TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Neigiami jausmai gali pražudyti širdį

2013 08 09 6:00
Stresas ir pervargimas verčia griebtis už širdies net labai jaunus žmones. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Lietuvos širdies asociacijos prezidentė Žaneta Petrulionienė pasakojo, kaip širdies ligos susijusios su mūsų emocijomis, jausmais, išgyvenimais ir net tam tikru asmenybės tipu.

"Kad tai labai susiję dalykai, patvirtina ir Europos kardiologų draugijos parengtos bei pernai išleistos širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos gairės. Jose labai pabrėžiama psichosocialinių ir socioekonominių veiksnių įtaka širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimui. Anksčiau ypač akcentuoti klasikiniai rizikos veiksniai – aukštas kraujospūdis, didelis cholesterolio kiekis kraujyje, rūkymas, cukrinis diabetas, antsvoris, nejudra, prasta mityba ir kt. - išlieka, bet nuo šiol daugiau dėmesio skiriama naujai išskirtų – psichosocialinių ir socioekonominių svarbai, gydytojai raginami apie tai išklausinėti savo pacientų", – sakė Ž. Petrulionienė.

Sunkūs laikai – našta ir širdžiai

Psichosocialiniais rizikos veiksniais Europos kardiologai įvardijo vienišumą, palaikymo stoką, stresą darbe ir šeimoje, depresiją, nerimą, priešiškumą ir D tipo asmenybei būdingus bruožus.

Prie socioekonominių rizikos veiksnių priskirtos mažos pajamos, sudėtinga ekonominė finansinė padėtis, prastos gyvenimo sąlygos būste, kur labai daug žmonių.

"Bendraudami su pacientais, kuriuos ištiko infarktas, domimės, ar pastaruoju metu jiems nebuvo didelių problemų darbe, šeimoje, finansinių bėdų. Pastaruoju metu išties labai dažnai susiduriame su pacientais, kurių sveikatos problemos susijusios su rūpesčiais dėl neišmokėtų kreditų, žlugusiais finansiniais planais, darbo netekimu", – teigė Ž.Petrulionienė.

Kai kuriose šalyse net yra apskaičiuota, kad bankų žlugimo ar šiaip ekonominio nestabilumo laikotarpiu padaugėja greitosios pagalbos tarnybų iškvietimų dėl širdies būklės pablogėjimo, pagausėja infarktų, guldymo į ligonines atvejų. Tačiau tokių duomenų iš Lietuvos neturime.

Smūgis – kitą dieną

Pasak Ž.Petrulionienės, širdies ir kraujagyslių ligų, miokardo infarkto ir staigios mirties riziką didina įvairios stiprios stresinės ar konfliktinės situacijos. Mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad vyrai ypač reaguoja į užsitęsusį stresą darbe, moterims daugiau įtakos turi stresas namuose, šeimoje.

Didelių sveikatos problemų rizika išlieka ir praėjus stresinėms, konfliktinėms situacijoms. "Labai dažnai infarktas ar insultas ištinka ne pačią didelio streso dieną, o praėjus parai ar kelioms po jo", – patikslino Ž.Petrulionienė.

Kaip ilgai išlieka padidėjusi širdies smūgio rizika, priklauso nuo to, kaip greitai žmogus sugeba susidoroti su patirtu stresu. Jei ir vėliau išlieka depresija, nerimas, graužatis, minėta rizika galima labai ilgai, net metus ir daugiau – tol, kol truks sunki psichologinė būsena. Jei stresinė situacija neišsprendžiama, širdies liga, kuri ligi tol buvo užslėpta, gali smarkiai progresuoti.

"Depresijos bei širdies ir kraujagyslių ligų ryšys yra neabejotinas. Užsitesęs nerimas, nuolatinės panikos atakos taip pat didina miokardo infarkto riziką", – tvirtino Ž.Petrulionienė.

Pasak Ž.Petrulionienės, labai dažnai infarktas ar insultas ištinka ne tą pačią didelio streso dieną, o praėjus parai ar kelioms po jo./Ž.Petrulionienės asmeninio archyvo nuotrauka

Širdperša dėl meilės ir per gimtadienį

Kardiologė pasakojo, jog šios srities medikams yra tekę matyti net labai jaunų moterų ir merginų, kurioms dėl itin didelės įtampos buvo pažeistas širdies raumuo. Ūminę širdies raumens ligą kardiologai dar vadina nelaimingos meilės liga, nes dėl netekties skausmo streso hormonų kiekis kraujyje tampa toks didelis, kad pažeidžia širdį. Labai didelio skausmo ar išgąsčio metu plūstantys streso hormonai gali sustabdyti širdies veiklą, o tada ištinka staigi mirtis.

