TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Mokėjimas reikšti jausmus išveja sąstingį

"Būtų gerai, jei lietuvišką uždarumą pakeistume į didesnį atvirumą, vidinę žiemą - į širdingą kito žmogaus priėmimą", - sakė talentinga džiazo dainininkė, performansų kūrėja Andrė Pabarčiūtė, tapusi dar ir emocinio intelekto lavintoja.

Įvairialypei menininkei - tik dvidešimt penkeri. Visai neseniai, lapkričio pabaigoje, įvyko jos spektaklio "Legenda apie Moterį Deivę: Moters kelias" premjera. Tai jau antras A.Pabarčiūtės monospektaklis. Andrė jį ne tik režisavo, bet ir kūrė muziką, jį įdainavo, bendradarbiavo ieškant tinkamos kūno plastikos. 

Merginos darbotvarkėje - ir pasirodymai su tarptautiniu trio Andrė/Tokar/Kugel. Pernai išleistas jų diskas "Varpai" sulaukė puikių JAV ir Europos muzikos kritikų bei klausytojų vertinimų. 

Tačiau Andrei to negana. Save ji atrado ir kitoje veikloje - jau šešerius metus dirba emocinio intelekto lavinimo instruktore. 

Anot A.Pabarčiūtės, mokėjimas elgtis su jausmais jai padeda ne tik gyvenimiškose situacijose, bet ir tobulinant savo darbo įrankį - balsą.   

Tapo fantastišku atradimu

Emocinio intelekto sąvoką išpopuliarino psichologas Danielis Golemanas, kuris sudomino požiūriu, jog emociniai gebėjimai gali būti svarbesni nei intelektiniai. Juk ir patys matome, kad į proto galiūnus nepanašiems asmenims kartais sekasi daug geriau nei protingiesiems. Mat jie sugeba laisviau bendrauti, rasti kalbą su įvairesniais žmonėmis. Todėl mokėjimas suprasti ir reikšti jausmus buvo įvardytas kaip vienas tų gebėjimų, kurie maksimaliai padidina sėkmę. Emocinio intelekto lavinimas išpopuliarėjo JAV, juo vis labiau domimasi ir Europoje. 

Metodika, kuria naudoja A.Pabarčiūtė, buvo sukurta specialiai aktoriams, siekiantiems didesnio išraiškingumo ir įtaigumo scenoje. Menas keisti emocines būsenas jiems padeda geriau nusiteikti vaidmeniui.

Pasak Andrės, darbas su jausmais jai tapo fantastišku atradimu. Pajuto, kad atsirado daugiau vidinės laisvės, naujų raiškos galimybių, gebėjimo improvizuoti. Platesnis tapo net balso diapazonas, išryškėjo nauji tembrai. "Pasirodo, kad esant skirtingos būsenos balsas skamba kitaip, kūnas juda irgi skirtingai", - pasakojo A.Pabarčiūtė.  

Naujais įgūdžiais ji troško pasidalyti su draugais ir pažįstamais, o po kiek laiko sumanė įgyti šios srities profesionalės kvalifikaciją. Tad Lietuvos muzikos ir teatro akademijos diplomą turinti menininkė ilgai nedelsdama išvyko mokytis į Maskvą, o ten įgijo emocinio intelekto lavinimo instruktorės kvalifikaciją. 

Išlaisvina atvirumą

Ne paslaptis, jog savyje dažnai gebame aptikti vos keletą emocijų. Tarkim, kad mums linksma arba liūdna. Sistemoje, pagal kurią dirba A.Pabarčiūtė, apibrėžiama net 16 skirtingų būsenų, padedančių susivokti pojūčiuose. Išmokus atpažinti šias būsenas, išmokstama jas keisti ir taip pasiekti harmoningą pusiausvyrą. Jausmų supratimas išlaisvina atvirumą, šiltą, širdingą bendravimą. 

Lietuvoje žmonės šaltesni, mažiau linkę emocionaliai bendrauti, nei, pavyzdžiui, ispanai ar italai. Tad geresnis mokėjimas reikšti jausmus - tik į naudą, - įsitikinusi A.Pabarčiūtė. Jos darbo patirtis rodo, jog įsigilinę į savo jausmus nemažai, rodos, tolimų nuo meno žmonių ėmėsi kūrybos.  

Kūne - daugiau gyvybės

Emocinė savijauta turi įtakos ir fizinei. Juk daug ligų mus pažeidžia būtent dėl dvasinių negalavimų. Emocijų valdymas, būsenų keitimas padeda sumažinti nervinę įtampą, moko atsipalaiduoti. Taip pavyksta atsikratyti daugelio problemų.

