TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

N.Čereškevičienė išbandė kaniterapijos užsiėmimus

2013 09 10 11:18
Užsiėmimuose kartu dalyvaujantis retriveris Grotas yra specialiai tam parengtas bei sertifikuotas. Kaniterapijos asociacijos nuotraukos

„Tele Bim-bam“ įkūrėja Neringa Čereškevičienė kartu su jauniausiu sūnumi Rapolu išbandė Lietuvoje unikalius edukacinius užsiėmimus su terapijai parengtais šunimis.

Specialią programą įžymybei pristačiusi Kaniterapijos asociacijos prezidentė Jonaistė Jusionytė aiškino, kad kaniterapija yra žmonėms skirti specialūs užsiėmimai, pasitelkiant šunis. „Jie skirti gerinti žmonių fizinę, emocinę savijautą, pažintinius bei socializacijos įgūdžius. Į kaniterapijos sąvoką įeina ir bendravimas su specialiai apmokytais šunimis, ir gerokai sudėtingesnės metodikos užsiėmimai su įvairių sveikatos sutrikimų turinčiais asmenimis, pasitelkiant geriausius žmonių draugus“, – pasakojo J.Jusionytė.

Didėja motyvacija

Specialistės teigimu, nors kaniterapijos ištakų galima rasti XIX amžiaus pradžioje, tai - palyginti naujas reiškinys pasaulyje. „Visuotinio pripažinimo tokia terapija sulaukė 1976 metais, įsikūrus tarptautinei organizacijai „Therapy Dogs International“. Nuo to laiko buvo atlikta daugybė mokslinių tyrimų, kurie patvirtino, kad ji mažina streso lygį, vienatvės jausmą, gerina nuotaiką. Kaniterapijos nauda vaikams taip pat neabejotina – mokslininkai nustatė, kad būdami šalia šuns mokiniai klasėje jaučiasi komfortiškiau, jie labiau pasitiki savimi. Dar daugiau: vieno mokslinio tyrimo rezultatai atskleidė, kad kaniterapijos užsiėmimai tiesiogiai susiję su žmonių motyvacija. Atlikto eksperimento metu paaiškėjo, jog žmonės, žinodami, kad organizuojami užsiėmimai vyks su šunimis, į juos eidavo kur kas aktyviau nei tie, kurie apie tai nebuvo informuoti. Deja, Lietuvoje kaniterapija kelią skinasi labai sunkiai ir nėra plačiai naudojama. Nors užsiėmimų veiksmingumas akivaizdus, tam, kad situacija pasikeistų, dar turės praeiti kuris laikas“, – pasakojo J.Jusionytė.

Kiekvienas toks užsiėmimas yra teigiamų emocijų dozė, neįkainojamos žinios apie gyvūnus bei gyvenimiška pamoka“, – kalbėjo N.Čereškevičienė (centre).

Po užsiėmimų su specialiai terapijai parengtais šunimis N.Čereškevičienė teigė likusi sužavėta, kaip bendraujant su gyvūnais keičiasi vaiko elgesys. „Tai, kad gyvūnai daro teigiamą įtaką, esu įsitikinusi ir pati, kadangi mano vaikai nuo mažens apsupti gyvūnų. Namie atsiradus augintiniui, vaikams sustiprėja atsakomybės jausmas, jie tampa dėmesingesni, formuojasi jų santykis su gamta, netgi keičiasi vertybės. Tuo tarpu edukaciniai užsiėmimai su specialiai apmokytu retriveriu buvo naujiena net mums“, – įspūdžiais dalinosi N.Čereškevičienė.

Reikia mokėti teisingai bendrauti

Žinomos moters teigimu, jai didžiausią įspūdį iš užsiėmimų paliko pati mokymų programa. „Turiu nemažą patirtį su gyvūnais ir ypatingai su šunimis. Tačiau visos mano žinios, kaip reikia elgtis su geriausiais žmonių draugais, buvo paremtos tik asmenine patirtimi. Užsiėmimų, kuriuose patys dalyvavome, tikslas buvo išmokti teisingai bendrauti su šunimis. Pavyzdžiui, niekada nemaniau, kad svetimam šuniui negalima žvelgti tiesiai į akis – tai jis gali priimti kaip iššūkį ir susierzinti“, – dėstė N.Čereškevičienė, pripažinusi, kad tokios žinios yra ypatingai svarbios vaikams, kartais neįvertinantiems galimų pavojų.

Užsiėmimuose kartu dalyvaujantis retriveris Grotas yra specialiai tam parengtas bei sertifikuotas. „Per mokymus naudojame tik tam pasirengusius ir sertifikuotus šunis, kurie yra kruopščiai testuojami, ar atitinka keliamus reikalavimus. Šios dienos užsiėmimuose dalyvavęs Grotas, prieš gaudamas sertifikatą, taip pat išlaikė specialų testą. Lenkijoje vykusio egzaminavimo metu buvo vertinamas jo paklusnumas, gebėjimas užmegzti ryšį su žmonėmis. Tikrai ne kiekvienas šuo gali įveikti keliamus aukštus reikalavimus“, – tvirtino J.Jusionytė.

N.Čereškevičienė, pati turinti tris šunis bei katiną, teigė, kad Lietuvoje yra didelis poreikis tokiems užsiėmimams. „Šalyje yra daug vaikų, kurie neturi galimybės pabendrauti su gyvūnais. Kalbėdama apie juos, visų pirma turiu omenyje vaikus, gyvenančius vaikų namuose. O kačiuko ar šuniuko glostymas yra toli gražu ne tas pats kaip specialistų vedami mokymai. Kiekvienas toks užsiėmimas yra teigiamų emocijų dozė, neįkainojamos žinios apie gyvūnus bei gyvenimiška pamoka“, – kalbėjo N.Čereškevičienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"