TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Nauda sveikatai nusveria traumų riziką

2015 10 03 6:00
Važiavimas dviračiu pastaraisiais metais labai išpopuliarėjo. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotraukos

Dviračiai kaip poilsio, sporto ir transporto priemonė labai išpopuliarėjo pastaraisiais metais. Tikėtina, kad populiarės ir ateityje, nes vis daugiau įrengiama dviračių takų, diegiama dalijimosi dviračiais programų. Tačiau traumų dėl tokios dviratininkų gausos, kaip ir buvo galima tikėtis, taip pat daugėja.

„The New York Times“ rašo, kad tik iš dalies teisingas posakis, jog didesnis skaičius apsaugo, t. y. kuo daugiau žmonių važinėja dviračiais, tuo mažesnė nelaimingų atsitikimų rizika, nes vairuotojai įpranta dalytis keliu su dviratininkais. Vis dėlto tiek dviratininkams, tiek vairuotojams dar reikia daug mokytis.

Bloga ir gera žinia

Naujausiais duomenimis, paskelbtais rugsėjį Amerikos medicinos asociacijos žurnale JAMA, traumų ir hospitalizacijos atvejų, susijusių su važiavimu dviračiais, 1998 - 2013 metais padaugėjo tarp suaugusiųjų. Buvo įregistruota 28 proc. daugiau traumų ir 120 proc. daugiau sužalotų asmenų pateko į ligoninę. Nuo 40 iki 56 proc. padaugėjo nelaimingų atsitikimų gatvėse.

Rankų ir kojų traumų per tyrimo metus sumažėjo. Tačiau 60 proc. padaugėjo sunkių kūno sužalojimų. 20 proc. daugiau buvo liemens traumų. Nuo 10 iki 16 proc. padaugėjo galvos traumų,

Tai - bloga žinia. Gera žinia, pasak tyrimo vadovo dr. Benjamino N. Breyerio, yra tokia: "Važiavimo dviračiu nauda širdies ir kraujagyslių sistemai bei geresnei bendrai savijautai nusveria nelaimingų atsitikimų riziką. Fantastiškas būdas keliauti dviračiu po miestą. Taip pat puikus būdas didinti raumenų jėgą, gerinti pusiausvyrą."

Tačiau tyrėjas pridūrė: "Žmonėms reikia išmokti saugiai vairuoti. Kaip aistringas dviratininkas sakau, kad gatves ir kelius reikia padaryti saugesnius važiuoti dviračiais. Vairuotojai turi išmokti daugiau dėmesio skirti dviratininkams, nes dalijasi tuo pačiu keliu, ir elgtis su jais pagarbiai, ne kaip su kliuviniais."

Važiavimo dviračiu nauda širdies ir kraujagyslių sistemai bei geresnei bendrai savijautai nusveria nelaimingų atsitikimų riziką.

Taip turėtų būti

Dr. B. N. Breyeris keliavo dviračiu Vietname, Ispanijoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Vokietijoje, Kroatijoje, Lenkijoje ir Naujojoje Zelandijoje. Jo teigimu, visose tose šalyse jautėsi saugesnis nei mindamas pedalus gimtajame Bruklino rajone. Vairuotojai artėdavo iš paskos nesignalizuodami ir negąsdindami vos ne iki mirties. Sulėtindavo greitį, kad galėtų saugiai aplenkti, o ketindami sukti palaukdavo, kol sankryžą kirs dviratininkas.

„Įspūdingiausia tikriausiai buvo Kroatijoje, kai autobusas, leisdamasis nuo stataus kalno siauru keliu, sustojo ir palaukė, kol aš įveiksiu savo ruožą į viršų, kad saugiai prasilenktume. Galėjau manyti tik viena: „To niekada nebus JAV.“ Tačiau turėtų būti!“ - sakė chirurgas urologas iš Kalifornijos universiteto San Fransiske.

Ant dviračių - vyresni

Kaip vieną ryškiausių tyrimo rezultatų dr. B. N. Breyeris minėjo pasikeitusį sužeidžiamų dviratininkų amžių. Nacionalinės buitinių kelionių apžvalgos duomenimis, 1995 - 2009 metais daugumą dviratininkų sudarė vyresni kaip 25 metų amerikiečiai. Pastaraisiais metais važiavimas dviračiu vis labiau populiarėja tarp vyresnių nei 45 metų žmonių. Todėl ir sunkių sužalojimų dabar patiria neproporcingai daug vyresnio amžiaus dviratininkų. Vyresni žmonės nebe tokie stiprūs ir vikrūs, tad ir sužalojimai per dažnesnius nelaimingus atsitikimus gali būti sunkesni. Net ir tada, kai fizinė būklė puiki, nukritęs nuo dviračio 65 metų žmogus gali patirti daugiau rimtų sužalojimų nei 25 metų dviratininkas.