Svarbus ne tik emocinio, bet ir kūno intelekto lavinimas. Tai reiškia, jog dera labiau domėtis kūno pojūčiais, įsigilinti, kas su juo darosi ir ką keisti, kad kūnas jaustųsi geriau.  

A.Pabarčiūtė jau nuo keturiolikos metų domisi tradicinėmis Kinijos Dao (Tao) kūno lavinimo technikomis.

Atliekant tam tikrus pratimus, veikiant tam tikrus kūno raumenis stimuliuojamas energijos keliavimas po kūną. Jei kurie nors organai nesveikuoja, pratimai padeda kylančias problemas pašalinti. 

Praktikuodama šias technikas A.Pabarčiūtė susitelkė į jų naudą kūrybiškumui. "Dirbant su pilvo raumenimis paaiškėjo, kad pilvas gali neįtikimai judėti. Tai man padėjo tobulinti balso tembrą, dainavimo manierą, plėsti improvizacijos galimybes", - aiškino menininkė. 

Jai buvo įdomu stebėti savijautos pokyčius, atrasti, kad kūnas tampa lankstesnis, imlesnis, sveikesnis ir gyvybingesnis. "Jautiesi nemieguistas, nepavargęs ir turi sveiką energijos perteklių", - gautą naudą vardijo Andrė. 

Anot jos, kūno lavinimo technikos atveria naujų intymaus gyvenimo galimybių. Tai vyksta atrandant vidines būsenas, kai seksualinis gyvenimas tampa ir dvasinis.

Nemokame mėgautis 

"Išmokau giliai atsipalaiduoti ir mėgautis kūnu. Mūsų kultūroje tai nelabai praktikuojama. Tiesa, išpopuliarėjo įvairūs SPA, masažai, kuriantys malonumą kūnui. Bet yra ir toks dalykas kaip erotika, kuris pas mus - bent pats žodis - turi net neigiamą atspalvį. Tačiau kur nors Prancūzijoje požiūris į ją absoliučiai palankus. Tai vertinama  kaip mėgavimasis pojūčiais ir ne būtinai susiję su intymiu gyvenimu. Tiesiog priimi savo kūną be vertinimų, kad jis kažkoks ne toks, netinkamas, per storas ar per plonas. Neigiami vertinimai trukdo iš esmės pajusti kūną, gauti visą jo teikiamą džiaugsmą", - pasakojo A.Pabarčiūtė.  

Pašnekovės teigimu, dėmesys kūnui turi įtakos vidiniams jo procesams. Tai vyksta ne taikant saviįtaigą - užduoties formulavimą žodžiais, bet dirbant su kūno pojūčiais. Tada galima panorėti, kad kūnas patirtų švelnumą neliečiant jo, ir tai iš tiesų įvyksta.  

Pasportavus - dar lengviau

Andrė stengiasi sportuoti kiekvieną rytą. Įprastą mankštą ji derina su emocinio intelekto įgūdžiais. Mergina specialiai suformuoja tam tikrą būseną, apimtai kurios sunkiai įveikiami lankstumo pratimai pavyksta be galo lengvai. 

Jai patinka ir bėgioti. Anksčiau manė, kad fiziškai yra silpna, nepajėgtų bėgti ilgų distancijų. Tačiau vieną itin karštą vasaros dieną pabandė susikurti tam tikrą emocinio intelekto būseną, apimtam kurios užplūsta energija, tad galima bėgti ilgai ir greitai. Ir Andrei pavyko - per 30 laipsnių C karščius nubėgo visą užsibrėžtą distanciją. Taigi naudodama emocinio intelekto būsenas bei reguliuodama energiją ji bėgioja ligi šiol. "Paprastai būna, kad pasportavęs žmogus pavargsta. O aš jaučiu energijos perteklių", - pabrėžė A.Pabarčiūtė.  

Įsimylėjusi gyvenimą

Jai patinka Pilates mankštinimosi sistema, tempimo pratimai. Anksčiau mokėsi flamenko, pramoginių šokių, Lotynų Amerikos šokio regetono. Dabar susižavėjusi latichano šokio technika, kur nėra konkrečių judesių, vyrauja laisvas, intuityvus judėjimas, improvizacija. Nenutrūkstamai judama ilgą laiką - pavyzdžiui, valandą. Pojūtis toks, kad šokantįjį judina pati erdvė. 

