TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Neįkainojamos donorų dovanos

2013 12 28 6:00
Nusipelniusio donoro vardą pelnęs aktorius R.Endriukaitis tapti donorais skatina ir kitus žmones. <div>Nacionalinės donorų asociacijos archyvo nuotrauka</div>

Ne mažiau kaip 30 kartų kraujo paaukojusiam kauniečiui Remigijui Endriukaičiui šiemet suteiktas nusipelniusio donoro vardas. Vilnietė Galina Čepelevska padovanojo savo inkstą sūnui, jam vasarą sėkmingai atlikta transplantacija. O vilnietis Saugirdas Smailys, tapęs kaulų čiulpų donoru, išgelbėjo gyvybę kraujo vėžiu susirgusiam amerikiečiui.

Kauno valstybinio lėlių teatro aktorius R.Endriukaitis žinomas ir iš vaidmenų kituose teatruose, TV seriale "Pavogta laimė", pasirodymų poezijos ir muzikos vakaruose. Kraujo donorai jį atpažįsta ir kaip Daktarą Aiskaudą – donorystei skirtuose renginiuose aktorius įkūnija šį personažą.

R.Endriukaitis donorystės keliu pasuko išsikalbėjęs su pažįstamu Žilvinu Neliubšiu, kaip paaiškėjo, aktyviu tokios veiklos dalyviu (šiemet Ž.Neliubšiui suteiktas garbės donoro vardas – aut.).

R.Endriukaičiui jau seniai kirbėjo mintis, kad būtų gerai tapti donoru. Kažkur buvo apie tai šiek tiek girdėjęs, skaitęs, bet vis pritrūkdavo postūmio, raginimo. "Žilvinas pasiūlė drauge nueiti į Kraujo centrą. To pirmo karto pakako, kad įvertinčiau donorystės būtinumą", – prisiminė R.Endriukaitis.

Tai buvo prieš 6-7 metus. Dabar aktorius tapo nuolatiniu donoru. "Žinau, kad praeis du mėnesiai, kuriuos turiu išlaukti, kai pastarąjį kartą daviau kraujo, ir vėl galėsiu padaryti gerą darbą", – prisipažino R.Endriukaitis.

LŽ pašnekovui įsiminė atvejis, kai Kraujo centre priėjusi darbuotoja pranešė, kad koridoriuje jo laukia senyvas žmogus. Šio vyro žmonai Kauno klinikose turėjo būti atlikta sudėtinga operacija, moteriai reikėjo retos grupės kraujo, kurio kaip tik davė Remigijus. Savo geradarį pamatęs žmogus jau traukė piniginę ir ketino atsidėkoti. "Kai pasakiau, jog nieko nereikia, tik paprašiau perduoti linkėjimų žmonai, jis nelabai suprato, kad, pasirodo, kažką galima gauti ir be pinigų", – prisiminė R.Endriukaitis.

Šis ir kiti įvykiai jam ne kartą patvirtino, kokia svarbi yra donorystė.

"Gaila, bet žmones sunku tuo įtikinti. Net ir priminus, jog jiems patiems bet kada gali prireikti tokios pagalbos", – apgailestavo Remigijus. Tačiau jį džiugino, kad bent du kolegas iš savojo teatro pavyko paskatinti šiam kilniam reikalui.

R.Endriukaitis nesmerkia ir už pinigus kraują duodančių žmonių. "Tai yra jų pasirinkimas. Vien tai, kad jie ateina ir duoda kraujo, sveikintina. Kita vertus, gaila ir graudu, jog kam nors tenka duoti savo kraujo, kad gautų tuos 40 litų. Tačiau man niekada nekilo minčių apie kokį nors užmokestį", – sakė R.Endriukaitis.

Kraujo donorystės srityje nuaidėję skandalai irgi nesumažino vyriškio noro dalyvauti šioje veikloje.

"Kraujo duodu negalvodamas apie tuos dalykus. Jeigu kas nors nori iš to gerai gyventi, tai yra jo sąžinės reikalas, nors sąžinė šiais laikais ir nelabai didelė teisėja. Vis dėlto tikiuosi, kad donorystė taps visiškai skaidri", – kalbėjo R.Endriukaitis.

Tarsi antrą kartą pagimdė

Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotoja vilnietė G.Čepelevska donore tapo šiemet – ji padovanojo inkstą sūnui Tomui. Praėjusią liepą Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose (VUL SK) T.Čepelevskiui sėkmingai atlikta organo transplantacija.

Jo inkstų bėdos atsirado dėl progresuojančio cukrinio diabeto. Kai sulaukė 31 metų, problemos tapo itin rimtos, tačiau dar metus Tomas tvėrė be dializės. Vis dėlto netrukus priėjo ribą, kai šios procedūros tapo neišvengiamos. Kartu buvo ieškomas inksto donoras, tačiau tinkamo varianto neatsirado.

G.Čepelevską džiugina pagerėjusi sūnaus sveikata. / Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Padėti pasiryžo mama. Galina nė kiek neabejojo dėl savo sprendimo. "Juk mačiau, kas darosi mano vaikui – jam vis blogėjo ir blogėjo, prasidėjo kaulų retėjimas, ėmė tinti kojos, nebegalėjo pakilti į penktą aukštą. Kaipgi aš galėjau jam nepadėti", – kalbėjo moteris.

