TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Muzika gludina vidinius konfliktus

2008 08 19 0:00
Lietuvos ugdomosios muzikos terapijos asociacijos vadovės Vilmantės Aleksienės teigimu, kryptingai naudojantis muzika galima geriau pažinti savo vidinį pasaulį.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Pokalbį su muzikos terapeute Vilmante Aleksiene pradėjome nuo gydančio gamtos garsų poveikio, o baigėme aptardamos karaokės naudą... seneliams.

"Muzika niekada taip nežeidžia kaip žodžiai, jos kalboje slypi kur kas daugiau subtilių niuansų", - LŽ sakė V.Aleksienė. Galima išsilaisvinti sukūrus dainą ir į ją sudėjus gyvenimo patirtį. Galima išgyventi veikiamam muzikos ir galutinai užmiršti tragiškus momentus. Galima paprasčiausiai pabūti gamtoje ir įsiklausyti į jūros bangų mūšą, fontanų šniokštimą, upės čiurlenimą per akmenis - vasarą tam turime daugiau galimybių. Dažną tai ramina, padeda išblaškyti varginančias mintis.

Susiję su prigimtimi.

- Kodėl gamtos garsai mus taip gerai veikia? Gal patartumėte, kokį garsą ir kur "gaudyti", kad pailsintume pavargusias galvas?

- Gamtos garsų poveikis turbūt susijęs su mūsų prigimtimi, patirtimi iki gimimo ir atmintimi. Žmogų dar embriono stadijoje aplanko vienas pirmųjų išorinio pasaulio įspūdžių - jo pajutimas per motinos širdies dūžius, kvėpavimą, kitus kūno garsus. Tai aplinka, kurią žmogus ir vėliau prisimena, sieja save su ja. Todėl kūriniai ar ritmai, primenantys ramų širdies plakimą ir kvėpavimą, padeda mums nusiraminti. Dūžiai, pulsacija ir ritmiškumas sukelia stabilumo ar pastovumo jausmą, kuris leidžia atitrūkti nuo problemų, o smegenims patirti tarsi transo ar meditacijos būseną. Pasikartojančių garsų - kai jūros bangos dūžta į krantą, vanduo teka per akmenukus, ūžia krioklys ar fontanas - poveikį galima lyginti su užsimiršimu prieš miegą. Ir priešingai, jei norima daugiau budrumo, reikia greičio. Pavyzdžiui, dinamikos suteikia vėjas. Tad norint pokyčių, geriau išeiti į vėją. Daugelis žmonių šiuos dalykus jaučia intuityviai. Tik reikia netingėti juos vykdyti. Žinoma, galima pasiieškoti ir atitinkamos muzikos. Svetima, atėjusi iš kitos aplinkos ne visada padeda, nes tai yra kažkas nauja, su tuo pirmiausia reikia susipažinti. Taigi jei norime padėti sau, turėtume paklausyti tikrai mums patinkančios muzikos. Tam tinka net vienadienis "topas", bet stipriausias yra muzikos vadinamojo aukso fondo kūrinių poveikis.

Pirminė kalba

- Kuo gydomasis muzikos poveikis skiriasi nuo kitos terapijos?

- Kai kuriems žmonėms sunku kalbėti, jie pernelyg užsisklendę. Muzika yra tobuliausia kalba, paliečianti subtiliausias emocijas. Klausimas, ar muzikoje atsispindi mūsų juokas, verksmas, pyktis, agresija, ar priešingai - mes turime tai, kas kada nors buvo muzika. Aš tikiu, ir tyrimai tai pagrindžia, kad muzikos elementai kadaise buvo pirminė mūsų kalba. Tai, kas liko mums iš pirmykščio žmogaus, ko neįstengiame išsakyti žodžiais.

Kita vertus, ar dažnai galime kalbėtis taip, kad būtume visiškai suprasti? Galbūt geras psichoterapeutas tai sugeba, nes yra to išmokęs. Muzika dažniausiai padeda įsijausti į emocijas. Klausydamiesi šedevrų, sukurtų genialių kompozitorių, galime atrasti save, kažkurį momentą pajusti, kad į muziką atsiliepia visa mūsų esybė. Tada jaučiamės suprasti, paguosti.

- Gal netrukus ir įvairias ligas gydysime muzikos garsais?

- Mokslininkai atlieka nemažai eksperimentų, kaip panaudoti muziką, bando suvokti, kur slypi jos galia. Juk per šamanų ritualus iš tikrųjų vyksta gydymo procesai. Aišku, ten esama ir placebo efekto - žmogus tiki, kad išgis. Tačiau bet kuris gydytojas pasakys, jog labai daug priklauso nuo ligonio tikėjimo, kad jis pasveiks. Gydymo poveikį sustiprina ir tai, kad susirenka visa bendruomenė, kartu dainuoja.

Šiandien jau aišku, jog tam tikras muzikos garsų intensyvumas, aukštis, tembras, ritmas turi įtakos mūsų organams. Vis labiau plėtojami muzikos neuropsichologijos, vibroakustikos tyrimai, bandoma sukurti garso, kaip vibracijos, panaudojimo gydant žmones technologijas. Kada nors išties galėsime labiau padėti garsu, nors muzikos terapija niekada netaps pagrindiniu gydymo būdu.