Dr. B. N. Breyeris susidomėjo dviračių avarijomis iš dalies dėl daugybės jam tekusių gydyti lytinių organų ir šlapimo takų traumų, kurias dviratininkai dažnai patiria nukritę ant dviračio rėmo ar vairo. Ankstesnėje šių metų ataskaitoje jis su kolegomis nurodė, kad su dviračiais susiję apie trečdalis vaikų ir suaugusiųjų urogenitalinių traumų, kur kas daugiau nei su bet kuria kita sporto priemone.

Nuostabus būdas keliauti dviračiais po miestą. /Romo Jurgaičio nuotrauka

Nesaugumo procentai

Kiti tyrinėtojai, pavyzdžiui, Johnas Pucheris ir Lewisas Dijkstra, apgailestavo dėl "pasibaisėtinai nesaugių, nemalonių ir nepatogių sąlygų, sudarytų pėstiesiems ir dviratininkams daugelyje Amerikos miestų".

„Amerikos dviratininkams gresia du kartus didesnė tikimybė žūti, palyginti su vokiečiais, ir daugiau negu tris kartus dažnesnė, palyginti su olandais“, - rašė jie 2003 metais leidinyje „The American Journal of Public Health. American Journal“.

Tyrinėtojų duomenimis, per dviračių bumą Europoje 1975- 2001 metais dviratininkų mirčių Vokietijoje sumažėjo 64 proc., o Nyderlanduose - 57 procentais. Tuo metu Amerikoje mirčių 27 proc. sumažėjo tik dėl to, kad staigiai smuko dviračių populiarumas tarp vaikų."

Svarbus ir akių kontaktas

Kaip rašo "The New York Times", dar daug galima nuveikti, kad kelionės dviračiu būtų saugesnės ir malonesnės. Pirmiausia, dviratininkai visada turėtų dėvėti šalmus - gerai priglundančius ir dengiančius kaktą. Antra, jie būtų labiau matomi, jei dieną vilkėtų ryškių spalvų drabužius, o naktį - šviesą atspindinčią aprangą, dviračiai turėtų priekinius ir užpakalinius žibintus, o šalmai - galbūt dar mirksinčią švieselę. Kai tik įmanoma, dviratininkams derėtų užmegzti akių kontaktą su vairuotojais ir pėsčiaisiais. Veidrodėlis, įtaisytas prie šalmo ar vairo, gali įspėti dviratininkus apie transporto priemones, artėjančias iš paskos. Skambutis, spaudžiamas vienu pirštu, delną laikant ant vairo, gali įspėti pėsčiuosius, kurie nespėjo pamatyti artėjančio dviračio. Dviratininkai visada turėtų važiuoti transporto priemonių eismo kryptimi ir laikytis kelių eismo ženklų, taip pat ir tų, kurie įrengti atskiruose dviračių takuose.

Miesto dviratininkams nereikėtų pasikliauti, kad bus pastebėti vairuotojų ir keleivių. Taip pat reikėtų atidžiau stebėti stovinčius automobilius, palikti jiems užtektinai vietos, jei kartais pajudėtų ar būtų atidarytos durys.

Žinoma, eismo intensyvumo mažinimo priemonių, ribojančių ir automobilių greitį, ypač gyvenamuosiuose rajonuose, laukia ilgas kelias dviratininkų rizikos mažinimo link. Visur reikia daugiau dviračių takų, ypač tokių, kurie apsaugo nuo intensyvaus eismo. Nudažyti kita spalva nei kelias, jie bus labiau matomi ir padės atokiau išlaikyti kitas transporto priemones.

Kalifornijos valstijos sostinės Sakramento visuomenės sveikatos specialistas Peteris Lyndonas Jacobsenas nustatė, kad pėstiesiems ir dviratininkams saugiausia, kai jų daugiau gatvėse. Tada vairuotojai koreguoja savo elgesį, nes turi labiau saugotis nelaimingų atsitikimų. Nors tai geras ženklas ateičiai, dviratininkai taip pat turi išlikti budrūs. Pavyzdžiui, nesidėti ausinių važiuodami dviračiu, nes jos mažina artėjančios transporto priemonės garsą. Taip pat nekalbėti mobiliuoju telefonu, nebent sustoję.

Parengė MILDA KNIEŽAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"