TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Neplanuotai pastojus - dar ne tragedija

2014 04 19 6:00
Įsteigti Krizinio nėštumo centrą Z.Tomilinienė nusprendė, kai susilaukė vaikų. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Krizinio nėštumo centras jau pusę metų teikia pagalbą neplanuotai pastojusioms moterims. Tai viena pirmųjų tokių iniciatyvų mūsų šalyje. "Siekiame, kad moterys kuo sąmoningiau rinktųsi, kaip pasielgti šioje situacijoje, ir neskubėtų darytis aborto. Padedame ir toms, kurios jau patyrusios abortą", – sakė centro vadovė Zita Tomilinienė.

Krizinio nėštumo centras penkių bendraminčių iniciatyva įkurtas pernai spalį. Z.Tomilinienė anksčiau dirbo viename pagalbos šeimai centrų, o mintis padėti moterims, patiriančioms neplanuoto nėštumo krizę, kilo tuomet, kai susilaukė vaikų. "Tada supratau, kokia didelė dovana yra motinystė ir kokia pažeidžiama jaučiasi besilaukianti moteris. Drauge užklupdavo klausimas, kaip jaučiasi pasiryžusioji nutraukti nėštumą, - juk turėtų be galo skaudėti širdį. Neapleido noras ir pašaukimas ką nors daryti. Pradėjau domėtis, skaičiau knygas aborto tematika, svarsčiau, kaip padėti sutrikusiai moteriai, kad ji įžvelgtų galimybę auginti vaiką. Juk versti ar primygtinai reikalauti gimdyti negalima, reikia sukurti tokias sąlygas, kad moteris jaustųsi saugi, motinystę priimtų kaip dovaną, net jeigu tai nutiko visai netikėtai", – aiškino Z.Tomilinienė.

Į situaciją – įvairiais aspektais

Centro vadovės įsitikinimu, nėščia moteris turi gauti kuo daugiau informacijos, kad atsiribotų nuo aplinkinių spaudimo gimdyti ar darytis abortą ir sąmoningai pasirinktų sprendimą. "Nė viena moteris nenori žudyti savo vaiko, o taip pasielgia nematydama kitos išeities. Mūsų tikslas – ne atkalbinėti, bet paaiškinti situaciją įvairiais aspektais, leisti išsikalbėti ir būti išklausytoms, atrasti stiprybės. Mes paprasčiausiai būname kartu su vidinį konfliktą patiriančia moterimi, padedame jai suvokti savo jausmus. Moteris pajunta, kad yra ne viena, kad gali sulaukti pagalbos", – teigė pašnekovė.

Z.Tomilinienės teigimu, pasiryžusi abortui nėščioji irgi turėtų gauti tam tikros informacijos, kad nusiteiktų patirti šio žingsnio pasekmes. Kad vėliau netvirtintų, esą nežinojusi, jog jausis taip blogai. Arba nemaniusi, jog įsčiose esanti būtybė – ne kokia pūslelė, o kūdikis su rankytėmis, kojytėmis, plakančia širdute.

Kaip pasakojo Z.Tomilinienė, Krizinio nėštumo centre šiuo metu dirba 2 psichologės, socialinė darbuotoja, sielovadininkė, konsultuoja teisininkė bei ginekologė. Jau sulaukta 15 savanorių. Siekiama bendradarbiauti su medikais, kurie pirmieji susiduria su moterimis, ketinančiomis atlikti abortą. Jų prašoma nėščiąsias siųsti į Krizinio nėštumo centrą. Juk medikai dažnai teturi vos 15 minučių konsultacijai, o pirmasis pokalbis su krizę išgyvenančia moterimi gali trukti valandą ar net dvi.