"Kūnas ir emocijos išsilaisvina, jaučiuosi harmoninga, pasirengusi daug nuveikti. Kūnas atjaunėja, nes atsikračius problemų jis tampa gyvybingesnis", - tikino Andrė.  

"Žmonės sako - tu įsimylėjusi. Ir aš atsakau - taip, aš įsimylėjusi. Įsimylėjusi bet ką: save, savo gyvenimą, savo kūną, savo veiklą. Taip atsiliepia tas jaunėjimo, gyvybingumo efektas. Yra žinoma, kad mūsų kūno ląstelės keičiasi kas septyneri metai. O mes tą kaitą dar galime paspartinti", - pabrėžė Andrė.

Moteriškos galios

Menininkė išmoko ir specialių moteriškos energijos technikų. Ši energija susijusi su gimda, klubų zona. Tam tikri pratimai išlaisvina jos atsargas. Pasak A.Pabarčiūtės, tai suteikia daugiau  atsipalaidavimo, patrauklumo, minkštumo, kūrybiškumo, fantazijos, harmoningos savijautos. Viso to, kas sudaro moterišką žavesį, kuria erotikos pripildytą erdvę.

Apskritai, pastaruoju metu A.Pabarčiūtę itin traukia moters tema. Tai, kas susiję su moters saviraiška, mokėjimu atsiskleisti, būti laimingai. 

"Užsikabinau" už tų senų laikų, kai žemę valdė moterys, gyvenimas buvo labiau susijęs su gamtos, juslių pasauliu. Tada lemiamus sprendimus siūlė moterys, nes jos geriau jautė gamtos stichijas, gyvybės alsavimą. Man svarbi mintis, kad būtent moterys šiandien galėtų padėti harmonizuoti pasaulį, kur vyksta daug konfliktų, karų, auga miestai, bet prarandamas ryšys su žeme", - mintimis dalijosi Andrė. 

Žiema - ne amžina

Kadaise ir jai teko iškęsti laikotarpį, kai tarsi griuvo visas gyvenimas - nebeliko ankstesnių draugų, išsiskyrė su artimu žmogumi, persikėlė gyventi kitur, keitėsi muzikinė veikla. Daugybė dalykų vyko vienu metu. Nelengvas laikas, kai viduje viešpatauja žiema, o jautiesi taip, tarsi viskas miršta. Bet tuo metu Andrė jau turėjo emocinio intelekto lavinimo žinių, kurios, anot pašnekovės, jai daug kuo padėjo. 

"Svarbu neužstrigti mirties būsenoje. Žiema negali ilgai išsilaikyti, turi ateiti pavasaris. Tuo sunkiu man metu aš rėmiausi širdimi, - sakė ji. - Verta išgyventi visą jausmų spektrą. Net ir skausmą. Juk iš  sudėtingos emocijos gali rastis kažkas naujo, kitokio, gražaus. Šiuose procesuose šiandien stengiuosi dalyvauti sąmoningai."  

Tas švelnus prisilietimas

Emocionaliai menininkei buvimas Lietuvoje neatrodo niūrus. Anksčiau iš tiesų labiau žavėjo šilti kraštai, kur jausmai liejasi atvirai ir daugiau saulės. Bet Andrė sako supratusi, kad žmonės visur tokie patys, visur jie turi svajonių ir ilgisi šilumos. 

Mergina džiaugiasi gyvendama Lietuvoje, kur žmonės jai, regis, labai nuoširdūs, gražūs vidumi, nors uždaroki. A.Pabarčiūtė mano, kad tai galbūt labiau susiję su vėsiu klimatu, kai norisi susigūžti, įsisupti į paltą. 

"Esu už tai, kad uždarumą, vidinį šaltį transformuotume į didesnį atvirumą, kito žmogaus priėmimą. Kad pykčio neužgniaužtume savyje, o perkeistume jį į kūrybą. Linkėčiau, kad nebijotume parodyti simpatijos, meilės. Dažnai liūdime, pykstame ar esame nepatenkinti, nes negauname meilės ženklų. Kitose kultūrose labiau įprasta jausmus reikšti prisilietimu. Vien žodžiai nesuteikia giluminio pasitenkinimo, saugumo pojūčio, jausmo, kad kažkas tave myli. Mūsų emocinis pasitenkinimas labai susijęs su lietimu, tuo, ką gavome ar negavome vaikystėje iš mamos. Todėl mums trūksta paglostymo, prisilietimo, šilto žvilgsnio. Ne daiktų pirkimas, o parodyta širdies šiluma gali daug ką išspręsti", - įsitikinusi A.Pabarčiūtė. 

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"