TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Nemalonumų dėl grybų galima išvengti

2014 08 30 6:00
Lietuvos miškuose auga apie 400 rūšių valgomųjų grybų.   Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Prasidėjo dosnus grybų metas, tačiau būtina likti budriems, mat kasmet pasitaiko nemažai apsinuodijimo jais atvejų. Nors dažnas mano, kad puikiai žino, ką deda į pintinę, ten papuola ir nuodingųjų, daug nemalonumų pridarančių grybų.

Visą gyvenimą grybavę ir gerai šias miško gėrybes pažįstantys vyresnio amžiaus žmonės apsirinka dėl pablogėjusio regėjimo. Tad Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistai perspėja, kad grybaujant ir tvarkant laimikį reikia būti itin atidiems.

Lietuvos miškuose auga apie 400 rūšių valgomųjų grybų, bet vartotinų yra tik apie 100 rūšių, kiti – menkaverčiai. Patartina rinkti jaunus grybus, nes jie maistingesni. Be to, kepurėlės vertingesnės negu kotai. Pagal cheminę sudėtį ir baltymų kiekį grybai artimi mėsai. Jie turi B grupės, PP, C, D, U vitaminų, geležies, jodo, cinko, magnio, fosforo. Grybuose yra ir baltymų. Štai džiovinti baravykai jų turi daugiau nei duona, kruopos ar jautiena.

Grybų nerekomenduojama valgyti žmonėms, sergantiems virškinimo trakto, inkstų, kepenų ligomis. Taip pat senyvo amžiaus asmenims, nėščioms moterims, kurių skrandis jautresnis. Grybų nereikėtų siūlyti ir mažiems vaikams. Jų skrandis dar nepakankamai išsivystęs, tad miško gėrybes sunkiai virškina.

Labai pavojingi

Lietuvoje auga daugiau kaip 100 rūšių nuodingųjų grybų, iš jų 20–30 rūšių – labai pavojingi gyvybei. Grybų kenksmingos medžiagos - kai kurios sukelia net haliucinacijas - gali nesuirti ir juos verdant. Nuodingumas priklauso nuo grybų augavietės, "amžiaus" ir dydžio. Kuo jie jaunesni, tuo nuodingesni. Bėda, kad apsinuodijus grybais negalavimai pasireiškia per vėlai, po kelių ar net keliolikos valandų, o kartais net po dviejų parų, kai nuodai jau būna patekę į kraują, pakenkę kepenims, inkstams ir smegenims.

Nuodingiausios yra žalsvosios ir smailiakepurės musmirės. Žalsvosios (blyškiosios) musmirės miško paklotėje pasirodo rudens pradžioje, dažniausiai – lapuočių miškuose, bet aptinkamos ir šiluose. Jas lengva supainioti su pilkšvai žaliomis ūmėdėmis. Tačiau reikia žinoti, kad musmirės kotas turi žiedą ir į gumbą panašų pamatą, apgaubtą balta ar žalsva plėvele, vadinamąja išnara. Išvirta musmirė yra skani, graži, neskleidžia jokio kvapo, todėl valgant nieko negali įtarti. Tačiau jos paragavus sutrinka kepenų funkcija, pradeda skaudėti pilvą ir krūtinę, žmogus vemia, viduriuoja. Išgelbėti apsinuodijusįjį pavyksta retai.

Ne mažiau kenksmingos ir smailiakepurės musmirės. Jos paprastai auga pavieniui tarp samanų, sengirėse. Pavojingi ir nuodingieji bei rausvieji nuosėdžiai (randami lapuočių ir spygliuočių miškuose po ąžuolais, beržais, senuose eglynuose), rausvėjančiosios plaušabudės (aptinkamos parkuose, rečiau lapuočių miškuose, panašios į dirvinius valgomuosius pievagrybius), rudeninės ir eglinės kūgiabudės (auga ant supuvusių kelmų, išvartų, stuobrių, žemėje esančių šakų, grybautojai jas neretai painioja su kelmučiais).

Tad išsiruošus į mišką derėtų pavartyti specialius atlasus, įsidėmėti, kaip atrodo nuodingieji grybai. Geriausias patarimas: jeigu nepažįstate grybo arba jis kelia įtarimų, tokio išvis neimkite.

Apsinuodijimo simptomai

Pagal apsinuodijimo simptomus grybai skirstomi į tris grupes. Vieną jų sudaro tie, kurie suerzina virškinimo traktą (kai kurie kartūs piengrybiai, ūmėdės). Suvalgius šių grybų jau po 1-2 val. pakyla temperatūra, žmogus ima vemti, viduriuoti.

