TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Motina pasigedo medikų žmogiškumo

2007 09 04 0:00
G.Remeikaitę įskaudino atsainus daugelio medikų požiūris į savo darbą.
Nuotrauka: @ "Lietuvos žinios"

Daugiau kaip prieš mėnesį dukrą palaidojusiai žinomai kostiumų dailininkei Gražinai Remeikaitei širdį aitrina ne tik netekties skausmas. Po visų pastangų išgelbėti sunkiai sergančią dukrą liko kartėlis dėl medikų abejingumo, atmestinio požiūrio, pasigesta paprasčiausio žmogiškumo.

Su G.Remeikaite jos bute sostinės Šeškinės rajone pirmąkart susitikome dar liepos 19-ąją. Jos dukrai Nerijai Šnirienei neseniai buvo atliktas kraujo perpylimas, ir motina vylėsi pagerėjimo. Kitąryt sužinojome, kad 48 metų moteris tą pačią naktį mirė ligoninėje.

Ligoniai - likimo valiai

Pirmos stadijos gimdos kaklelio vėžys menininkei, drabužių dizainerei, VšĮ "Amžiaus vizija" direktorei N.Šnirienei buvo nustatytas 2003 metais. Tai buvo netikėta žinia įvairia kūrybine veikla, plenerų organizavimu užsiėmusiai moteriai. Būdama laisva menininkė ji neturėjo socialinių garantijų. Tad jos motinai G.Remeikaitei iš savo kišenės teko sumokėti už operavusios komandos darbą bei instrumentus, slaugytojų priežiūrą, reabilitaciją. Susidarė apie 7 tūkst. litų. Jau pensijoje esančiai garsiai kino kostiumų dailininkei teko prašyti kūrybinių organizacijų paramos, skolintis, - laimė, pavyko rasti, kas nupirktų jos darbų.

"Nemyliu Amerikos, ten nuvažiavusi po 10 dienų norėjau eiti pėsčia namo. Bet kai kurie dalykai ten sutvarkyti geriau. Man sunegalavus buvau nuvesta pas gydytoją lietuvį, - iš manęs jis neėmė nė dolerio, nors ir nebuvau pas jį registruota, savo sąskaita išrašė reikalingų vaistų", - palygino G.Remeikaitė.

Ji prisiminė ir ankstesnių metų pavyzdį iš Lietuvos, kai 1959 metais jos mamą operavo prof. Vladas Norkūnas. "Jis nepermesdavo kitiems savo pacientų. Po operacijos net keturis metus kas pusmetį tikrino mamą. Dabar viskas kitaip: chirurgas atliko operaciją ir nusiplovė rankas. Sutikęs tave net nepasilabina", - negaili aštrių žodžių G.Remeikaitė.

Moteris iki šiol jaučia kartėlį dėl to, kad dukra po operacijos nesulaukė deramos priežiūros, o kai kurie medikų veiksmai esą net sukėlė rimtų abejonių dėl skirto gydymo tinkamumo. N.Šnirienė iškeliavo anapilin, nors jai buvo diagnozuotas pradinės stadijos vėžys, tai pasaulyje sėkmingai gydoma. "Užžėlusi bala", - mūsų sveikatos sistemos situaciją apibūdino žinoma menininkė. Tačiau ji neketina ieškoti teisybės po teismus, nes tai būtų bandymas dar kartą įbristi.

Tragiška odisėjos pabaiga

Pernai rudenį patikrinę N.Šnirienės sveikatą medikai nustatė ligos progresavimą. Tačiau, anot G.Remeikaitės, tikslesnės diagnozės jie neatliko. Itin įskaudino dukrai sviesti žodžiai, esą echoskopijos tyrimui ji per stora. "Nesu kvaila - yra ir kitų tyrimų metodų", - LŽ sakė kostiumų dailininkė.

Deja, po švitinimo procedūrų sutriko N.Šnirienės organizmo veikla, o bėdos dar paaštrėjo. Jų sprendimas perduotas šeimos gydytojų kompetencijai, tačiau motina įsitikinusi, kad reikėjo rimtesnės pagalbos. Bet net ir norėdama prirašyti dukrą Vilniuje - iki susergant Nerija buvo registruota pas šeimos gydytoją Onuškyje Trakų rajone - G.Remeikaitė susidūrė su sunkumais. Anot LŽ pašnekovės, gal tik trečia ar ketvirta gydytoja sutiko prisirašyti naują, bet jau sunkiai sergančią pacientę. Nuvylė ir homeopatines bei vaistažolių priemones siūliusių - žinoma, ne veltui - ginekologės bei fitoterapeuto paslaugos. Išmesti dideli pinigai, o dukrai toliau blogėjo, prie visų bėdų prisidėjo dar ir depresija. Už Onkologijos instituto psichiatrės paslaugas taip pat teko mokėti, tačiau, mamos nuomone, ji menkai domėjosi tikrąja pacientės situacija. Ši specialistė nukreipė N.Šnirienę į Santariškių ligoninės psichiatrijos skyrių. "Ten ji nukeliavo savo kojomis, bet netrukus nebepasikėlė nuo lovos, o išvyko jau ant neštuvų. Per tris savaites, kol ten gulėjo, dukrai nebuvo atliktas būtinas kraujo tyrimas", - pasakoja G.Remeikaitė.

