TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Neįgalieji vis dažniau taps darbingi

2009 12 01 0:00
Žmonėms rūpi, kad jie nenukentėtų reformavus neįgalumo nustatymo sistemą.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Pastaruoju metu gerokai mažiau asmenų pripažįstami neįgaliaisiais, daugiau jų įvardijami kaip darbingi. Kitąmet planuojama neįgalumo nustatymo reforma dar labiau praretins gaunančiųjų išmokas gretas.

Valdininkų nuogąstavimai, kad sunkmečiu padaugės piktnaudžiautojų, norinčių neteisėtai prisidurti duonos kąsnį, nepasitvirtino: į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (NDNT) net mažiau kreipiasi žmonių. Tačiau gyventojų skundų, kad po pakartotinio darbingumo vertinimo iš ligonių jie tampa praktiškai sveiki, girdėti vis dažniau. Žmonės tai sieja su taupymu - juk taip mažėja išmokų gavėjų.

Netikėtai tapo sveika.

Kaunietis Ričardas Garmus papasakojo apie žmonos Angelės situaciją. 50-metei moteriai anksčiau buvo nustatytas 55 proc. darbingumas, dvejus metus ji gavo po 400 litų per mėnesį. Kai atėjo laikas iš naujo įvertinti darbingumą, šių metų rugsėjį Angelė kreipėsi į NDNT skyrių Kaune. "Tačiau po šio vertinimo padėtis pasikeitė. Žmonai nustatytą 60 proc. darbingumą daugino iš kažin kokio 1,3 koeficiento, o tada ji, turėdama 78 proc. darbingumą, tapo praktiškai sveika. Tačiau žmonos ligos yra lėtinės. Ją kamuoja stuburo lūžio pasekmės, foninė retinopatija ir tinklainės kraujagyslių pakitimai, pasikartojantys depresiniai sutrikimai, lėtinis faringitas, hipertenzinė širdies liga kardiopatija su širdies nepakankamumu. Žmona nepasveiks, bus tik blogiau", - stebėjosi NDNT sprendimu R.Garmus. Moteris dirba, tačiau negali daug lankstytis, kelti svorio, greičiau pavargsta. Dabar ji neteko teisės į anksčiau gautą išmoką. Pinigai skiriami tiems asmenims, kurių darbingumo lygis siekia 0-55 procentus.

"Gal taip elgiamasi dėl taupymo vajaus? Kaune girdėjau nemažai panašių atvejų, kai anksčiau buvę nedarbingi žmonės staiga tapo sveiki", - svarstė R.Garmus.

Ne sugriežtinti, o patobulinti

Lietuvos neįgaliųjų forumo prezidentė Rasa Kavaliauskaitė patvirtino, kad jau nuo vasaros padaugėjo skundų, jog NDNT gerokai sugriežtino neįgalumo ar prarasto darbingumo vertinimą. Šį procesą ji taip pat siejo su sunkmečiu. R.Kavaliauskaitės nuomone, greičiausiai taip elgiamasi remiantis neoficialiais susitarimais, nes naujų dokumentų šiuo klausimu nebūta. "Tačiau suprantu, kad tai daroma ne iš didelio malonumo. Dabartinėje situacijoje išmokų našta valstybei, matyt, per sunki", - kalbėjo R.Kavaliauskaitė.

NDNT direktoriaus Zdislavo Skvarciany pasiteiravome, ar pastaruoju buvo sugriežtinti neįgalumo ir darbingumo nustatymo kriterijai? "Jie ne sugriežtinti, o patobulinti, - atsakė NDNT vadovas. - Tai darysime ir toliau, nes ketiname pereiti prie naujos savarankiškumo vertinimo sistemos." Beje, ši naujovė dar tik skinasi kelią pasaulyje, tad Lietuva esą labai pažangi.

Taikant vadinamąjį biosocialinį modelį atsižvelgiama ne tik į medicininius, bet ir į socialinius veiksnius, tokius kaip sergančio asmens amžius, išsilavinimas, ar jis turi darbą, galimybių įsidarbinti bei kita. "Nesvarbu, kokia liga, svarbu, ką žmogus gali daryti. Tarkim, jei visą gyvenimą serga diabetu, tačiau nepatiria komplikacijų, jis gali būti darbingas. Esant komplikacijų vertinama kitaip", - aiškino Z.Skvarciany.