Tik iliuzija

"Mėgstame, kad gyvenime viskas vyktų planuotai, o kai nutinka kas nors netikėto, apninka sumaištis. Ieškodami išeities, bandome grąžinti situaciją, kokią buvome susiplanavę. Taigi moterys kartais labai skubotai pasirenka abortą, kaip vienintelį sprendimą, tarsi grįždamos į tą metą, kai dar nesilaukė. Bet tai iliuzija - situacija, kai nesilaukei ir nepatyrei aborto pasekmių. Su mintimi, jog pasidarei abortą, teks gyventi toliau. Vienoms moterims tai nesunku, nes jos tarsi pasirenka neigimą, stengiasi pernelyg neteikti reikšmės tam, kas įvyko, o kitos labai stipriai išgyvena", – pabrėžė Z.Tomilinienė.

Santykių testas

Nėščia moteris suvokia, ar iš tikrųjų nori auginti vaiką su žmogumi, nuo kurio laukiasi. Jei tarpusavio santykiai nebuvo geri, kyla abejonių. Moteris nenori, kad vaikas liūdėtų matydamas, kaip pykstasi jo tėvai. Ji svarsto, kad galbūt ateityje liks viena su savo mažyliu, o tada vaikas augs nevisavertėje šeimoje ir bus nelaimingas. "Paradoksalu, bet siekdama savo įsčiose augančiam vaikui gėrio pasirenka net neleisti jam gimti, o juk abortas yra pats didžiausias smurtas prieš negimusį kūdikį", – sakė Z.Tomilinienė.

Dažnai moterį pribloškia žinia, kad partneris nenori nieko girdėti apie būsimą vaikelį, nors atrodė, jog pora mylėjo vienas kitą, net kalbėjo apie atžalas.

"Nėštumas yra santykių tvirtumo testas. Kai kurios moterys taip priklausomos nuo vyro, taip nori jam įtikti ir patikti, kad siekdamos išsaugoti santykius sutinka darytis abortą. Bet dažniausiai tie santykiai vis tiek nutrūksta, ypač tada, jei moteris norėjo kūdikio. Jai sunku toliau gyventi su vyru, kuris nepageidavo jų vaiko", – komentavo Z.Tomilinienė.

Kai kurios moterys paklūsta vyro nuomonei ir sako: "Jeigu jis norės – gimdysiu, jei nenorės – to nedarysiu."

"Bet abortą patirs ne vyras, o ji. Ir šio žingsnio pasekmės – kaltė, nerimas, sutrikęs miegas, sumažėjusi savivertė, net mintys apie savižudybę - lydės būtent moterį. Suomijoje atliktas tyrimas parodė, jog aborto patirtį turinčios moterys šešis kartus dažniau linkusios į savižudybę nei tos, kurios gimdė. Patirta trauma veda į pakartotinius abortus ir tai tampa labai didele problema Lietuvoje", – pabrėžė pašnekovė.

Problemų sprendimai

Kartais moteris teigia, jog negali gimdyti kito vaiko, nes vyras ją muša. Ji nenori, kad ir antras vaikas matytų šį smurtą. "Bet abortas nesprendžia smurto problemos, moteris ir toliau jį kentės. Tik ji, pakliuvusi į krizę, nemato išeities. Todėl ir reikia palaikančio ir mylinčio žvilgsnio iš šalies. Moterį tikiname, kad ji verta saugaus ir laimingo gyvenimo, kad neturi kentėti", – kalbėjo Z.Tomilinienė.

Krizinio nėštumo centre moterys ne tik konsultuojamos, bet prireikus joms padedama apsigyventi saugioje aplinkoje. Z.Tomilinienė pasakojo, jog yra žmonių, kurie siūlosi priimti pagyventi nėščiąją ar pagimdžiusią moterį, nes turi laisvą kambarį. Tai labai svarbu, nes ne kiekvienai tinka prieglobstis tokiose įstaigose kaip "Carito" motinos ir vaiko globos namai.

Krizinio nėštumo centras negauna valstybės finansavimo, todėl kitų žmonių parama labai laukiama. Kita vertus, ir padedantieji gautų savotišką atpildą. "Pavyzdžiui, jei neturinčią kur gyventi jauną mamą priglaustų vieniša, mylinti vaikus vyresnio amžiaus moteris, galbūt užsimegztų jų draugystė. Močiutė džiaugtųsi padėdama prižiūrėti mažylį, o jauna mama ir toliau galėtų eiti į mokslus ar į darbą. Taigi, neplanuota motinystė jai nesudarytų didelių sunkumų", – mano Z.Tomilinienė.

Moteriai vis dėlto nusprendus gimdyti vaikelį, padedama pasiruošti jo atėjimui, kūdikio priežiūrai, maitinimui. Tuo užsiima mamos savanorės, bendradarbiaujama su šeimos centrais, rengiančiais nėščiųjų ir žindymo kursus. Jei moteris jiems stokoja pinigų – dengiama dalis sumos ar net visa. Prireikus suruošiamas ir kūdikio kraitelis.

"Galime padėti ir tuo atveju, kai moteris nenori gimdyti, nes bijo negalėsianti išlaikyti vaiko. Kai kurie mūsų rėmėjai įsipareigoja paremti materialiai, jeigu moteris vis dėlto išsaugos vaikelio gyvybę ir jį augins", – teigė Z.Tomilinienė.

Ji džiaugėsi, kad iš kūdikių laukiančių moterų, kurios kreipėsi į Krizinio nėštumo centrą, po dvejonių ne viena pasirinko gimdymą ir šiuo metu yra patenkinta dėl tokio pasirinkimo.

Po aborto

"Jei vis dėlto moteris nemato kitos išeities, kaip tik darytis abortą, jos nesmerksime ir nekaltinsime. Net pasiūlysime pagalbą po šio žingsnio – individualias psichologo konsultacijas, "Rachelės vynuogyno" rekolekcijas – terapinius seminarus, kurie visame pasaulyje rengiami moterims, patyrusioms kūdikio netektį – persileidimą ar abortą. Tai ištvėrusios moterys dalijasi savo patirtimi, pasakoja, kaip pavyko įveikti krizę, atsisveikinti su kalte ir savigrauža. Jos teigia, kad Dievas myli šias moteris, net ir pakliuvusias į tokią gyvenimo duobę, ir kad jos vertos daugiau nei nuolatinės kančios. Taip pat aiškina, kad įmanoma susitaikyti su prarastuoju vaiku sužinojus, kad jis tavęs nesmerkia ir neteisia. Žinoma, visada sunkiausia atleisti sau. Todėl ir reikia specialios programos, į kurią įeina psichologinis ir dvasinis gydymas", – pažymėjo Z.Tomilinienė.

Pagalba krizinį nėštumą išgyvenančioms moterims Lietuvoje yra visiškai nauja ir neišplėtota sritis. "Mums skambina iš įvairių Lietuvos vietų. Gaila, kad kol kas neturime savo padalinių kituose miestuose, o jų labai reikėtų. Jau dabar siūlosi savanorės, norinčios teikti pagalbą savo miestuose, mat jos labai trūksta. Šios moterys pačios išgyveno neplanuotą nėštumą ir nesulaukė paramos, bet dabar, besidžiaugdamos savo vaikais, nori padėti kitoms", – sakė trijų vaikų mama Z.Tomilinienė.

Krizinio nėštumo centro vadovė įsitikinusi, kad minėtos pagalbos plėtra turi rūpėti ir valstybei. "Jai irgi turi būti svarbu, kad moteris pasirinktų atsakingai, kad laiku suteikus pagalbą sumažėtų abortų. Manau, kad valstybei dera ne vien deklaruoti, kad yra "už moters laisvę" ar "prieš abortus". Ji taip pat privalo daryti viską, kad moterys suvoktų gyvybės vertę ir kad jų gyvenimas su savo vaiku būtų ne našta, o didelis džiaugsmas", – teigė pašnekovė.

***

Pakliuvusios į krizę dėl būsimo šeimos pagausėjimo arba norėdamos pasidalyti savo patirtimi galite kreiptis į Krizinio nėštumo centrą. Daugiau informacijos rasite puslapyje www.neplanuotasnestumas.lt, taip pat rašykite į el.paštą: neplanuotasnestumas@gmail.com.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"