Šis tyrimas buvo atliktas tik Vilkpėdės slaugos ligoninėje, kur N.Šnirienė perkelta toliau prastėjant sveikatai. Tačiau tada jau bebuvo galima menkai padėti. Ligoninės medikai nusiuntė moterį į Antakalnio klinikas perpilti kraujo, tačiau ši priemonė tebuvo laikina ir nuo liūdnos baigties neišgelbėjo. Mirties priežastimi nurodyta progresuojanti vėžinė intoksikacija.

Tarsi skaudulių dar būtų buvę per maža, slaugos ligoninėje dingo geriausi anapilin iškeliavusios dukros drabužiai. Laidotuvėms G.Remeikaitei taip pat teko skolintis. Po jos dukros mirties žymiausi šalies kinematografininkai kreipėsi paramos ir į politikus, kurių iškilmėms dešimtmečius Lietuvos kino studijoje dirbusi menininkė yra pasiuvusi ne vieną fraką. Vilniaus meras esą asmeniškai pažadėjo padėti "iš savo kišenės", tačiau pažadą pakeitė oficialus sostinės savivaldybės vicemero Evaldo Lementausko atsakymas, esą menininkė gaunanti valstybinę pensiją, jos dydis viršija valstybės remiamas pajamas, kurioms esant gali būti skiriama pašalpa, tad padėti nesą galimybių. "Niekam nesvarbu, kad šiandien tenka rūpintis dukters sūnumi, kuris irgi turi problemų. Jo gydymas kainuoja milžiniškus pinigus, o jų neturiu. Kad gyvenu įkeistame bankui bute, nes turėjau tai padaryti, kad padengčiau dukros gydymo išlaidas", - su ašaromis kalbėjo dailininkė.

Skaudžios nesusikalbėjimo pasekmės

Su daugelio medikų atsainumu susidūrusi G.Remeikaitė yra dėkinga Vilkpėdės ligoninės medikams už supratimą, dėmesingumą. N.Šnirienę prižiūrėjęs šios ligoninės gydytojas Audrys Skliutas nekomentavo anksčiau moterį gydžiusių medikų darbo. Tik pridūrė, kad jo ligoninėje galbūt daugiau dėmesio skiriama dvasingumui, psichologinei paramai, žmogiškumui, - ne vien plikam profesionalizmui. Kartu jis apgailestavo, kad paliatyvios medicinos tarnybos, į kurių funkcijas įeitų sunkiausių ligonių priežiūra, Lietuvoje kol kas tik kuriasi.

Valstybinės medicininio audito inspekcijos (VMAI) direktorė Ramunė Navickienė taip pat apgailestavo, kad užsienyje sėkmingai kuriama išėjimo anapilin kultūra Lietuvoje neprigyja. "Dažnai priežastys, trukdančios rastis naujovėms, motyvuojamos lėšų trūkumu, tačiau paprasčiausias žmogiškas supratimas juk nieko nekainuoja", - atkreipė dėmesį pašnekovė. Jos teigimu, daugelyje VMAI gaunamų pacientų skundų kartojasi žodžiai "neinformavo, nesakė". Būtent mediko ir paciento nesusikalbėjimas neretai nulemia skaudžias klaidas, o kartais - ir ieškinius, kai prašoma didelių piniginių kompensacijų. "Pacientų bei medikų tarpusavio bendravimas dar nepasuko gerėjimo link", - pripažino VMAI direktorė.

Turėtų pasirūpinti socialiniu draudimu

Anot Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidento Kornelijaus Platelio, dauguma menininkų turi darbus, suteikiančius jiems socialines garantijas. Tačiau gyvenantieji tik iš savo kūrybos turėtų patys pasirūpinti socialiniu draudimu. Tam verta pasinaudoti menininko statuso suteikiamomis galimybėmis.

Šis statusas pirmiausia suteikiamas kūrybinėms sąjungoms. Tad norint jį gauti pirmiausia derėtų kreiptis į savo kūrybinę organizaciją. Jos nariams menininko statusas suteikiamas automatiškai. Nesantieji kūrybinių sąjungų nariais turėtų kreiptis į specialią komisiją prie Kultūros ministerijos. Gavusieji atitinkamą ministerijos ar kūrybinės sąjungos pažymą - ją pateikia teritorinei mokesčių inspekcijai. Pagal sutartį su ja privalu kas mėnesį deklaruoti gaunamas pajamas. Jei asmuo pagal autorines sutartis gauna 600 litų ir didesnį atlygį, kasmėnesinių įnašų mokėti nereikia. Jei pajamų negaunama visai - mokamas iki 20 litų siekiantis įnašas. Jei gaunama mažiau nei 600 litų pajamų - įnašas tampa atitinkamai mažesnis.

K.Platelis sako, kad menininkai dažnai bijo biurokratijos, vengia iš pirmo žvilgsnio sudėtingų deklaravimo procedūrų, tad nieko nedaro. "Tačiau vienąkart susitvarkyti šiuos reikalus vertėtų, nes liga ar nelaimė gali užklupti bet kada. Baiminantis deklaravimo, galima ir be šios procedūros kas mėnesį įmokėti 20 litų", - pataria Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidentas.

Ištiktiems nelaimės žmonėms gali padėti ir prie kūrybinių organizacijų esantys fondai. K.Platelio žiniomis, dėl įvairios pagalbos į juos kreipiamasi neretai. Tačiau iš jų gaunamos sumos dažnai negali padengti visų išlaidų. Pavyzdžiui, prie Rašytojų sąjungos veikiantis "Litfondas" besikreipiančiajam skiria iki 300-500 litų siekiančią paramą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"