TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Mokinius sargdina ne vien šaltis

2008 09 30 0:00
Medžių lapija baigia užgožti sostinės A.Vivulskio pagrindinę mokyklą.
LŽ archyvo nuotrauka

Moksleivių sveikatai kenkia ne tik buvimas kiaurai perpučiamose mokyklose, bet ir šviesą klasėse užgožianti medžių lapija, stadionuose siaučiančios dulkių audros, ugdymo įstaigų "puošyba" senomis automobilių padangomis.

Anot Vilniaus visuomenės sveikatos centro (VSC) Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėjos Astos Razmienės, pradėjus didėti vaikų gimstamumui, nereikėtų mažinti darželių ir mokyklų, taip pat ugdymo įstaigose sudaryti tinkamesnes sąlygas mokinių sveikatai išsaugoti. Per dešimtmetį vaikų sergamumas padidėjo trigubai, ir tai yra ne vien geresnio diagnozavimo pasekmė.

Trūksta šilumos

Statistika rodo, kad daugiausia sergama didžiuosiuose miestuose. Vilnius visada pirmavo, tačiau nuo 2001 metų sostinę lenkia Panevėžys. Dažniausiai moksleivius puola kvėpavimo sistemos ligos: ūminės viršutinių bei apatinių kvėpavimo takų infekcijos, gripas, pneumonija ir kt. "Šių ligų tikrai galėtų būti mažiau. Nesuprantama, kodėl mokiniai turi kentėti nešildomose mokyklose. Prašysime matuoti patalpų temperatūrą, juk nenormalu, kai klasėse ji siekia tik +14 C. Estams dėl to nekyla problemų. Jie jau seniai renovavo mokyklas ir darželius", - sakė A.Razmienė.

Medžiai irgi gali kenkti

Tarp kitų su mokykla susijusių sergamumo priežasčių A.Razmienė minėjo didelius krūvius, silpninančius mokinių imuninę sistemą, netinkamus klasių baldus ir per sunkias kuprines, dėl kurių kyla laikysenos problemų, gali atsirasti skoliozė. Daugėja ir akių ligų. Klasių apšvietimui trukdo mokyklas gožiantys medžiai. Laikantis nurodymų, jų neturėtų būti arčiau kaip 20 metrų iki mokyklos pastato, tačiau to nepaisoma. Medžių lapija taip užstoja šviesą, kad vidurdienį būtinas dirbtinis apšvietimas.

Birželį Vilniaus VSC specialistai atliko natūralaus apšvietimo matavimą 25 sostinės lopšeliuose-darželiuose ir 20 mokyklų. Tinkamas natūralaus apšvietimo koeficientas yra 1,5, bet ne vienoje sostinės mokykloje jis siekė ir 0,2, ir 0,4. Gavus tokius rezultatus, Vilniaus VSC pasiūlė savivaldybei nugenėti šviesą užstojančius medžius. Tačiau anot A.Razmienės, pastaroji išsigynė neturinti tam lėšų. "Mums sako, kad medžiai - planetos plaučiai. Tačiau saugodami juos ten, kur nereikia, išdeginame daugiau elektros ir taip skatiname klimato atšilimą. Regis, medžius dažnai tausojame labiau nei žmones", - apgailestavo visuomenės sveikatos specialistė.

Ne puošia, o nuodija

Specialistė pasidžiaugė, kad mokyklose per chemijos pamokas nebenaudojamos kai kurios anksčiau taikytos toksinės medžiagos. Keičiamos gyvsidabrio lempos, kai kur vis dar naudojamos patalpoms apšviesti.

Net 410 Vilniaus darželių turi asbestu dengtų pavėsinių, juo užkloti dviejų darželių stogai. Mokyklų aikštynuose likusios senos metalinės konstrukcijos tampa traumų priežastimi, o daugelis stadionų virtę ištryptomis plynėmis. "Vejai atnaujinti irgi nėra pinigų. Nežinia kodėl pamirštama, kad kylančios dulkės yra tikras ligų šaltinis", - sakė A.Razmienė.

Ją glumina ir dar vienas ugdymo įstaigų atributas - kaip puošybos elementas mokyklų ir darželių teritorijose naudojamos padangos. Joms dėvintis ir dėl aplinkos veiksnių poveikio išsiskiria benzeno, kuris žinomas kaip kraujo kancerogenas. "Padangos yra įtrauktos į toksinių medžiagų sąrašus, jos turi būti surenkamos ir perdirbamos. Todėl labai prašau, kad ugdymo įstaigų teritorijose jų neliktų", - sakė visuomenės sveikatos specialistė.

Yra į ką lygiuotis

Birželio pradžioje lankantis Estijoje jai buvo pavydu žiūrėti į ten turimas sąlygas: sutvarkytos mokyklos, įrengtos dviračių stovėjimo vietos, mokiniai nemokamai maitinami iki 9-os klasės. "Yra į ką lygiuotis", - įsitikinusi pašnekovė. Ji viliasi, kad naudos duos rugpjūtį patvirtinta Vaikų sveikatos stiprinimo programa 2008-2012 metams. Be kitų priemonių, joje numatoma plėsti sveikatą stiprinančių mokyklų tinklą, į jį kasmet įtraukti po dešimt šalies mokyklų.

Priežasčių grandinė

Moksleiviai dažniausiai serga dėl šių priežasčių: kvėpavimo, nervų, jutimo organų, virškinimo sistemos ligos, traumos ir apsinuodijimai bei kt.

Svarbiausios moksleivių mirtingumo priežastys pagal dažnumą: transporto įvykiai, skendimai, vėžys, savižudybės, pneumonija, nukritimai, cukrinis diabetas, virškinimo sistemos ligos, kvėpavimo organų tuberkuliozė, nužudymai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"