TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Moteris dažniau pakerta infarktas

2013 01 19 5:30
Dr. M.Biliukas įsitikinęs, kad kiekvienas žmogus turėtų rasti būdų, kaip valdyti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius. /Asmeninio albumo nuotrauka

Lietuvoje nuo koronarinės širdies ligos ir insulto kasmet miršta per 13 tūkst. moterų - beveik 3,5 karto daugiau nei nuo vėžio.

"Gyvename kaip per karą", - sako Vilniaus miesto klinikinės ligoninės kardiologijos skyriaus vedėjas dr. Mykolas Biliukas. - Skyriuje 55 vietos, o ligonius vis veža ir veža. Guldome ten, kur atsiranda laisvos vietos. Dabar kasdien turime ne mažiau kaip 65-68 kardiologinius ligonius, daugiausia - dėl nestabilios krūtinės anginos, širdies ritmo sutrikimų ir miokardo infarkto simptomų. Iš 65 ligonių - 40 moterų."

Magnetinės audros ir tabletės

Ligonių ypač padaugėja dienomis, kai kyla magnetinės audros. Tarkim, sekmadienį, sausio 13-ąją, kaip tik buvo tokia audra, todėl Kardiologijos skyrius sulaukė ligonių antplūdžio. Magnetinių audrų sausį numatyta šiandien, sausio 19-ąją, taip pat 23, 25, 28 dienomis. "Esame tyrę, kaip magnetinių audrų datos siejasi su nitroglicerino vartojimu. Tomis dienomis miokardo infarkto ligoniai suvartoja net 5-7 kartus daugiau tablečių, tad nieko keisto, kad ligoninėje pritrūksta lovų", - teigia dr. M.Biliukas, vienintelis Lietuvoje mokslininkas, tyrinėjęs šiuos sutapimus ir analizavęs šią temą dar prieš 25 metus apgintoje disertacijoje. Iki šiol neatsirado daugiau susidomėjusiųjų šiais dalykais, sistemingai neskelbiamos ir magnetinių audrų, kurios aktyviausiai reiškiasi sausio bei gegužės mėnesiais, datos, kartais prasiskverbia ir nepatikima informacija.

"Deja, Lietuvos hidrometeorologai šių reiškinių nefiksuoja, o brangiai kainuojančių duomenų apie magnetines audras iš Rusijos arba JAV tyrimų centrų neperkama", - neslepia dr. M.Biliukas. Anot jo, privalome nepamiršti, kad esame neatskiriama gamtos dalis, ir neturėtume stebėtis tuo, kaip mus veikia heliogeomagnetinių faktorių kompleksas: kiek mūsų savijauta ir sveikata priklauso nuo saulės aktyvumo, klimato, kitų reiškinių. Magnetinių audrų poveikį stipriau jaučia nesustiprėję po miokardo infarkto, širdies ir kraujagyslių problemų turintys, lėtinėmis ligomis sergantys, migrenos kamuojami žmonės. Tačiau neverta stebėtis, kad net sveiki asmenys tomis dienomis skundžiasi nerimu, nemiga, širdies ritmo pokyčiais. Ypač žiemą, kai neigiamą magnetinės audros poveikį sustiprina ir nepalankūs klimato veiksniai. Gydytojo nuomone, jeigu žmones pasiektų patikima informacija apie magnetines audras, jie galėtų išvengti sveikatos pablogėjimo: iš vakaro išgerti ilgai veikiančių vaistų, vartoti daugiau skysčių, nepamiršti kraują skystinančių preparatų, griežčiau laikytis skirto gydymo, vengti streso. Moterys minėtam poveikiui jautresnės nei vyrai.

Ne moterų naudai

Ilgai manyta, kad širdies ir kraujagyslių ligos dažniau pakerta vyrus. Per pastarąjį dešimtmetį pastebėti kiti dėsningumai: vyrų mirtingumas nuo infarkto kasmet 0,8 proc. mažėja, o moterų - 1,6 proc. didėja. Esama duomenų, kad skausmu už krūtinkaulio besiskundžiančiam vyrui pagalba suteikiama beveik valanda anksčiau negu moterims, kurios skundžiasi krūtinės spaudimu, dusuliu, skausmais įvairiose kūno vietose. "Ir ne vien dėl to, kad skausmas už krūtinkaulio, kuris užeina fizinio krūvio metu, aprimsta nuo nitroglicerino ir pailsėjus praeina, - klasikinis miokardo infarkto požymis", - sako dr. M.Biliukas. - Net jei esate gerai įsidėmėję medikų rekomendacijas, kaip pažinti miokardo infarkto simptomus, dar nereiškia, kad lengvai atskirsite ir beprasidedantį moterų infarktą. Ne tik moterų emocionalumas, bet ir pastarųjų kelių dešimtmečių gyvenimo - mitybos, judrumo, darbo, nuolatinio streso, pasikeitusio socialinio statuso, gimdymų skaičiaus ir kiti - pokyčiai juos nuspalvino skirtingomis spalvomis." Jeigu moteris sako, kad jai "trūksta kvapo", sunku įkvėpti, nes "ant krūtinės tarsi meška užgulusi", skundžiasi aštriu žandikaulio, alkūnės skausmu, dūriais tarp menčių, negalėjimu atsigulti ant kairio šono, širdies plakimu, vienos arba abiejų rankų tirpimu, baiminasi likti viena, ji neretai laikoma neurotike. Esą, nežinia ko prasimano ir siekia dėmesio, nes tarp šių simptomų nėra nė vieno, kuris verstų susirūpinti dėl jos širdies būklės. Gydytojas teigia, kad kai kada infarktas moterims pasireiškia net panašiais į gripo simptomais - kaulų laužymu, sąnarių maudimu, retkarčiais - ir pykinimu. Kita vertus, moterys ne visada laiku kreipiasi į gydytojus, nusprendžia palaukti, kol visa tai praeis... Deja, kaip liudija statistika, toks delsimas gali būti lemtingas.

Rizikos veiksniai

Pagrindiniai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai - arterinė hipertenzija, kurią daugiausia lemia nuolatinis stresas, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, rūkymas, nejudrus gyvenimo būdas, diabetas. Kiekvienas žmogus tikrai gali rasti priimtinų būdų, kaip šiuos rizikos veiksnius valdyti, tačiau kol kas daugiausia tenka kovoti su pasekmėmis.

Moters organizmo ypatumai lemia ir tai, jog moterims, skirtingai nei vyrams, pažeistos kraujagyslės rečiau šuntuojamos. Taip yra dėl to, kad jų kraujagyslės siauresnės, plonesnėmis sienelėmis, trapesnės ir labiau pažeidžiamos žalingų faktorių - rūkymo, aterosklerozinių plokštelių, susidarančių dėl per didelio blogojo cholesterolio kiekio kraujyje. Iki menopauzės moters kraujagysles saugo hormonai. Po menopauzės širdies ir kraujagyslių ligų skaičius ne tik prisiveja 60-mečių vyrų susirgimų atvejų skaičių, bet net ir lenkia. Drastiškai didėja ir mirtingumas. Lietuvoje per savaitę netenkame 36 moterų ir 27 šios amžiaus grupės vyrų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"