Atsižvelgiant į šiuos kriterijus taikomas ir anksčiau minėtas koeficientas. "Pavyzdžiui, jeigu žmogus jaunas, turi aukštąjį išsilavinimą, profesiją, dirba, jam nereikia specialiai pritaikytos aplinkos, šis koeficientas gali būti 1,3. O niekada nedirbusiam asmeniui, neturinčiam išsilavinimo, jis gali būti 1 ar net 0,7", - dėstė NDNT vadovas. Pasak Z.Skvarciany, vertinant pagal biosocialinį modelį lėtinėmis ligomis sergantis žmogus ne visada atitiks neįgalumo kriterijus - mat jis gali normaliai dirbti.

"Dabar gyventojai dažnai skundžiasi, jog nėra darbo, o jų darbingumo lygis ne toks, kad gautų išmoką. Žmogiškai galiu juos suprasti, tačiau šią problemą reikia spręsti per kitas išmokas", - sakė Z.Skvarciany.

Filtruoja atidžiau

Prasidėjus sunkmečiui nuogąstauta, kad padaugės nusiteikusiųjų piktnaudžiauti neįgalumu. "Rengėmės tam, tačiau šios baimės nepasitvirtino. Priešingai, pirmą kartą besikreipiančiųjų buvo net mažiau", - teigė NDNT vadovas. Štai, pavyzdžiui, 2008-ųjų rugsėjį pirmą kartą į tarnybą kreipėsi 2442 asmenys, o šių metų rugsėjį - 2037, arba net trimis šimtais mažiau. Kodėl? "Siuntimus išrašo poliklinikos, gal ten labiau filtruojama, kad nebūtų klastočių", - svarstė Z.Skvarciany.

Pasak jo, dabar reikalaujama, kad žmogus būtų perėjęs visus gydymo etapus, kitaip vertinimas net nepradedamas. "Pavyzdžiui, žmogus sirgo artroze, tačiau įdėjus protezą gali gyventi visavertį gyvenimą. Ar jis neįgalus? Aišku, ne. Neatsižvelgiame į tai, jog operuotas, vertiname rezultatą", - kalbėjo Z.Skvarciany.

Randa daugiau darbingų

Statistika rodo ir tai, kad šiemet gerokai mažiau pirmąkart besikreipusių asmenų pripažinti neįgaliais, daugiau jų įvardyti kaip darbingi. Beje, kitąmet neįgalumo ir darbingumo nustatymo tvarka bus peržiūrima iš esmės. Oficialiai teigiama, jog tai bus daroma siekiant išvengti manipuliacijų ir piktnaudžiavimo neįgalumo išmokomis. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2009 metų pradžioje šalyje gyveno 258,9 tūkst. asmenų, gaunančių tokias išmokas.

Lietuvos neįgaliųjų forumo prezidentė R.Kavaliauskaitė pripažįsta, kad per pastaruosius dvejus metus labai padidėjęs įvairių išmokų, o ypač - už priežiūrą ir globą, gavėjų skaičius yra šiek tiek įtartinas. "Čia galbūt reikėtų labiau reguliuoti, nes kažkas negerai", - pabrėžė ji. R.Kavaliauskaitės nuomone, dažniau piktnaudžiauja turintieji palyginti lengvą negalią. Kitąmet planuojama reforma, regis, pirmiausia palies būtent juos. Beje, panašios sveikatos asmenys daugelyje Europos šalių laikomi darbingais. "Jie turėtų gauti kompensacijas už vaistus, gal kitas lengvatas, bet ne išmokas iki gyvos galvos. Svarbiausia, kad dėl pertvarkymų nenukentėtų rimti ligoniai, tie, kuriems iš tiesų reikalinga pagalba", - sakė R.Kavaliauskaitė.

Ji iš esmės teigiamai vertino Lietuvoje diegiamą savarankiškumo vertinimą, kai akcentuojama ne tai, ko žmogus negali, o tai, ką galėtų. Tik bėda, kad Lietuvoje, juolab sunkmečio sąlygomis, iškyla nemažai sunkumų šį principą įgyvendinti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"