Tiesa, jos ir sūnaus kraujo grupės nesutapo, tačiau kiti rodikliai buvo tinkami.

Ponia Galina žinojo, jog rizikuoja. "Medikai perspėjo, kad ir aš, ir sūnus galime likti be inksto. Jie sakė, kad šimtaprocentinės garantijos negali duoti, net jei ir atitiktų mūsų kraujo grupės", – prisiminė LŽ pašnekovė.

Tačiau nusprendusi dovanoti inkstą moteris galvojo tik apie gera.

VUL SK Nefrologijos centro direktorius gydytojas nefrologas Marius Miglinas paruošė T.Čepelevskį, kad jo organizmas galėtų priimti kitą kraujo grupę turinčios mamos inkstą. Pirmiausia į operacinę nuvežė mamą, o maždaug po pusės valandos jos inkstas jau buvo persodinamas sūnui.

"Mano inkstas jam tiko idealiai, po transplantacijos iš karto pradėjo puikiai veikti, sūnui nebereikėjo dializių. Praėjus vos savaitei po operacijos Tomas jau ėjo į darbą", – džiaugėsi G.Čepelevska.

Iš tiesų tai buvo jau trečias bandymas atlikti transplantaciją. Mat ruošiantis pirmajam moteriai buvo nustatyta mažakraujystė ir operaciją teko atidėti. Kai atėjo laikas antrajam, sunegalavo Tomas.

Dabar, praėjus pusmečiui po ano įsimintino įvykio, viskas klojasi sėkmingai: neseniai atlikti tyrimai patvirtino, kad sūnui persodintas organas veikia gerai. Galina teigė nejaučianti sunkumų gyvendama su vienu inkstu. Tik reikia labiau tausoti sveikatą, nevartoti daug medikamentų, nes chemikalai "gula" tik ant to vieno inksto.

Moteris apgailestavo, jog daugelis žmonių nežino, kaip gali padėti savo artimajam. "Labai norėčiau, kad donorystė būtų dar labiau propaguojama", – sakė ji.

Pasiteiravus, ar dabar jaučiasi dar artimesnė su sūnumi, Galina teigė, jog jiedu ir taip visada buvo artimi. Mat anksti mirė Tomo tėtis, moteris sūnų užaugino viena, daugiau vaikų ji neturi.

"Padovanojusi inkstą aš tarsi pagimdžiau jį antrą kartą. Duok Dieve, kad tos mano pagalbos ilgai užtektų", – sakė moteris.

Ir dar viena gera žinia: po transplantacijos T.Čepelevskio šeimą aplankė gandrai, jam ir žmonai gimė antras vaikutis.

Pasiūlė išgelbėti gyvybę

22-ejų vilnietis S.Smailys, pardavimų telefonu vadybininkas, baigiantis pavasariui sulaukė netikėto skambučio. VUL SK medikai teiravosi, ar jis sutiktų atvykti į klinikas ir paaukoti kaulų čiulpų.

Tokio skambučio vilnietis sulaukė neatsitiktinai. Mat prieš keletą metų, būdamas 19-os, VUL SK davė kraujo. Po procedūros medikai pasiūlė parašyti prašymą tapti kaulų čiulpų donoru. Tai padaręs žmogus įtraukiamas į Lietuvos negiminingų kaulų čiulpų donorų registrą ir tampa potencialiu donoru.

"Tuomet man sakė, jog galimybė, kad būtent aš tapsiu realiu donoru, labai maža, beveik nulinė", – prisiminė S.Smailys.

Nors iš pradžių medikai S.Smailiui tvirtino, kad galimybė tapti realiu donoru menka, nutiko priešingai./ Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Tad medikų skambutis buvo visiškai netikėtas. "Vis dėlto širdis kažką jautė, kad anksčiau ar vėliau taip gali nutikti", – prisipažino LŽ pašnekovas.

Medikai pranešė, kad JAV yra žmogus, sergantis kraujo vėžiu, o S.Smailio kraujo duomenys visiškai atitinka šio nepažįstamojo. Vėliau lietuvis sužinojo dar vieną detalę: pacientas už jį dvigubai sunkesnis. Daugiau jokių žinių – šiuo atveju laikomasi konfidencialumo.

"Man pasakė, jog turiu galimybę išgelbėti tam žmogui gyvybę", – prisiminė Saugirdas. Kitokio pasirinkimo, parašęs prašymą būti donoru, jis nė neturėjo.

Atvykus sutartu laiku buvo atlikta kaulų čiulpų paėmimo procedūra. Pašnekovo teigimu, skausminga ji tikrai nebuvo.

Kaip toliau sekėsi žmogui, kuriam buvo skirta S.Smailio dovana, jis nesužinojo. "Galbūt tai vienintelis viso šio reikalo minusas", – svarstė Saugirdas.

Įdomu, koks jausmas tapus žmogumi, padariusiu tokią neįkainojamą paslaugą?

"Jaučiausi pamalonintas, kad visame pasaulyje tapau tuo vieninteliu išrinktuoju, kuriam teko garbė padėti išgelbėti gyvybę", – prisipažino Saugirdas.

Jauno vyro teigimu, šis įvykis tapo atspirties tašku, kai pasijuto labiau subrendęs. "Jeigu jau sugebėjau taip pasielgti, vadinasi, turiu eiti dar toliau į priekį keisdamas savo gyvenimą", – įsitikinęs pašnekovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"