TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Nejudrūs serga dažniau

2011 10 04 0:00

Nors nuo 2007-ųjų vyrų ir moterų mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų šiek tiek mažėjo, tačiau išliko gerokai didesnis negu kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse.

Ir vyrų, ir moterų šie rodikliai buvo treti pagal dydį, o ES vidurkį viršijo atitinkamai 2,5 ir 2,2 karto. Medikų teigimu, vis dažniau miršta darbingo amžiaus, energingi, socialiai aktyvūs žmonės, o daugelis susirgusiųjų tampa neįgalūs.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistas Remigijus Zumeras pasakojo apie daugiau kaip 20 metų JAV trunkančią Framinghamo širdies ir kraujagyslių ligų studiją. Ji įrodė, kad didžiausią reikšmę pacientų gyvenimo trukmei turi rizikos veiksniai. Dalies jų negalime pakeisti, todėl turime priimti tokius, kokie jie yra. Tačiau daugumą rizikos veiksnių galime visiškai ar iš dalies keisti ir kontroliuoti. Tokie yra: padidėjęs arterinis kraujospūdis; padidėjęs mažo tankio cholesterolio ir trigliceridų kiekis kraujyje; padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje; rūkymas ir alkoholio vartojimas; nepakankamas vaisių ir daržovių suvartojimas; fizinis pasyvumas; antsvoris ir nutukimas.

Su vienu pagrindinių rizikos veiksnių - fiziniu pasyvumu - siejama 3,5 proc. visų suaugusiųjų ligų. Riziką susirgti širdies vainikinės arterijos ligomis jis didina 45 proc., galvos smegenų insultu - 60 proc., pirmine arterine hipertenzija - 30 proc., o kaulų osteoporoze - 59 procentais.

2009 metų Eurobarometro duomenimis, tik 39 proc. Lietuvos gyventojų buvo fiziškai aktyvūs (nuolat sportavo), niekada nesportuojančiųjų buvo net 14 proc., labai retai sportuojančiųjų - 19 proc., tam tikrą laiką dažnai sportavo 36 procentai. Pagal reguliariai sportuojančiųjų skaičių Lietuva užima 9-ąją vietą tarp 28 valstybių, tačiau esame tarp "pirmaujančiųjų" toje grupėje, kuri nurodo niekada nesportuojanti.

2007 metais atlikto sociologinio tyrimo duomenimis, Lietuvos 7-80 metų amžiaus gyventojų požiūris į kūno kultūros pratybas, sportuojančių ir nesportuojančių asmenų skaičius per septynerius metus nepakito. Pusė šalies gyventojų nesportuoja. "Nesimankštinu ir nelankau jokių sporto pratybų" 2001 m. teigė 52,4 proc., 2007 m. - 51,6 proc. apklaustųjų. Beveik nepasikeitė ir besimankštinančiųjų savarankiškai (2001 m. - 31 proc., 2007 m. - 32,1 proc.) bei lankančiųjų organizuotas sporto pratybas (2001 m. - 16,6 proc., 2007 m. - 15,9 proc.) dalis. Taigi savarankiškai mankštinasi beveik trečdalis šalies gyventojų, lanko organizuotus sporto užsiėmimus - kas šeštas. Pagrindinė priežastis, kodėl apklaustieji nesportuoja - noro, energijos, valios nebuvimas (30,2 proc.). Dėl didelio darbinio užimtumo ar mokslo krūvių nesportuoja 26,1 proc., o dėl silpnos sveikatos - 15,8 proc. apklaustųjų. Daugiausia nesportuojančiųjų yra tarp pensininkų (73,6 proc.). Jie nesimankština visų pirma dėl silpnos sveikatos.

Tačiau gausūs moksliniai tyrimai aiškiai rodo, kad fizinis aktyvumas ne tik treniruoja širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemas, bet ir daro teigiamą įtaką kraujo lipidams, arteriniam kraujo spaudimui, kūno svoriui, gliukozės kiekiui kraujyje, imunitetui, miegui ir kt. O tai - pati geriausia profilaktika ir tiesioginė apsauga nuo širdies ir kraujagyslių ligų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"