TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Naujagimių gelbėjimas: kas toliau?

2010 01 19 0:00
N.Drazdienė džiaugiasi dėl kiekvieno išgelbėto naujagimio.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

"Šiandien jau pasiekta naujagimių išgyvenamumo riba. Nebent atsiras kas nors visiškai naujo, pavyzdžiui, dirbtinė gimda, kur paguldytam vaikeliui bus sukurtos sąlygos, atitinkančios motinos įsčias: mažylis girdės jos balsą ir širdies dūžius, jaus kvėpavimą, net žarnyno gurgėjimą", - sakė Vilniaus universiteto vaikų ligoninės Neonatologijos centro vadovė doc. dr. Nijolė Drazdienė.

Jau dabar daroma viskas, kad specialaus plastiko inkubatoriuje gulintis naujagimis jaustųsi kaip "namie" - tarsi mamos pilve. N.Drazdienė vardijo plonybes, kaip stengiamasi "pavaduoti" gimdą: inkubatoriaus vidus skendi prieblandoje, mažylis guldomas į šiltų minkštų vystyklų lizdelį. Sudarytos sąlygos, kad vaikui pajudinus ranką, jis atsiremtų į ką nors švelnaus - tarsi liestųsi į gimdos sieną. Taip sumažinamas ties gyvybės riba balansuojančio mažylio stresas. Kad jis jaustųsi geriau, tėvams leidžiama paimti vaikutį, palaikyti prie savo krūtinės.

Tačiau gydytojos ar slaugytojos stengiasi kuo mažiau liestis prie mažylio: naujagimio širdies plakimas bei kiti rodmenys stebimi monitoriuje. Be reikalo nevarstomos ir inkubatoriaus durelės - kad jų stuktelėjimas nesukeltų papildomo streso. Mažylio neturi jaudinti ir pašaliniai kvapai, todėl prieš liesdamosi prie vaikučio medikės stengiasi nugarinti nuo rankų dezinfektantus. Garsų sklaida inkubatoriuje sumažinta iki minimumo. Jame prižiūrimam neišnešiotukui parenkama speciali muzika - skamba lopšinės ar klasika, pavyzdžiui, Wolfgango Amadeuso Mozarto kūriniai.

Miršta mažiau

N.Drazdienės vadovaujamo Neonatologijos centro pacientai - iki metų amžiaus naujagimiai iš įvairių Lietuvos regionų: atėję į pasaulį per anksti, gimę turėdami raidos sutrikimų, patyrę traumų ar kitų nelaimių. Daugumą jų medikams pavyksta išslaugyti. Kūdikių mirštamumo rodiklis 2008 metais buvo 4,98 iš 1000 gyvų gimusių kūdikių, gerokai mažesnis nei Nepriklausomybės pradžioje. Naujagimiai dažniausia neišgyvena dėl iki gimimo atsiradusių raidos ydų, infekcijų. Tyrimai rodo, kad tuo laikotarpiu įvyksta 75 proc. patologinių pakitimų galvos smegenyse.

Mirtingumo rodiklius lemia neišnešiotieji naujagimiai. Tačiau ir čia įvyko gerų pokyčių. Neišnešiotukų, gimusių nuo 1 iki 1,5 kilogramo svorio, išgyvenamumas dabar siekia per 90 procentų. Tam įtakos turėjo nuo 1992 metų pradėjusi veikti perinatologijos programa. Buvo nuspręsta, kad dėl motinos ir vaiko saugumo rajono lygmens ligoninėse turi vykti tik nekomplikuoti gimdymai, o kai esama rizikos veiksnių, gimdyvės turi vykti į aukščiausio lygio ligonines, kur sutelkta geriausia įranga, labiausiai prityręs, kvalifikuotas personalas. Todėl N.Drazdienė teigiamai vertina naujosios reformos numatomus pokyčius, lemsiančius, kad kai kuriose rajonų ligoninėse nebeliks gimdymo skyrių. Jei kai kuriose įstaigose per metus nebūna ir 300 gimdymų, taigi - net vieno per dieną, sunku kalbėti apie personalo įgūdžius, motinų saugumą.

Kad išgyvens - dar ne viskas

"Kad išaugintum 22-32 savaičių naujagimį, reikia tam tikros aplinkos, vaistų, galimybės suteikti kvėpavimo terapiją, mokėti maitinti kūdikį ne tik per zondą į skrandį, bet ir maitinamaisiais tirpalais į veną. Pačių mažiausių, gimusių vos 500-1000 gramų svorio, išgyvenamumas 1993 metais Lietuvoje tesiekė 12, o 2008 metais - jau apie 70 procentų", - vardijo neonatologė.

Ar galima išgelbėti visus? N.Drazdienė sako, kad jau prieita riba, kai sunku padaryti ką nors daugiau, kad vaikas išliktų. Gal perversmas įvyks ateityje, atradus naujų smegenų pažeidimo gydymo metodų, pritaikius kamienines ląsteles ar nanotechnologijas. "Tačiau gimusių 500-600 gramų svorio arba 23-24 savaičių amžiaus vaikučių tikimybė išgyventi be pasekmių yra nedidelė. Labai rimtuose pasauliniuose medikų kongresuose vis garsiau kalbama, kad galbūt nereikia labai agresyviai gydyti šių mažylių, - jie išgyvens, bet jų smegenys liks labai pažeistos. Išgyvenamumas - dar ne viskas. Ne mažiau svarbu - tolesnio gyvenimo kokybė", - pabrėžė gydytoja.