Antra grupė – grybai, kurių nuodai veikia nervų sistemą (paprastosios, gelsvosios, rausvarudės musmirės). Jų paragavus po 2-3 val. prasideda pykinimas, viduriavimas, vėmimas, išsiplečia akių vyzdžiai, kyla haliucinacijos.

Trečia grupė – grybai, kurių nuodai ardo kraujo, kepenų ar smegenų ląsteles (žalsvosios, smailiakepurės musmirės, nuodingieji nuosėdžiai, eglinės kūgiabudės, rausvėjančiosios plaušabudės). Praėjus 8-24 ar net 48 val. ir daugiau laiko po valgio sutrinka kepenų veikla, atsiranda skausmai, traukuliai, vėmimas, viduriavimas, prarandama sąmonė, pakyla temperatūra.

Pasak specialistų, apsinuodijimo pasekmės priklauso nuo to, kokių grybų buvo valgyta ir kaip skubiai suteikta pirmoji pagalba. Apsinuodijimas grybais nustatomas atsižvelgiant į vyraujančius simptomus ir slaptojo laikotarpio trukmę, t. y. pagal tai, kada atsiranda pirmieji simptomai. Trumpas slaptasis laikotarpis – kai apsinuodijimo požymiai išryškėja anksčiau nei po 6 valandų. Simptomams atsiradus vėliau, galima įtarti, kad apsinuodijimas yra sunkus ir pavojingas gyvybei.

Pirmoji pagalba

Svarbu pasirūpinti, kad apsinuodijęs grybais žmogus kuo greičiau (per 2 valandas) patektų į gydymo įstaigą. Ką daryti iki tol? Jei sunegalavęs asmuo yra sąmoningas, reikia paklausti, kada valgė grybų. Jei jų valgė ką tik, sąmoningam žmogui galima sukelti vėmimą: kai jis išgers stiklinę šilto vandens, patartina pirštais sudirginti liežuvio šaknį.

Jei apsinuodijimo simptomai atsirado po ilgojo slaptojo laikotarpio (daugiau kaip po 6 valandų), nedelsdami kvieskite greitąją medicinos pagalbą arba patys kuo skubiau vežkite žmogų į ligoninę. Jei nukentėjusysis nesąmoningas, atverkite kvėpavimo takus ir nustatykite, ar kvėpuoja. Jei nekvėpuoja, atlikite 30 krūtinės ląstos paspaudimų ir per burną du kartus įpūskite oro. Jei žmogus kvėpuoja, paguldykite jį į stabilią šoninę padėtį, kad vemdamas neužspringtų ir skubiai kvieskite greitąją medicinos pagalbą.

Patarimai grybautojams:

* Grybauti reikėtų miškuose, kurie nutolę nuo magistralių, kelių, plentų, geležinkelio linijų bent 20-500 metrų. Grybai linkę kaupti sunkiuosius metalus, todėl negalima grybauti priemiesčiuose, pramoniniuose rajonuose, pakelėse, miestų parkuose.

* Įtikėtina apsinuodyti ir valgomaisiais grybais, jei jie renkami seni, ištižę, sukirmiję ar laiku neapdorojami.

* Pavojinga rinkti ir vartoti maistui stipriai šalnų pakąstus grybus. Skaidantis baltymams, juose susidaro nuodingosios medžiagos.

* Renkant grybus reikia gerai nuvalyti žemėtus kotus, nes žemėje gali būti botulizmą sukeliančių bakterijų. Tokius grybus uždarius hermetiškuose induose ir susidarius anaerobinėms sąlygoms (kai nėra deguonies), gali pradėti daugintis botulizmo bakterijos. Jos išskiria labai nuodingą egzotoksiną. Jei stiklainio dangtelis išpūstas, įtartina spalva – grybų vartoti negalima.

* Paruoštus grybus reikia laikyti šaldytuve ar vėsiame rūsyje 0–6 °C temperatūroje. Paruoštų valgyti grybų negalima palikti kitai dienai, o konservuotus reikėtų suvartoti per pusmetį.

* Nepirkite konservuotų grybų turguje.

* Valgydami grybus nevartokite galima vartoti alkoholinių gėrimų.

* Geriausia grybauti anksti ryte, ypač švintant. Tuomet grybai būna tvirtesni. Grybauti tinka medinės ir plastikinės pintinės su tarpeliais. Būtina turėti peilį.

* Prieš einant į mišką būtina apsimauti ilgas kelnes, apsivilkti marškinius ilgomis rankovėmis, užsidėti kepurę, apsiauti batus aukštesniais aulais. Grįžus iš miško reikia apžiūrėti visą kūną, ar nėra įsisiurbusių erkių. Drabužius, su kuriais grybavote, reikėtų išpurtyti, išskalbti ir išdžiovinti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"