TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Nesušukuotos mintys apie mediciną ir gyvenimą

2013 02 15 6:03
Oresto Gurevičiaus nuotrauka/V.Jovaišas netiki, kad į mediciną einama vien iš pašaukimo, esą daugelis pirmiausia svarsto, ar dirbdami gydytoju sugebės išgyventi.

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Krūtinės chirurgijos centro skyriaus vedėjas Vytautas Jovaišas, kai bandau kalbėti apie gydytojo pašaukimą ir atsakomybę, atremia nemėgstąs tų skambių žodžių ir medicinoje esąs visai atsitiktinis žmogus.

Tarsi to dar būtų maža, priduria, kad medicina - tai garantuotas versliukas. Taip jau yra, kad žmonės nuolat serga ir sirgs, sens ir mirs, todėl neišvengiamai susidurs ir su medicina. Tie žodžiai disonuoja su girdėtais pacientų atsiliepimais apie V.Jovaišą, ir išsigąstu, jog ims byrėti prieš susitikimą susikurtas gydytojo įvaizdis.

Tikrumas vietoj gražbylystės

Vis dėlto lieku prie nuomonės, kad gydytojo profesiją renkasi ypatingi žmonės. Suvokiantys, kad visam gyvenimui užsikrauna pareigą ir atsakomybę. Gydytojas niekada nėra laisvas, nes žmonių kančios ir skausmas negali nejaudinti. "Manau, kad gydytojas turėtų būti laisvas, kaip ir bet kuris kitas žmogus. Antraip jis negalės tinkamai atlikti darbo. Nemėgstu gražių žodžių, jie man atrodo netikri. Gal atsiras tokių, kurie sakys, kad medicina - profesija iš pašaukimo, apie kurią žmogus svajojo visą gyvenimą. Aš tuo beveik netikiu. Eidami į mediciną daugelis pirmiausia svarsto, ar dirbdami gydytoju sugebės išgyventi. Ačiū Dievui, aš sugebu. Vidutiniškai. Galiu įsipilti nekontrabandinių degalų, pirkdamas maistą neskaičiuoti centų, neatsisakyti to, kas malonu. Buvo minčių išvažiuoti į užsienį, tačiau mąsčiau: kokia prasmė palikus tai, kas man patinka ir brangu, kokius dvidešimt metų uždirbinėti pinigus? O paskui grįžti - ir kas iš to? Nenoriu atsisakyti to, ką laikau savo gyvenimo komfortu. Kas tai yra? Įdomus darbas, į kurį einu be prievartos, netgi tuomet, kai pirmadienį kartais būna sunku... Komfortą jaučiu tarp kolegų, džiaugiuosi, kad patiriu tik profesinį stresą, kuris iš esmės yra įdomus. Turiu kur gyventi, nors tebemoku buto paskolą. Bet viskas - normalu", - rėžia V.Jovaišas. Jis vertina bendravimą su žmonėmis, net jei tas bendravimas kartais ir nelabai malonus. Sako, ką darysi, žmogus serga, prastai nusiteikęs, galbūt  anksčiau kas nors jį įskaudino, todėl pasirengęs gintis... Mediko įsitikinimu, tai, kaip ir kartais pasitaikančios operacijų komplikacijos, - gyvenimo dalis.

