TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Nedarbingumo dėl ligos skirtumai palei Baltiją

2015 02 21 6:00
Šalyse aplink Baltiją nedarbingumo dėl ligos kompensavimas turi įvairių skirtumų. LŽ archyvo nuotrauka

Suomijos profesinės sveikatos institutas lygino nedarbingumą dėl ligos Europos šalyse aplink Baltijos jūrą. Pasak šiame darbe dalyvavusios Higienos instituto (HI) Inovacijų skyriaus vyr. specialistės Jolitos Kartunavičiūtės, nedarbingumo dėl ligos šiose šalyse nemažėja, tačiau skiriasi jo kompensavimo tvarka.

Ką tik pasirodžiusiame minėto Suomijos instituto leidinyje aptariama situacija Estijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Norvegijoje, Lenkijoje, Rusijos Federacijoje ir Švedijoje. Šių šalių profesinės sveikatos ir saugos institucijos priklauso nuo 1995 metų veikiančiam Baltijos jūros regiono šalių partnerystės tinklui.

Kaimynų trejetas

Lietuvoje dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas ligos pašalpą moka darbdavys, ji negali būti mažesnė nei 80 proc. ir ne didesnė kaip 100 proc. pašalpos gavėjo vidutinio darbo užmokesčio.

Pagal naujuosius, pacientams palankius Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimus, įsigaliojusius 2015 metų sausio 1 dieną, nuo 3-iosios kalendorinės nedarbingumo dienos, kai pašalpa mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo ("Sodra") lėšų, ji yra 80 proc. pašalpos gavėjo darbo užmokesčio.

Ekonomikos krizės laikotarpiu (nuo 2009 metų gegužės 1 dienos) ligos pašalpa iš "Sodros" lėšų buvo mokama nuo 3-iosios iki 7-osios laikinojo nedarbingumo dienos ir sudarė vos 40 proc. pašalpos gavėjo darbo užmokesčio. Tik nuo 8-osios laikinojo nedarbingumo dienos išmoka padidėdavo iki 80 proc. pašalpos gavėjo uždarbio.

Latvijoje, remiantis 2013 metais pateikta informacija, ligos pašalpa iki 10 nedarbingumo dienų yra mokama darbdavio. Pirmoji nedarbingumo diena išvis nemokama, 2-3 dieną mokama 75 proc. pašalpos gavėjo vidutinio darbo užmokesčio, o nuo 4-osios iki 10-osios nedarbingumo dienos darbdavys pašalpos gavėjui moka 80 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Iki ekonomikos krizės (2009-ųjų) Latvijoje ligos pašalpą darbdavys mokėjo net 14 nedarbingumo dienų, tolesnes dienas – 80 proc. vidutinio darbo užmokesčio kompensavo Valstybinė socialinio draudimo agentūra.

Estijoje iki ekonomikos krizės (2009 metai) ligos pašalpą nuo 2-osios nedarbingumo dienos mokėjo darbdavys. Jos dydis siekė 80 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Prasidėjus krizei ligos pašalpa nebuvo mokama tris pirmąsias nedarbingumo dienas, darbdavys buvo įpareigotas mokėti šią pašalpą nuo 4-osios iki 8-osios nedarbingumo dienos. Nuo 9-osios nedarbingumo dienos pašalpą mokėjo sveikatos draudimo fondas. Pašalpa siekė 70 proc. vidutinio darbo užmokesčio.

Skandinavų patirtis

Remiantis 2013 metų pateikta informacija, Norvegijoje gydytojų išduodami nedarbingumo pažymėjimai turi būti pateikiami darbdaviams, kurie privalo apie tai pranešti Norvegijos darbo ir gerovės administracijai. Darbdaviai turi teikti informaciją ir apie trumpalaikį neatvykimą į darbą, kuriam pagrįsti nereikia gydytojo išduodamo nedarbingumo pažymėjimo.

Kaip pasakojo J. Kartunavičiūtė, pirmoms trims nedarbingumo dėl ligos dienoms pagrįsti Norvegijoje paprastai nereikalaujama gydytojo išduodamo nedarbingumo pažymėjimo. Tiek trumpalaikio (iki 16 dienų), tiek ilgalaikio (nuo 17 dienų iki metų) nedarbingumo atvejais ligos pašalpa yra 100 proc. darbo užmokesčio. Pirmąsias 16 nedarbingumo dienų ligos pašalpą moka darbdavys, o nuo 17-osios nedarbingumo dienos pašalpos išmokas darbdaviui kompensuoja socialinio draudimo institucija.

Švedijoje susirgusiam darbuotojui ligos pašalpą nuo 2-osios iki 14-osios dienos moka darbdavys. Pirmoji ligos diena nėra mokama. Nuo 15-osios nedarbingumo dienos ligos pašalpą moka socialinio draudimo institucija. Pašalpos dydis siekia 80 proc. darbuotojo metinių pajamų dydžio.

Suomijoje ligos pašalpa turi kompensuoti susirgusio darbuotojo pajamų praradimą. Dauguma darbdavių moka visą kompensaciją už pirmąsias 10 nedarbingumo dienų. Bedarbiai ar neturintys darbo sutarties asmenys tokių kompensacijų negauna.

Pasak J. Kartunavičiūtės, Skandinavijos šalys ne tik rūpinasi išmokų mokėjimu, bet daug dėmesio skiria ir prevencijos priemonėms nedarbingumui dėl ligos mažinti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"