Be įžeidimų

- Dažniausiai šią terapiją suvokiame tik kaip tam tikros muzikos klausymą.

- Kai žmogus - pasyvus terapijos dalyvis, jis tik klauso įrašų ar tikro garso muzikos. Tačiau yra ir aktyvioji terapija, kai asmuo pats groja, improvizuoja, kuria dainas. Žmogus, įtrauktas į šį žaidimą, atsipalaiduoja, atranda naujų galimybių, kartu keičiasi jo požiūris į gyvenimą, į save. Juk galima paimti gitarą ir ja griežti kaip violončele arba prieiti prie fortepijono ir garsą išgauti kitaip nei paprastai. Pradedame nuo mažų džiaugsmų skleisdami garsą, bandydami išgirsti jame save, stengdamiesi suprasti, kaip tas garsas dera su visos grojančios grupės ar muzikos terapeuto garsu. Susisieti su žmonėmis ne žodžiais, o emocijomis, yra laimė. Galime sukurti dainą ir sudėti į ją asmeninę prasmę, savo gyvenimo patirtį arba tai, ką norime pasakyti kitiems. Tai ir yra terapinio proceso tikslas. Svarbiausia - pažadinti norą kurti.

- Šiandien muzikos terapija taikoma net verslo pasaulyje.

- Tai nauja praktika. Ją taikant kartais siekiama išlaisvinti kūrybingumą, o kai kada norima pajusti, kur slypi konfliktų priežastys, kodėl kolektyvas blogai jaučiasi. Kitąsyk kalbėtis būna per sunku, nes žodis žeidžia. Muzikuodami, improvizuodami žmonės projektuoja savo emocijas, tam tikrą įtampą. Kitas yra išgirstamas per muziką, o ir išvengiama aiškinimųsi: "Aš tau taip, o tu man - taip." Šitaip galima pajusti situaciją neskaudinant žmonių, nes muzika turi daugiau subtilių niuansų nei žodžiai.

Suteikia jėgų gyventi

- Mėgstama pabrėžti, kad jaunimo muzika - agresyvi. Ar ji išties blogai veikia?

- Psichologai pasakytų, kad visos emocijos yra geros. Mums reikia ir agresijos, ir pykčio, tačiau reikia ir harmonijos. Paauglystė - tai tas gyvenimo tarpsnis, kai žmogus siekia įsiveržti į pasaulį. Jau čia slypi konfliktas ir agresija. Todėl jaunimas ir turi jam reikalingą, patrauklią muziką. Aišku, jei žmogus kaskart klausosi vien labai agresyvios muzikos, kyla klausimas, kodėl jis tai daro? Tą patį galima pasakyti ir dėl perdėto prieraišumo kam nors ypač lyriškam, romantiškam. Kokio jausmo, išgyvenimo trūksta ar per daug šiam žmogui? Kartais čia gali slypėti užgniaužtas pyktis ar nuoskauda, kartais ilgimasi to, ko dar nepatirta. Pabandžius muzika išgauti tam tikrą jausmą, galbūt pavyks tai padaryti ir gyvenime. Ne impulsyviai, o sąmoningai.

Kas buvo - pražuvo

- Mėgstamos muzikos klausymasis metų metus daugeliui, matyt, suteikia ir saugumo.

- Taip, ypač seneliams. Muzika iškelia praeities vaizdinius, jos klausydamasis žmogus gali jaustis toks pat stiprus kaip brandos metais arba vėl prisiminti kadaise išgyventą meilę. Tokie jausmai sustiprina. Gali būti ir taip, kad žmogus tebelaiko užgniaužęs viduje tragišką prisiminimą ar neišspręstą konfliktą. Tai jį nuolatos žeidžia, o ilgainiui tampa ir somatinių ligų priežastimi. Jei muzikos terapeutas pataiko parinkti muziką, ji leidžia vėl išgyventi tai, ko žmogus kadaise neišverkė, neišsakė, laikė užgniaužęs pasąmonėje. Taip susitaikoma su gyvenimu: "Tai, kas buvo, - jau praeitis, o aš turiu jėgų gyventi toliau."

- Vyresni žmonės vis apgailestauja, kad dabar taip nebedainuojama, kaip prieškario ar pokario Lietuvoje. Ar nedainuodami daug prarandame?

- Iš tikrųjų tai didelė žala. Dainavimo labai reikia, kad galėtume giliau kvėpuoti, išvalyti plaučius - juk tai natūralus visų organų, taip pat ir smegenų, masažas.

- Gal bent šiek tiek pagelbėtų karaokė?

- Tai išties puikus dalykas, nes, be dainavimo, dar stiprinamas bendravimas, bendruomeniškumas. Viena Vilniaus pedagoginio universiteto Socialinės komunikacijos instituto magistrantė tyrė muzikos terapijos taikymo galimybes senelių globos namuose. Paprastai geriatrijos darbuose teigiama, jog norint padėti vyresniems žmonėms, geriausia su jais dainuoti, nes daryti ką nors kita sunku fiziškai. Tam patariama naudoti senus jų laikų įrašus, mat senukai nelabai mėgsta naujovių. Buvau be galo nustebusi, kai seneliai, su kuriais dirbo magistrantė, nepaprastai susidomėjo karaoke. Tai paneigė nuomonę, kad vyresni žmonės nepriima nieko nauja.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"