Iš kur nepasitikėjimas

V.Jovaišas sako, kad gydytojo profesijoje idealizmo nedaug. Tai darbas, reikalaujantis daug kompetencijos ir įgūdžių. Be abejo, ir sprendimų atsakomybės. Kitas dalykas - slaugytojos, jų padėjėjos. Valyti ir kilnoti nepasikeliančiuosius, guosti juos - čia be gailestingumo, širdingumo ir atjautos būtų neįmanoma nė dienos. Nors gydytojai ir slaugytojos - vienos medikų komandos nariai, tarp jų yra  nemažai profesionalumo ir atsakomybės skirtumų. "Kaip ir visoje mūsų sveikatos apsaugos sistemoje, - teigia pašnekovas. - Kai kuriems medicinos "bosams" tai labai patogu, o pacientams - priešingai. Sveikatos reforma vyksta daugiau kaip 20 metų. Kol žmogui reikia tik vaistų nuo kosulio ar galvos skausmo, pakanka ir šeimos gydytojo. O kai prigriebia rimtesnė liga, dabar veikianti sistema tik didina blogį, nes daugelis žmonių priversti ieškoti specializuotos pagalbos. Ir ją randa. Žinoma, atėję ne pro paradines duris." V.Jovaišui nesuprantama, kai pasaulyje yra tiek gerų pavyzdžių, kodėl negalėtume pasirinkti vienos krypties ir nuosekliai ją įgyvendinti? "Naujasis sveikatos apsaugos ministras užsimojo prieš privačią mediciną, tačiau kas iš to? Ji reikalinga. Kitas dalykas - finansų paskirstymas. Nuolat nesutariama, už ką mokėti - už ligą, už procedūras, tyrimus... Privati klinika norės atlikti kuo daugiau mokamų tyrimų, nes tai - verslas. Kas pasakys, kad už nereikalingus tyrimus nebus kompensuojama? Jeigu kyla koks nors konfliktas - tuoj klausimas: o kodėl neatliktas tyrimas? Gydytojo nuomonė, paremta tik jo patirtimi, kai iškyla teisinis klausimas, deja, nieko neverta", - įsitikinęs specialistas. Jo teigimu, nepasitikėjimas gydytojais trunka dar nuo sovietinių laikų. Pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą gydytojas kaltas a priori. Ir tas požiūris mūsų visuomenėje kaskart progresuoja. Visame pasaulyje žinoma ir statistiškai patvirtinta, kad gydant bet kurias ligas pasitaiko tam tikra dalis komplikacijų. Tai neišvengiama. Esą net dėl to, kad keletu sunkiausių lėtinių ligų sergantis arba beviltiškai sužalotas žmogus mirė, dažnai apkaltinamas gydytojas. Užtat  gydytojai viską fiksuoja dokumentais: popierius - visagalis. Be abejo, ir Lietuvoje yra tam tikri diagnostikos ir gydymo standartai. Tačiau jie neretai tik didina nelygybę tarp privačios ir vadinamosios valdiškos medicinos. "Iš tikrųjų yra taip: privačiuose centruose atliekamos paprastos, nekomplikuotos operacijos, sudėtingi atvejai tenka valstybinėms ligoninėms. Tarkime, ir vienu, ir kitu atveju atlikta tulžies pūslės šalinimo operacija. Tačiau reali kaina yra skirtinga. Ligoninėms neretai tenka "laviruoti", kad nepatirtų nuostolių", - teigia pašnekovas.

Kam rūpi profilaktika

Sveikatos apsauga - nemenka našta valstybės biudžetui, tai yra mokesčių mokėtojams. Tačiau visuomenė sensta, ligonių daugėja, lėšų trūksta. Galbūt dėl to esame ir patys kalti. Netausojame sveikatos ir naiviai tikimės, jog pakaks kelių tablečių arba stebuklingo gydytojo rankos (juo labiau skalpelio) prisilietimo, kad vėl būtume kaip naujutėliai? Tik ar suvokiame, kiek iš tikrųjų kainuoja moderniosios medicinos paslaugos, kurių nusipelnę jaučiamės kiekvienas, net visaip vengiantis mokėti mokesčius ir tebeįsivaizduojantis, jog... valdžia privalo duoti? Net ir tie, kurie paprastai linkę naudotis komfortiškesnėmis privačių klinikų paslaugomis, kai ištinka rimta bėda, grįžta į valstybines gydymo įstaigas. Mat čia sutelkta moderni aparatūra ir dirba aukščiausios kvalifikacijos medikai, o svarbiausia - gydymas apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų! Ne iš asmeninės kišenės.

Gydytojo V.Jovaišo nuomone, net kur kas ekonomiškai stipresnėse šalyse sudėtingoji aukščiausio lygio medicina tebėra finansuojama

valstybės. Privačiam verslui vargu ar kada tai atsipirktų. Ypač svarbi problema, kad daugelis Lietuvos žmonių netausoja savo sveikatos. Keista, bet praktiškai neveikia net profilaktikos programos. Kodėl? "Atsakykime pirmiausia patys sau. Ar daugelis įsivaizduojame save išėjusius į pensiją, kai nereikės kasdien skubėti į darbą, galėsime mėgautis "darbo vaisiais" keliaudami, ilsėdamiesi, grožėdamiesi? Bent aš - ne. Žmonės išvargę ir nusivylę dėl pernelyg užtrukusių visų gyvenimo sričių reformų. Tai tarsi statomas namas: vieni dar nespėjo uždengti stogo, kiti atėjo ir tą namą nugriovė. Kad pradėtų statyti iš naujo. Niekas net nepasidomėjo, ar būtų patogu jame gyventi, - sako gydytojas. - Tikiu, kad viskas bus gerai, tačiau kada nors. