TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Nepageidaujama reakcija į vaistus ar alergija?

2009 06 09 0:00
V.Kvedarienės teigimu, tik viena kita nepageidaujama reakcija į vaistus susijusi su alergija.
Asmeninio albumo nuotrauka

Nemalonius pojūčius, atsiradusius dėl vaistų, dažnas linkęs sieti su alergija. Tačiau ne kiekviena didesnio jautrumo reakcija yra alerginės kilmės.

Pasaulyje sukuriama daug naujų vaistų, įvairių ligų gydymas tampa efektyvesnis. Bet medikamentai, be teigiamo, gali sukelti ir kitokį poveikį. Šiuo metu Lietuvoje kaip tik atliekamas didelis tyrimas dėl nepageidaujamų reakcijų į vaistus. Preliminariais duomenimis, maždaug 11 proc. apklaustųjų mano esantys jautrūs kai kuriems preparatams. Į medikus dažniausiai kreipiamasi dėl penicilino grupės antibiotikų, vietinių anestetikų, odontologų nejautrai vartojamų medžiagų ir vaistų nuo skausmo.

Nemalonūs pojūčiai

Pasak gydytojos alergologės Violetos Kvedarienės, nepageidaujama reakcija į vaistus apibūdinama kaip kenksminga ar nelaukta, atsirandanti dėl įprastų dozių, skiriamų ligoms gydyti. Kadangi ne kiekviena reakcija yra alerginės prigimties, dėl aiškumo šiuo metu vartojamas hipersensibilizacijos - padidinto jautrumo vaistams - terminas.

Didesnio jautrumo reakcijai gali turėti įtakos virusinės ligos, pavyzdžiui, Epsteino-Barro infekcija, karščiavimas, kiti kartu vartojami medikamentai, alergija augalams ar maistui. Tačiau alergija sukelia nepageidaujamą reakciją tik 5-10 proc. visų atvejų.

"Žmonės dažnai painioja šalutinį vaisto poveikį ir alergiją. Jei pavartojus medikamentą ima stipriau plakti širdis, išberia kūną, atsiranda skrandžio skausmai, kiti nemalonūs pojūčiai, tai nebūtinai susiję su alergija. Arba, pavyzdžiui, nuėjus pas odontologą pasidaro bloga, pradeda svaigti galva, tankiai muša širdis, išpila prakaitas, tai taip pat nebūtinai alerginė reakcija. Minėti nemalonūs pojūčiai gali atsirasti dėl bendro žmogaus jautrumo, streso, toksinio vaisto poveikio", - aiškino V.Kvedarienė.

Dažniausiai pakenkia odai

Nepageidaujamą reakciją dėl medikamentų patiria nuo 6 iki 24 proc. žmonių. Prancūzijos farmakologinio budrumo centro duomenimis, taip nutinka pavartojus vieną iš 20 tūkst. vaistų. Sunkaus laipsnio reakcija pasitaiko kur kas rečiau.

Pasak V.Kvedarienės, daugiau kaip pusei žmonių didesnis jautrumas vaistams pasireiškia kokiu nors odos bėrimu. Gali atsirasti dilgėlinė, kai išberiama migruojančiomis pūkšlėmis, taip pat bėrimas smulkiomis raudonomis dėmelėmis. Kartais asimetriškai patinsta veidas ir lūpos. Būna, kad pradeda atsisluoksniuoti oda ir gleivinės. Kai kada medikamentai sukelia ir tokią sunkią reakciją kaip toksinė epiderminė nekrolizė ar anafilaksinis šokas. Pavojingiausia - būtent ši greita alerginė reakcija, atsirandanti per valandą nuo vaisto vartojimo. Dažniausia medikamentinė anafilaksinio šoko priežastis - per operaciją leidžiami raumenų relaksantai, lateksas, kurio esama guminėse pirštinėse, lašinėse, taip pat antibiotikai. Prancūzų epidemiologų duomenimis, raumenų relaksantams jautrūs iki 55 proc. ligonių, lateksui - 22 proc., antibiotikams - apie 15 procentų.

Mirties priežastis

Pasaulinės statistikos duomenimis, mirtingumas nuo vaistų sukelto anafilaksinio šoko siekia maždaug 3 proc., nuo Steveno-Johnsono sindromo - 5 proc., nuo toksinės epiderminės nekrolizės - 30 procentų. 1994 metų JAV statistika rodo, kad reakcija į vaistus čia buvo ketvirta pagal dažnumą mirties priežastis. Prancūzai 1998-aisiais įregistravo 226 mirties atvejus dėl šalutinio medikamentų poveikio, tačiau tik 5 jų buvo alerginės prigimties.

Pastebėjus jautrumą vaistams, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Laboratoriniai tyrimai ir provokaciniai mėginiai padės nustatyti, ar pacientas išties alergiškas kokiam nors preparatui, ar jo sukeliamas poveikis rizikingas, ar tik nemalonus. Nustačius, kad žmogus alergiškas, o vartojamas vaistas nėra būtinas, patariama jo ir kitų chemiškai panašių medikamentų vengti. Jei vaistas gyvybiškai reikalingas, rekomenduojami tam tikri jo jautrumo šalinimo būdai, atliekami specializuotoje ligoninėje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"