TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Muzikos garsai padeda augti naujagimiams

2011 04 12 0:00
Muzikos terapeutė J.Žebrauskaitė-Taločkienė tyrimo metu VUVL Neišnešiotų naujagimių skyriuje.
Rasos Garunkštienės nuotrauka

Porą metų truko tyrimas, kaip muzikos terapija veikia Lietuvos ligoninėse slaugomus neišnešiotus naujagimius.

Pirmosios tokios analizės Lietuvoje ėmėsi Vilniaus universiteto vaikų ligoninės gydytoja neonatologė Rasa Garunkštienė kartu su muzikos terapeute Jurgita Žebrauskaite-Taločkiene. Dabar baigiami apibendrinti šio įdomaus tyrimo rezultatai.

Per anksti gimusiųjų rizika

Neišnešioti naujagimiai savaites ir net mėnesius praleidžia ligoninių intensyviosios terapijos skyriuose. Priešlaikinio gimdymo metu nutrūksta psichofizinis jų ryšys su motina. Gimdoje supusią tausojančią, bręsti padedančią aplinką pakeičia anaiptol ne tokia jauki ligoninės aplinka. Naujagimiai čia patiria daug dirgiklių - šviesą, triukšmą, skausmą, - neišvengiamų dėl intervencijŲ, būtinų, kad vaikas liktų gyvas. Mažyliai patiria stresą, o tai gali turėti įtakos tolesnei jų raidai, pasireikšti tam tikromis ligomis ar sutrikimais.

Neišnešioti vaikučiai gimsta sparčiausio jų smegenų augimo ir brendimo laikotarpiu. Tuo metu itin svarbi kūdikių smegenų apsauga. Gyvendami inkubatoriuje, mažyliai negirdi kalbos, nepatiria stimuliavimo, koks būtų buvęs motinos gimdoje, o tai gali atsiliepti kalbos vystymuisi.

Atsvara ligoninės aplinkai

Daugelis tyrimų jau parodė, kad muzikos terapija gali padėti "neišnešiotukams".

"Tyrimais nustatyta, kad gimdoje vaisius girdi. Į garsą jis reaguoja jau 18 savaitę, o 24-ąją klausos organai yra visiškai susiformavę. Mažylis girdi motinos žarnų peristaltiką, kraujotaką, balsą, jį pasiekiančius išorės garsus ir vėliau gali juos atsiminti", - pasakojo R.Garunkštienė.

"Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuose sklinda daug pašalinių garsų - tai ir aliarmas, ir personalo kalbos, ir aparatūros keliamas triukšmas. Tie garsai nenuspėjami, netvarkingi, o štai muzika yra ritmiška, nuspėjama", - tęsė neonatologė.

Taikant muzikos terapiją naujagimiams dažniausiai dainuojamos lopšinės - jos atitinka motinos širdies ritmo dažnį. Beje, maždaug 80 proc. mamų savo naujagimius ir kūdikius intuityviai linkusios laikyti kairėje širdies pusėje, o tokia padėtis juos veikia raminamai.

"Intensyviosios terapijos skyriuose neišnešiotų naujagimių girdima muzika gali tapti ta atsvara, kuri nustelbia pašalinius garsus, nukreipia naujagimio dėmesį ir jį ramina", - sakė R.Garunkštienė.

Suteikia saugumo

Muzikos terapijos taikymo tyrimai parodė, kad grojant lopšines neišnešiotiems naujagimiams, gulintiems inkubatoriuose, jie greičiau priauga svorio ir išrašomi iš ligoninės. Paaiškėjo, kad muzika gerina jų fiziologinius rodiklius ir elgesį, skatina čiulpimo refleksą, o tada mažyliai geriau pasisavina maistą bei vystosi.

Be to, taikant muzikos terapiją per skausmingas procedūras, pavyzdžiui, kraujo ėmimą ir pan., naujagimiai būna ramesni. Vadinasi, muzika mažina ir skausmo pojūtį.

"Švelnaus tembro, neintensyvūs garsai, paprastos, siūbuojančio ritmo melodijos labiau ramina, o priešingi garsai labiau stimuliuoja. Muzika - nežodinė komunikacija, perteikianti emocijas, todėl yra tinkamiausia priemonė bendrauti su neišnešiotu kūdikiu", - sakė J. Žebrauskaitė-Taločkienė.

Liūliavo lopšines

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neonatologijos klinikoje ir Vilniaus universiteto vaikų ligoninės (VUVL) Neonatologijos centre atlikto tyrimo metu siekta išsiaiškinti trumpalaikį ir ilgalaikį muzikos terapijos poveikį neišnešiotiems naujagimiams.

"Mūsų tikslas buvo palyginti tiesiogiai atliekamų ir įrašytų lopšinių įtaką bei palyginti gautus duomenis su kontroline grupe vaikų, kuriems nebuvo taikoma muzikos terapija", - sakė R.Garunkštienė.

Trumpalaikio poveikio tyrimams abiejose minėtose ligoninėse buvo atrinkti 35 labai mažo svorio naujagimiai, slaugomi inkubatoriuose. Šie vaikučiai buvo stebimi 3 dienas iš eilės. Vieną dieną lopšines dainavo pati muzikos terapeutė, kitą - vaikučiai klausė tų pačių, tik įrašytų lopšinių, trečiąją dieną mažyliai buvo tik stebimi.

Naujagimiai stebėti prieš jiems išgirstant lopšines, 20 minučių klausant jų ir tam tikrą laiką po to. Per tyrimą buvo registruojami ir jų fiziologiniai rodikliai - širdies veikla, kraujo įsotinimas deguonimi. Tiriamieji buvo filmuojami ir pagal tai vėliau vertintas jų elgesys.

Motinų dainos - vertingiausios

"Nustatėme, kad tiesiogiai atliekamos lopšinės efektyviau nei įrašytosios gerina naujagimių elgesį. Skambant lopšinėms, vaikučių širdelių susitraukimų dažnis retėjo, naujagimiai tapdavo ramesni. Jie be reikalo neeikvojo energijos, o tausojo ją bręsti ir sveikti. Tai padėdavo priaugti jiems svorio", - tyrimo išvadas komentavo R.Garunkštienė.

Gauti rezultatai paskatino siekti į neišnešiotų naujagimių priežiūrą per muzikos terapiją aktyviau įtraukti mamas. "Ypač svarbu, kad jos pačios dainuotų. Kai motinos dalyvauja akustinėje stimuliacijoje, mažėja naujagimių stresas, jie geriau miega. Be to, stiprinamas vaiko ir motinos ryšys", - pabrėžė R.Garunkštienė.

"Mamos turėtų dainuoti kuo daugiau, nepaisydamos savo muzikinių gebėjimų. Muzikos terapeutas gali padėti išmokti tam tikros bendravimo panaudojant muziką technikos ir taip užmegzti su vaiku ryšį, stebėti jo reakcijas, prisitaikyti prie jo, išmokti dainuoti su kūdikiu, o ne kūdikiui", - antrino J.Žebrauskaitė-Taločkienė.

Diskus su įrašytomis lopšinėmis tyrėjos vėliau dovanojo eksperimente dalyvavusių mažylių motinoms.

Bendravo ir instrumentais

Ilgalaikio tyrimo metu su dešimčia neišnešiotų labai mažo svorio naujagimių daugiausia dirbo muzikos terapeutė. Intensyviosios terapijos skyriuose gulintiems mažyliams per kolonėles inkubatoriuje 3 kartus per dieną buvo leidžiamos lopšinės. J.Žebrauskaitė-Taločkienė bendravo su mažyliais iki jiems sueis pusė metukų. Važiuodavo į vaikučių namus, į pagalbą pasitelkė ir muzikos instrumentus: kanklytes, metalofonus, dūdeles ir kt.

"Instrumentus dažniausiai taikiau vaikučio judesių motyvacijai. Tam, kad skatintų jį pakelti ir kuo ilgiau išlaikyti galvą, ieškoti garso šaltinio, pasiversti ant šono, atpalaiduoti kumštuką ir pan. Kai kūdikis jau galėdavo suimti barškutį ranka, tapšnoti delnu būgnelį ar kojytėmis spardyti tamburiną, instrumentai tapdavo ir bendravimo priemone", - pasakojo J.Žebrauskaitė-Taločkienė.

Vis dėlto daugiausia muzikos terapeutei pravertė vokalinės improvizacijos. Jų metu buvo atliekamos paprastos melodijos, be teksto, naudojant balses, garsažodžius, atkartojant kūdikio garsus. Kartais muzikos terapeutė improvizuodavo tekstą apie tai, ką kūdikis veikia, mato, jaučia, kokia kūno dalis glostoma, juda ir pan. Pagal galimybes vyksme dalyvaudavo ir mažylių mamos.

Lietuvos ligoninėse nedirba

"Muzikiniais improvizaciniais elementais galima paveikti naujagimio ir kūdikio socialinius bei emocinius santykius, paskatinti fizinius judesius. Muzikos terapija gali būti plačiai taikoma kūdikiams, atsižvelgiant į jų raidą", - tyrimo išvadas apibendrino R.Garunkštienė.

Deja, Lietuvos ligoninėse, kur slaugomi neišnešioti naujagimiai, muzikos terapeutai nedirba. Tarkim, JAV, Vokietijoje ar Australijoje tai yra paplitusi praktika. Šie specialistai darbuojasi ir gretimos Latvijos ligoninėse.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"