Traumuoja mažiau

"Kokybiškos technologijos yra būtinos. Mums sako: koks skirtumas, kokiu aparatu vaikas ventiliuojamas, kokioje aplinkoje guli - juk jis nieko nemato ir negirdi. Bet naujagimis ir mato, ir girdi, ir jaučia, o nuo šių potyrių gali priklausyti jo raida", - teigė N.Drazdienė. Anot medikės, daugelis Lietuvoje turimų technologijų yra moraliai pasenusios ir nusidėvėjusios. Tebenaudojami dar sovietmečio laikų inkubatoriai. "Naujos įrangos norisi ne todėl, kad gražiai blizga. Štai senieji dirbtinio kvėpavimo aparatai veikia labai grubiai. Naujausieji turi elektronines smegenis, pagal konkretaus naujagimio rodiklius jie parenka geriausią kvėpavimo režimą. Taip užtikrinama dirbtinio plaučių ventiliavimo kokybė, vaikas patiria mažesnę traumą. Mažiau skausmo sukelia neinvazinių tyrimo metodų taikymas, kai nebereikia kraujo ėminio. Ant odos uždėjus specialius daviklius ekrane matyti, ar vaikui pakanka deguonies, ar ne per daug anglies dvideginio, kaip kinta kraujospūdis", - pasakojo neonatologė.

Vaistų nauda

Naujagimių medicina šiandien neįsivaizduojama be perversmą šioje srityje padariusių sufaktantų - biologiškai aktyvių medžiagų, skirtų neišnešiotų naujagimių kvėpavimo sutrikimui gydyti. Mat šių naujagimių plaučių ląstelės negamina pakankamai medžiagos, atsakingos už tai, kad įkvėpus oro išsiskleidęs plautis iš karto nesubliūkštų. Į trachėją sulašinus sufaktanto, biologiškai aktyvios medžiagos plėvelė iškloja plaučio paviršių, jis laikosi tarsi ant karkaso ir atėjus laikui susiskleidžia. Dabar šiuos vaistus gauna visi naujagimiai, kuriems jų reikia. N.Drazdienė tikėjosi, kad dėl krizės aprūpinimas reikalingais medikamentais nesumažės. Taip jau atsitiko su vienu aukštųjų technologijų produktu - antikūnais, skiriamais respiracinio sincitinio viruso sukeltos infekcijos profilaktikai. Su šiuo ligos sukėlėju susidūrę suaugusieji ar mokyklinukai tik kosti, čiaudi, sloguoja. Tačiau jei toks virusas patenka į neišnešioto naujagimio organizmą, ir ypač to, kurio plaučiai buvo ventiliuoti, mikrobas gali sukelti dusulį, o vaikas - atsidurti reanimacijoje. Yra buvę ir mirties atvejų. Minėti antikūnai reikalingi ir sunkias įgimtas širdies ydas turintiems naujagimiams, laukiantiems operacijos ar sveikstantiems po jos. "Šiuos vaistus Lietuvoje galime skirti tik patiems mažiausiems - gimusiems iki 28 savaičių amžiaus neišnešiotukams. Be to, kartu su kardiologais ir kardiochirurgais atrenkame sudėtingiausias įgimtas širdies ydas turinčius vaikus. Tačiau šį rudens-pavasario sezoną antikūnų gaus mažiau vaikų nei pernai", - sakė gydytoja.

Problemos per neatsargumą

Tačiau ne visi Neonatologijos centro pacientai sveikatos problemas atsineša gimdami. N.Drazdienę liūdina, kai sveikų naujagimių ar kūdikių mirties priežastimi tampa traumos ir apsinuodijimai. Šie atvejai sudaro maždaug 7,6 procento (2008-aisiais - 13 kūdikių iš 172 mirusiųjų). Vieni šių vaikų buvo nuplikyti skysčiais, kiti - paragavo vaistų ar apsinuodijo šulinio vandeniu. "Kūdikių maistui naudoti nepatikrintą šulinio vandenį labai rizikinga. Tiesiog nusikalstama, kai vanduo naudojamas žinant, kad jis užterštas nitratais. Kūdikiui nedaug reikia: hemoglobinas virsta methemoglobinu, į kraują negali patekti deguonis, jis nenunešamas iki audinių. Vaikas išblykšta, pamėlsta, sutrinka jo širdies veikla, prasideda dusulys", - pasakojo N.Drazdienė. Šulinio vandeniu apsinuodiję vaikai į ligoninę patenka jau kritinės būklės. Jei laiku paskiriamas specialus priešnuodis, mažylius pasiseka išgelbėti.

Anot N.Drazdienės, neretos ir traumos: vaikai iškrenta iš lovelių, nusiridena nuo lovų, medikai sulaukia smarkiai supurtytų vaikų. Gydytoja išskyrė atvejus, kai naujagimiai išslysta iš nešiojamų krepšių. "Šiurpina vaizdas, kai tėvas siūbuoja tokiame krepšyje nešamą neprisegtą vaiką. Pabandžiusi įspėti, kad tai nesaugu, ne visada sulaukiu tinkamo atsakymo. O juk dėl tokio neatsargumo įvyksta kaulų lūžiai, susidaro kraujosrūvos, galima ir tragiška baigtis", - teigė neonatologė.

Pernai jos vadovaujamo centro medikai ilgai kovojo dėl naujagimio, kurį kartu su mama sužalojo Vilniaus rajone į namą įvažiavęs automobilis. Vaikas buvo sunkiausios būklės - komoje, bet sugebėjo išgyventi.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"