TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Mylimus ir saugius vaikus aplenkia ligos

2013 02 09 7:36
Oresto Gurevičiaus nuotrauka/Gydytoja V.Besakirskienė primena, kad iki trejų metų mamos ir vaiko biolaukas yra bendras, tik šalia jos mažylis jaučiasi saugus.

"Nuo visų ligų ir nelaimių saugo tik besąlygiška tėvų bei artimųjų meilė, - sako vilnietė šeimos gydytoja Vilma Besakirskienė. - Kuo daugiau žmonių vaiką myli, tuo saugesnis jis jaučiasi, tuo sveikesnis ir laimingesnis jis gali užaugti."

Dabar jauni žmonės kur kas atviresni, nei jų tėvų karta, ir apie tai, kad laukiasi kūdikio, virtualiuose tinkluose, populiariuose žurnaluose nereta pora paskelbia anksčiau nei kūdikis praneša apie save motinai pirmaisiais nedrąsiais judesiais. Kaip vertinti tokį skubėjimą - kaip begalinės meilės ateinančiam žmogui išraišką ar kaip naują temą pokalbiams virtualioje erdvėje ir proga pasididžiuoti savo galimybėmis: kaip prabangiai bus įrengtas kūdikio kambarys, kokių firmų vežimėlis ir drabužėliai perkami, kokių žaislų prikrautos madingos lentynos...

Tėvų meilė kuria saugumą

"Esu visiškai tikra, kad meilė vaikui pasireiškia dar prieš jį pradedant, - sako Vilniaus Hipokrato klinikos gydytoja V.Besakirskienė. - Svarbu, su kokiomis mintimis, kokiu impulsu ir energija jis pradedamas. Juk nusiteikimas atsiskleidžia kiekvienoje mūsų organizmo ląstelėje - jeigu žmogus piktas, nelaimingas, išsiskiria vienokie hormonai, jeigu gerai nusiteikęs, laimingas - visiškai kitokie. Tuos dalykus jau pripažįsta ir tradicinė medicina, nes tai - akivaizdu. Vienaip vystosi laukiami ir mylimi, kitaip - atsitiktinai pradėti ir nepageidaujami vaikai. Tie dalykai turi didelę įtaką ir iki gimimo, ir vaikui augant - jo psichoemocinei raidai, asmenybės formavimuisi. Vaikai, su kuriais ir mama, ir tėtis, bendravo dar iki gimimo, jaučiasi laukiami, reikalingi, saugūs, laimingi. Jie būna kur kas ramesni, greičiau pajunta valgymo ir miego ritmą, geriau auga, mažiau serga. Tai daro labai didelę įtaką ir tolesnei jų gyvenimo, brandos, mokymosi, motyvacijos, tikslų siekimo kokybei. Žinojimas, kad esi mylimas, kuria saugumo pojūtį, kuris yra vienas pačių svarbiausių žmogui. Nieko nėra baisiau, nei jaustis nereikalingam."

Dabar labai populiaru porai gyventi nesusituokus. Konservatyvios pažiūros čia niekuo dėtos. "Šeimos gydytojui tenka daugelis vaidmenų, tarp jų - psichologo ir nuodėmklausio. Tikrai, matau didelį skirtumą, kai konsultuotis dėl nėštumo ateina pora, ir kai ateina vieniša moteris. Jos nesaugumas, nerimas dėl kūdikio toks akivaizdus, kad to nepadeda nuslėpti jokia gerovė: nei brangūs drabužiai, nei papuošalai, - sako gydytoja. - Pažįstu gal tik porą nesusituokusių, vaikus auginančių šeimų, kuriose nejuntama to nerimo ir neužtikrintumo. Paprastai dėl motinos nesaugumo kenčia vaikas. Ji ima kaltinti mažąjį, nes įžvelgia jame tėvo ydų. Nesunku suprasti, kaip jaučiasi vaikas."

Ir maistas, ir vaistas

Vienas gamtos stebuklų - kūdikio maitinimas motinos pienu. Jis svarbus ne tik kaip kūdikiui tinkamiausias maistas, kuriame yra visų jam augti reikalingų medžiagų, bet ir kaip geriausia mažylio organizmo apsauga nuo ligų. Motinos maitinamas kūdikis patenkina pagrindinį - čiulpimo - refleksą, kuris iki pusės metų yra dominuojantis. Tai - jo laimės šaltinis ir išraiška. Ne tik tada, kai yra alkanas, bet ir kai ką nors skauda, nepatogu ar neramu - mažylis ieško motinos krūties. Patenkinus čiulpimo refleksą, viskas susitvarko: atsipalaiduoja įtempti raumenys, kraujagyslės, mažiau pučia pilvuką, prisiglaudęs prie motinos ir jausdamas jos šilumą, girdėdamas širdies plakimą, gaubiamas motinos meilės ir dėmesio, kūdikis jaučiasi saugus ir laimingas. Visa tai jam ne mažiau svarbūs dalykai nei su motinos pienu gaunami antikūnai, kurie saugo nuo įvairių infekcijų. Gydytoja V.Besakirskienė primena, kad kūdikių imuniteto pagrindai formuojasi iki pusės metų. Vėliau imunitetas gali būti koreguojamas ir stiprinamas kitomis priemonėmis: mityba, grūdinimu ir pan. "Krūtimi nemaitinami kūdikiai serga mažiausiai kartą per mėnesį. Maitinami - beveik neserga arba tik kartą kitą per metus", - teigia gydytoja Vilma. Kodėl nemažai motinų atsisako maitinti savo kūdikius? Dėl įvairių priežasčių, viena jų - pačių nesaugumas, karjeros ambicijos. Deja, reta priežastis - tikrai pateisinama, nes gana dažnai nugali egoizmas, kuris užgožia meilę kūdikiui. Juk maitinant krūtimi reikia laikytis tam tikro gyvenimo režimo, nuolat galvoti, ką valgai, atsisakyti tam tikrų maisto produktų, gėrimų, kurie gali pakenkti mažyliui. O kūdikių mišiniai gana patogus pasirinkimas - suplakei ir supylei į buteliuką. Tai padaryti gali bet kas. "Motinos, kurios teigia, kad nemaitina, nes neturi pieno, klysta pačios arba ieško pasiteisinimo. Kiekviena, kuri nori žindyti, gali tai daryti. Jeigu motina įsiklauso į kūdikio poreikius, pieno gaminasi tiek, kiek reikia. Labai retai pasitaiko išimčių, tarkim, motinos liga, pieno neturėjimas dėl genetinių priežasčių, - sako gydytoja. - Maitinimas krūtimi - didžiausia tikros meilės savo kūdikiui išraiška."

Privalomų skiepų kalendorius

Prie svarbių ir vaiko sveikatos pamatus formuojančių dalykų gydytoja priskiria ir skiepus. "Nepritariu vadinamiesiems vakcinų skeptikams, kurie neskiepija savo vaikų, nes yra prisiklausę įvairių mitų, ir jais tiki labiau nei moksliniais tyrimais bei medicinos praktika. Skiepai, kurie įtraukti į privalomąjį kalendorių, yra patikimi ir būtini siekiant apsaugoti vaiką nuo sunkių arba net mirtinų ligų. Niekas negali garantuoti, kad šiame globaliame pasaulyje tikrai pavyks išvengti susidūrimo su difterijos, kokliušo ar kitos sunkios ligos sukėlėjais. Tėvai neturėtų patys vieni priimti sprendimų, už kuriuos nepajėgūs atsakyti. Nerekomenduoju kiekvieno vaiko skiepyti visomis egzistuojančiomis vakcinomis, kalbu tik apie privalomuosius skiepus. Jeigu vaikas priklauso rizikos grupei, tada reikia spręsti individualiai."

Gera žinia ir vakcinų skeptikams - pradėti skiepyti galima ir paaugusį vaiką. Tik svarbu, kad tuo metu jis būtų visiškai sveikas.

Modernaus pasaulio grimasos

Gydytoją stulbina vis labiau populiarėjantys suaugusiųjų mėginimai dvasinį ryšį su vaikais keisti materialiu. "Viena auklė dieną, kita - naktį. Mama pas vaiką ateina tik tada, kai pati to nori - pasidžiaugti... Tačiau puikiai žinoma, kad iki trejų metų mamos ir vaiko biolaukas yra bendras, tik šalia mamos jis jaučiasi saugus. O kaip jis jaučiasi, kai šalia - svetimi žmonės? Kuo jis skiriasi nuo augančiųjų vaikų namuose, kur taip pat dieninę auklytę keičia naktinė? Net ir augdamas visko pertekusiuose namuose toks vaikas tampa labai jautrus, linkęs į isteriją, negebantis koncentruoti dėmesio, jis prastai valgo ir miega, nuolat serga. Neretai tokį vaiką vargina neurodermitai - įvairūs bėrimai, kai kada pereinantys į bronchinę astmą. Visa tai rodo, kad vaikui trūksta meilės ir dėmesio."

Visai nesvarbu, kiek žaislų būtų pripirkta ir kiek auklių suktųsi aplink vaiką, negaudamas mamos ir tėčio dėmesio jis jaučiasi vienišas ir nereikalingas, nes niekas negali atpirkti svarbiausių žmonių artumo. Gydytoja pasakoja turinti galimybę stebėti keletą šeimų, kuriose auga įvaikiai. Šeimos juos pasiėmė su gana sunkiomis diagnozėmis: bronchinė astma, hiperaktyvumas, klausos susilpnėjimas nesant aiškios priežasties, jau nekalbant apie tai, kad šie vaikai buvo baikštūs ir agresyvūs, kaip žvėriukai, nenorintys, kad juos kas nors liestų, peržengtų jų susikurto mažučio pasaulėlio ribas. "Įdomiausia, kad maždaug po pusės metų, kai baimę pakeitė įtėvių dėmesys ir meilė, visos problemos išnyko. Mergaitei, kuri prastai girdėjo, nors visi tyrimai rodė, kad klausos nervas sveikas, jau buvo planuota pirkti klausos aparatą, bet jo neprireikė. Išsivadavusi iš ją kausčiusios baimės, pasijutusi mylima ir reikalinga, ji pati panoro viską girdėti, - sakė gydytoja. - Nebereikia ir vaistų nuo bronchinės astmos, tik profilaktiškai vaikas vis dar lankosi pas pulmonologą." Tai - geriausi pavyzdžiai, kad nei brangiausi žaislai, nei kompiuteriniai žaidimai nepakeičia artimųjų meilės ir dėmesio. Beje, apie kompiuterius. Gydytoja Vilma teigia, kad tai - tikra nūdienos gyvenimo rykštė. "Apie 70 proc. vaikų jau nuo pirmųjų gyvenimo metų didžiąją dienos dalį praleidžia virtualioje erdvėje. Apie žalą akims jau nebekalbu. Jie negyvena realiame pasaulyje, nefantazuoja, nekuria, viską gauna gatavą. Jie nesimoko bendrauti, vadinasi, taip ir lieka neįsisąmoninę vienos svarbiausių gyvenimo pamokų, kad norint ką nors gauti, pirma reikia duoti... Labai gaila, bet nemažai 3-4 metų vaikų jau yra akivaizdžiai priklausomi nuo kompiuterio. Kai tokie vaikai nuo jo atitraukiami, juos ištinka isterijos priepuolis: jie pyksta, rėkia, voliojasi ant grindų..."

Klausytis širdimi

Kai vaikas suserga, tėvai pasiryžę atiduoti viską, kad tik jis pasveiktų. Kai mažylis pasveiksta, neretai išgirsta kitokių žodžių: "Aš tiek dėl tavęs stengiausi, tiek paaukojau, o tu - nedėkingas, vėl pridarei problemų..." Nedėkingas, vadinasi - nereikalingas, nuostolingas... O gal jam visai nereikia to, ką tėvai stengiasi per prievartą įsiūlyti: vertybių, daiktų, paslaugų? Gal labiausiai jis nori būti pastebėtas ir vertinamas kaip asmenybė, o ne kaip nuosavybė ar neišsipildžiusių lūkesčių įgyvendintojas? Neretai vaiko liga - būdas slėptis nuo aplinkinio pasaulio spaudimo...

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"