TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Neįgalių vaikų draugystė su šunimis

2015 01 05 12:40
Paulinai mankšta su šunimis labai patinka. Kristinos Kučinskaitės (LŽ) nuotrauka

Viešosios įstaigos „SocACTIVA" vadovė kaunietė Raminta Daščiorienė teigia, jog vis daugiau neįgaliųjų artimųjų įvertina mankštos su šunimis naudą varginamiems sudėtingų negalavimų. Neįgalią dukrą auginanti moteris sako, jog socialinės veiklos ji ėmėsi norėdama, kad tai, kas smagu ir duoda teigiamų rezultatų, patirtų kuo daugiau šeimų.

Įsitikino pati

R. Daščiorienės teigimu, „SocACTIVA" vykdo projektus, per kuriuos teikiamos socialinės reabilitacijos paslaugos neįgaliesiems. Viena šių paslaugų yra „Neįgaliųjų mankšta kartu su šunimis". Fiziniai pratimai reikalingi atkurti ar palaikyti sutrikusias fizines ypatybes. „Be to, tiesioginis ryšys tarp žmogaus ir gyvūno teigiamai veikia emocijas, slopina agresiją, tobulina empatiją ir gerina savivertę. Projektas inicijuotas asmeniškai ieškant, kaip padėti cerebriniu paralyžiumi sergančiai dukrai, kuri nepripažino jokių kineziterapeutų, jokių mankštų ar masažų ir kuri puikiai atlieka fizinius pratimus kartu su šunimi“, - aiškino pašnekovė.

Pasaulyje žinomi įvairūs metodai, kai žmogaus fiziniam, intelektiniam, emociniam lavinimui bei psichikos būklei gerinti pasitelkiami gyvūnai, tarkim, žirgai, delfinai, šunys ir kt. Vengrijoje neįgalių vaikų reabilitacija vykdoma integruojant šunis. Jų patirtis rodo, kad atlikdami mankštą su šunimis neįgalūs vaikai pagerina bendrą fizinę būklę bei patiria teigiamų emocijų.

„Todėl pasitelkus jų pavyzdį ir patirtį, nuspręsta organizuoti Lietuvoje mankštos su šunimis užsiėmimus“, - sakė R. Daščiorienė.

Lemtinga patirtis

R. Daščiorienė, baigusi aukštąjį mokslą, gydymo įstaigoje dirbo medicinos sesele. Moteriai prieš penkiolika metų gimė neįgali dukra Paulina. Kad kūdikio raida yra ne tokia, kaip turėtų būti, pastebėjo pirmaisiais gyvenimo metais. Mergaitei neįgalumas dėl cerebrinio paralyžiaus pripažintas, kai jai suėjo vos metukai. Medicinos mokslus krimtusi ir darbą pagal specialybę dirbusi jauna mama suprato, kiek laiko reikės skirti dukrelei, kiek teks ją mankštinti, rūpintis specialiu ugdymu, todėl pajamų iš turimo darbo nepakaks. Tada R. Daščiorienė nusprendė keisti veiklą ir užsiimti prekyba. Kartu suktis versle ėmė ir šeimos galva. Drauge su sutuoktiniu ji dažnai vykdavusi į Lenkiją prekių. Prieš vienuolika metų Raminta su vyru išsiruošė į eilinę kelionę kaimyninėn valstybėn, tačiau tuomet ji baigėsi tragiškai – į kelią išbėgo šernas, tapęs vyro gyvybę nusinešusios avarijos kaltininku. Raminta po avarijos pateko į ligoninę, kur jos laukė daugybė operacijų ir kojos amputacija. Visą tą laikotarpį, kol moteris kovojo dėl savo gyvenimo, Paulinai buvo skiriama mažiau dėmesio.

„Kai grįžome prie mankštų, dukra nebenorėjo, kad ją kas nors liestų... Teko ieškoti išeities. Pirmiausia atrodome baseiną. Po to – mankštą su šunimis“, - prisiminė moteris.

2010-asiais ji viešėjo Vengrijoje, kur buvo pristatoma nauja efektyvi terapija. Savo akimis jos naudingumu įsitikinusi Raminta įgytas žinias pritaikė šeimoje.

„Paulinai mankšta labai patiko. Pirmiausia neįgalus vaikas, bendraudamas su šunimi, net nesupranta, jog tuo pat metu atlieka reikiamus būklei pagerinti fizinius pratimus. Jis tą daro ne verčiamas, bet savo noru“, - aiškino pašnekovė.

Šunų savininkai – profesionalai

Patirtimi ji pradėjo dalytis su kitais įvairią negalią turinčių vaikų tėvais. Taip po truputį idėja virto realiu projektu, jau trejus metus finansuojamu Kauno miesto savivaldybės.

Šiuo metu „SocACTIVA" darbuotojai po keletą kartų per savaitę aplanko tris Kauno įstaigas – Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendriją „Viltis“, J. Laužiko specialiąją mokyklą ir Vilijampolės socialinės globos namus.

Iš viso jose su šuneliais kartu mankštinasi pusšimtis vaikų. Mažieji suskirstyti į grupes po dešimt ir į užsiėmimus ateina du kartus per savaitę. Kiekvieną būrelį lanko trys haskiai ir du bigliai. Šunelių savininkai – specialiai apmokyti dirbti su neįgaliaisiais.

„Augintinius pažįstame nuo mažens ir žinome, kad jie treniruoti būtent specializuotoms mankštoms“, - teigė R. Daščiorienė.

Ji įsitikinusi, kad dėl vaiko tėvai gali padaryti neįmanomus dalykus.

„Nuo tada, kai gimė Paulina, mano gyvenimas keitėsi ne sykį. Dabar rūpinuosi socialine veikla, esu neįgaliųjų plaukimo trenerė. Man smagu matyti, kad vanduo padeda sergantiesiems geriau jaustis. Tokį patį efektą bei emocijų pliūpsnį matau ir vykstant mankštoms su šunimis. Dalytis gerąja patirtimi svarbu“, - įsitikinusi pašnekovė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"