TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Neplakančios širdies donorystė: kaip vyks šis procesas

2015 10 13 13:51
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Medicininius dalykus suvokti ne medikui – nėra paprasta. O kai trūksta aiškumo, kyla nepamatuotų baimių ir nesusipratimų. Kol kas Lietuvoje neplakančio širdies organų donorystės modelis dar neįdiegtas, tačiau teisinė bazė jau sukurta ir ji svarstoma Seime.

Šiuo metu organų donorai, artimiesiems sutikus, yra ruošiami po smegenų mirties. Neplakančios širdies donorystės procesas būtų pradedamas sustojus širdžiai. Daugiausia klausimų ir diskusijų kyla dėl žmogaus gaivinimo ir mirties konstatavimo.

Aiškumo dėlei reikia pasakyti, kad neplakančios širdies donorystė ir šie du faktai (gaivinimas ir mirtis) – niekaip nesusiję. Nes gydytojas gaivina žmogų – atliekamos medicininės procedūros, širdies masažas, elektrošokas ir taikomos kitos priemonės. Jei jos nepadeda ir ligonio nebepavyksta atgaivinti, konstatuojama mirtis. Tai yra apibrėžta teisės aktuose. Po mirties konstatavimo dėl sustojusios širdies įvyksta ir negrįžtama smegenų mirtis – mirties konstatavimo protokole tam numatomas 10 min. vadinamasis „no-touch“ periodas (nesilietimo laikas), kai nedaromas širdies masažas ir netaikoma dirbtinė plaučių ventiliacija. Per tiek laiko smegenų ląstelės miršta, ir smegenų funkcija nebegalėtų net iš dalies atsinaujinti dėl vėliau pradedamos donorinių organų ir audinių išlaikymo procedūros. Visa tai vyksta pagal galiojančius įstatymus ir medicinines normas. Tik po to, kai konstatuojama mirtis, t.y. jos faktas (smegenų mirtis ar mirtis sustojus širdžiai), būtų sprendžiama apie neplakančios širdies donorystės galimybę.

Kai po mirties fakto konstatavimo artimieji sutiks, kad organai būtų panaudoti transplantacijai, prasidės donorinių organų išlaikymo procedūros – kad organai tiktų transplantacijai. Kaip visa tai vyks? Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikos Neurochirurgijos reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vadovas Tomas Tamošuitis sako, kad siūlomame projekte numatomi du organų ir audinių išlaikymo būdai.

Jei bus planuojama transplantacijai paimti tik inkstus, bus taikomas toks metodas, pagal kurį gyvybingi išlaikomi tik inkstai. Kai bus numatoma multiorganinė donorystė (planuojama transplantacijai paimti ne tik inkstus, bet ir kitus organus, išskyrus širdį), tuomet bus taikomas kitas metodas (mediciniškai – ekstrakorporinės membraninės oksigenacijos aparatas ECMO), išlaikant laikiną vidaus organų ląstelių funkcionavimą.

Organų aprūpinimas krauju bus atliekamas per kirkšnies kraujagysles: kraujas paimamas iš kūno, perleidžiamas per išorėje esantį aparatą, kuris prisotins tą kraują deguonimi, ir grąžins atgal, imituojant širdies ir plaučių funkciją. Tačiau tai nereiškia, kad organai dėl to normaliai funkcionuos – tai tiesiog būdas išlaikyti gyvas ląsteles, kol organas bus eksplantuotas (išimtas iš donoro kūno). Kad organas pradėtų funkcionuoti, reikia jį persodinti gyvam recipientui, taikyti daug medicininių procedūrų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"