TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Neįveikiami labirintai gauti globą

2010 11 16 0:00
Kai tėvą ištiko insultas, V.Lajauskaitę užklupo aibės sunkumų dėl jo globos.
Karolinos Dulytės nuotrauka

Neįgalieji ir jais besirūpinantys giminės nuolat patenka į neišbrendamas situacijas, o viskuo nusivylę nuleidžia rankas. Tačiau dažnai paaiškėja, kad problemai spręsti tereikėjo mažos smulkmenos - daugiau valdininkų rūpestingumo ir besikreipiančiųjų atkaklumo.

Vilnietė Violeta Lajauskaitė jau pusę metu negali teisiškai sutvarkyti savo tėvo globos. Dar pernai rugpjūtį 62 metų vyrą šalia savo namo ištiko insultas. Nuo to laiko jis guli ant patalo: nevaldo paralyžiuotos dešinės kūno pusės, nekalba, sugeba pasakyti tik vieną žodį, visiškai nepajėgia pasirūpinti savimi. Dukrai tenka tėvą maitinti, paduoti vaistų, vartyti jį, kad neatsirastų pragulų, atlikti kitus sunkaus ligonio priežiūros darbus. Tai atima per daug laiko ir jėgų, kad galėtų dirbti, tad moteris dabar yra registruota darbo biržoje. Ištikus nelaimei, kreiptasi dėl tėvui priklausančių lėšų slaugai, jam buvo skirtos ir prarasto darbingumo išmokos. Tačiau naudotis ligoniui priklausančiais pinigais sutrukdė netikėta kliūtis. Netrukus po V.Lajauskaitės tėvo patirto insulto baigėsi jo banko kortelės, į kurią pervedami paskirtieji pinigai, galiojimas. Laiku neapsižiūrėta, nes tuo metu slinko laikas ligoninėje, reabilitacijoje. Pragyvenimui ir žmogaus priežiūrai būtinomis lėšomis dabar negali pasinaudoti niekas: nei pats neįgalusis, nei jį slauganti dukra. Kad disponuotų pinigais, moteriai reikia arba teismo sprendimo dėl globos, arba notaro įgaliojimo. V.Lajauskaitės teigimu, dėl paralyžiuotos dešinės kūno pusės tėvas negali pasirašyti dokumentų, tad nors ir yra sąmoningas, iš tikrųjų negali išreikšti savo valios. Esą todėl notarai ir nesutinka tvirtinti įgaliojimo. Moteris pasirinko kitą kelią - kreipėsi į teismą.

Ilgas laukimas

Reikiamus dokumentus Vilniaus 1-ajam apylinkės teismui V.Lajauskaitė pateikė šių metų balandį, tačiau spalio pabaigoje ji dar neturėjo jokios informacijos apie tolesnę bylos eigą. "Į teismo raštinę skambinau ne kartą, bet išgirsdavau vienintelį atsakymą: laukite registruoto laiško", - guodėsi V.Lajauskaitė.

Iš kalbų su likimo draugais moteris teigė supratusi, kad į panašią kaip jos situaciją yra pakliuvęs ne vienas. "Girdėjau, kad laukiama net pusantrų metų, kol sutvarkoma. Ypač mažesniuose miesteliuose žmonės sutrikę, nežino, nuo ko pradėti ir kur kreiptis. Apskritai informacijos labai trūksta. Man taip pat viskas pasirodė per daug sudėtinga, nusviro rankos kovoti ir ką nors daryti", - sakė V.Lajauskaitė. Tenka suktis, kaip išmanai. Laimė, padeda kiti broliai bei seserys.

Sunkmetis niekuo dėtas

Vilniaus 1-ojo apylinkės teismo atstovas Audris Kutrevičius LŽ informavo, kad moters pareiškimas net nenagrinėtas dėl jos pateiktuose dokumentuose buvusių spragų. Atstovo teigimu, pranešimą apie tai turėję pristatyti kurjeriai nerado kaip jo įteikti. A.Kutrevičiaus duomenimis, šis teismas šiemet gavo per 120 bylų dėl globos nustatymo suaugusiam asmeniui. "Tokios bylos paprastai išnagrinėjamos per 2-4 mėnesius. Nebent išskirtiniais atvejais tai trunka ilgiau, tarkime, kai kyla abejonių dėl artimųjų suinteresuotumo. Pagal įstatymą globa pripažįstama neveiksniems asmenims, dėl to turi būti atlikta psichiatro ekspertizė. Galbūt kartais uždelsiama ir dėl šios priežasties", - svarstė A.Kutrevičius.

Anot Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teisininkės Agnės Klemanskienės, jei teismui pakanka dokumentų, klausimų dėl veiksnumo nustatymo paprastai nekyla. Nebent atsiranda abejonių dėl šeimos narių suinteresuotumo pripažinti artimą žmogų neveiksniu. Sprendimai bylose priklauso ir nuo teismų darbo krūvio, o šiais ekonomikos krizės laikais jie tikrai nemaži.

"Kiek tenka susidurti praktiškai, dažniau problemų kyla ne dėl neįgaliųjų globos (neveiksnumo) nustatymo, o dėl dirbančių neįgaliųjų darbo santykių, jų darbo laiko bei krūvio. Pastaruoju metu darbdaviai tuo dažnokai piktnaudžiauja", - teigė A.Klemanskienė. Anot pašnekovės, globa dažniausiai nustatoma dėl psichikos sutrikimų, dėl paralyžiaus - daug rečiau.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus Konstantino Daškevičiaus duomenimis, per metus šios tarnybos specialistai atlieka apie tūkstantį tyrimų dėl asmens veiksnumo, maždaug 65 proc. atvejų būna teigiamas atsakymas. "Kreipimųsi skaičius pastaraisiais metais stabilizavosi. Gerokai jų buvo pagausėję prieš 3-4 metus", - teigė tarnybos direktorius. K.Daškevičius nepastebėjo, kad dėl ekonominio sunkmečio žmonės kreiptųsi dažniau, iš savo neįgalių artimųjų tikėdamiesi gauti papildomų pajamų.

DALINKIS:
0
1
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"