TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Ne visi tėvai drįsta kreiptis pagalbos

2014 05 30 15:15
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Nors trumpojo numerio, skirto pranešti apie dingusius vaikus, sistema dar veikia netobulai, tačiau vieningas tinklas gali padėti išgelbėti gyvybes, teigia Dingusių žmonių šeimų paramos centro atstovė. Tai parodė ir neseniai Vokietijoje išgelbėtos lietuvaitės atvejis.

Pastaraisiais Švietimo informacinių technologijų centro Statistikos skyriaus duomenimis, šiuo metu yra 1225 nesimokantys vaikai nuo 7 iki 16 metų: jie neregistruoti nė vienoje šalies mokykloje, dingę be žinios. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, buvo pradėtos paieškos bylos ir paskelbtos 1375 vaikų paieškos, įskaičiuojant ir tuos vaikus, kurie yra mažesni nei mokyklinio amžiaus. Dingusių žmonių šeimų paramos centro projektų koordinatorės Aušros Lučinskaitės teigimu, ši statistika pastaraisiais metais išlieka stabili.

Vaikų dingimo priežasčių naujesnės tendencijos yra tos, kai vaikai grobiami išvežimui į užsienį, išnaudojami, kad jie ten vagiliautų. Taip pat dažnai vaikai tampa tėvų nesutarimų įkaitais skyrybų bylose, sakė A. Lučinskaitė: „Tokiais atvejais vienas iš tėvų vaiką pagrobia. Esame „Missing Children Europe“ nariai ir gavome pastarojo laikotarpio statistiką, kad 50 proc. tų, kurie skambina į karštąją liniją Europoje, būna atvejai, kai vienas iš tėvų pagrobia vaiką“.

Dingusių žmonių šeimų paramos centras tris mėnesius turi trumpąją telefono liniją 116000, skirtą pranešti apie dingusius vaikus. Pasak A. Lučinskaitės, tai veikia kitaip nei standartinės procedūros, kurios pinte apipintos istorijomis ar mitais, kai tėvams pasakoma: „Tavo vaikas pasilakstys, išsiblaivys ir grįš“. Trumpasis numeris veikia 27 Europos Sąjungos šalyse, įskaitant Serbiją ir Albaniją, ir, jeigu tėvai keliauja su vaiku ir šis pasimeta, šiuo numeriu galima skambinti bet kurioje iš šalių. Tuomet institucija padeda susisiekti su policijos pareigūnais ir partneriais kitose šalyse. A. Lučinskaitė papasakojo atvejį, kai į centrą kreipėsi tėvas jau pilnametės merginos, kuri paliko jam atsisveikinimo raštelį. Laiškelyje buvo parašyta, jog ji planuoja vykti į Vokietiją ir ten pabaigti savo gyvenimą. „Buvo reaguota labai operatyviai. Tėvas žinojo tik tiek, kad ji važiuoja autobusu, ir už dviejų valandų turės išlipti stotyje. Mūsų psichologė operatyviai susisiekė su partneriais Vokietijoje, iš tėtės gavo merginos nuotrauką, ir mergina buvo sutikta policijos pareigūnui, jai suteikta psichologo pagalba. Šiandien jai pagalba vis dar teikiama. Tas atvejis parodo, kad tas vienijantis tinklas suveikia išgelbstint gyvybę“, – pasakojo Dingusių žmonių šeimų paramos centro projektų koordinatorė. Tokiu atveju, pašnekovės teigimu, nebuvo tokių procedūrų, kaip formų, dokumentų pildymas, o po to tik žiūrima žmogaus.

A. Lučinskaitės vertinimu, trumpojo numerio atsiradimo nauda jau pasijuto, nors bet kuriuo atveju Lietuva privalėjo jį įkurti dėl Europos Sąjungos reikalavimų. Projektų koordinatorė pripažino, kad, vėluojant įsteigti numerį, dėl lėšų stygiaus dabar viskas dar veikia netobulai: pirmiausiai reikia skambinti 116000 karštąja linija, atsiliepia Bendrojo pagalbos centro specialistas, užregistruoja, siunčia policijai, ir tik tuomet perduoda informaciją Dingusių žmonių šeimų paramos centrui. Kai kurie žmonės nelaukia ir padeda ragelį. Kitose šalyse yra skambinama tiesiogiai.

Vis tik žmonės, pasak A. Lučinskaitės, taip sulaukia dagiau pagalbos. Jeigu iš namų pabėgęs vaikas randamas ir grąžinamas namo, tai išsprendžia situaciją tik tam kartui, o šeimoms reikia daugiau pagalbos. „Neseniai buvo toks atvejis. Mūsų vadybininkė naktį tris valandas kalbėjo, mėgindama nuraminti mamą, kurios paauglys vaikas mėgino bėgti iš namų. Ne visi tėvai drįsta skambinti, vaikų irgi yra labai įvairių“, – sakė A. Lučinskaitė. Anot jo, tėvai neturėtų nerimauti, kad, paskambinę pagalbos, jie tarsi taps „įtariamaisiais“ kaip nesusitvarkantys šeimos problemų: „Tai yra pasitikėjimo numeris, duomenys nebus perduodami. Jis skirtas žmonėms pasikalbėti, nuraminti, padėti. Įvykiams registruoti yra Bendrasis pagalbos centras. Mes teikiame pagalbą, siūlome ją ir toliau, jeigu reikia – ateiti, susitikti“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"