Kartais stebina atvejai, kai širdies smūgis nuvaro žmogų į kapus per patį jo gimtadienį, šiek tiek iki jo ar po jo. Pasak Ž.Petrulionienės, šį iš pirmo žvilgsnio gan keistą faktą irgi galima paaiškinti psichoemocine žmogaus būkle. Sveikatai turi įtakos bet koks stresas, net ir pozityvus. Yra požiūris, kad paskutinį mėnesį iki gimtadienio žmogus būna labiau pažeidžiamas, belaukiant šios progos visada yra jaudulio, svarstymų, švęsti ar ne, pasveikins ar ne, ateis kas nors ar ne. Jei žmogus vienišas, minėti dalykai veikia dar labiau. Galų gale ir pats šventimas gali būti visoks.

Priešiški viskam

Tam tikri asmenybės, būdo bruožai irgi yra rizikos veiksniai patirti miokardo infarktą. Naujosiose širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos gairėse tokiu rizikos veiksniu įvardytas priešiškumas. Pasak Ž.Petrulionienės, kardiologams dažnai tenka susidurti su negatyviai nusiteikusiais, viską neigiančiais, nenorinčiais bendradarbiauti ir priimti informaciją, priešiškais bet kokiai nuomonei pacientais.

Koja kojon su priešiškumu žengia pyktis ir nepasitikėjimas. "Žmonės, kurie dažnai yra blogos nuotaikos, kupini nepasitikėjimo kitais, linkę į pykčio priepuolius, turi daug priešų, yra labiau linkę sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Tai labai aiškiai įrodyta", – sakė kardiologė.

Rizikinga asmenybė

Medicinos bei psichologinėje literatūroje dabar daug kalbama apie D tipo asmenybę, kuri, kaip teigiama, patiria didžiausią riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.

"Tai suvaržyti, dirglūs, nerimastingi, nuolat blogos nuotaikos, nepasitikintys savimi, o kartu uždari, negalintys atsiverti, neigiamas emocijas savyje slepiantys žmonės. Nors jie kenčia, bet nesidalija blogais jausmais, nes bijo būti atstumti ir nesuprasti", – vardijo Ž.Petrulionienė.

Anksčiau manyta, kad širdies ir kraujagyslių ligos labiau gresia agresyviems žmonėms, priskiriamiems prie A tipo asmenybių. Tiems, kurie siekia tikslo, neatsižvelgdami į priemones, kitaip tariant – karjeristams. Vis dėlto dabar teigiama, kad D tipo asmenybės – besikankinantys intravertai patiria dar didesnę širdies ligų riziką.

Užsienyje apskaičiuota, kad net 21 proc. sveikų žmonių yra priskirtini prie D tipo asmenybių. Šio tipo žmonės turi didesnį kraujospūdį bei širdies susitraukimų dažnį, dažniau serga koronarinėmis širdies ligomis, infarktais.

Prie D tipo asmenybių priskiriama daugiau nei 50 proc. sergančiųjų padidėjusio kraujospūdžio liga, daugiau nei 15 proc. sergančiųjų išemine arba koronarine širdies liga.

"Dar viena didelė bėda, kad tokie asmenys nepasitiki ne tik aplinkiniais žmonėmis, bet ir gydančiais gydytojais, todėl blogai laikosi jų nurodymų. Šie pacientai netiki paskirtais vaistais, teigiamu gydymo poveikiu, o tai irgi padidina širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę", – sakė Ž.Petrulionienė.

Nualinę save

Jei žmogus jau turi polinkį sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis ir dar yra daugybė papildomų rizikos veiksnių, būtent stresas tampa šių ligų provokatoriumi.

"Klasikinis pavyzdys – po infarkto atvežti 40 - 45 metų vyrai. Šiems pacientams paprastai būdingas pirminis nutukimas, cholesterolio bei gliukozės kiekio savo kraujyje jie nežino, kraujospūdžio nematavo, bet aišku, kad jis buvo aukštas. Prie visų rizikos veiksnių dar prisideda rūkymas. Gal šie palyginti jauni žmonės būtų ilgiau nugyvenę be infarkto, bet stresas jį gerokai pagreitino", – aiškino Ž.Petrulionienė.

Nemažai tokių pacientų į ligonines patenka visiškai persidirbę, nusivarę nuo kojų. Tai žmonės, kurie gyvena be jokių atostogų ar laisvalaikio valandų, nuolat bėga, kol galutinai nualina organizmą.

"Kai kurie mano, kad gali viską, jiems egzistuoja tik darbas, o sveikata – paskutinėje vietoje. Tačiau turėtume perdėlioti prioritetus ir suprasti, kad organizmo jėgos nėra begalinės, privalu leisti jam pailsėti", – apibendrino Ž.Petrulionienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"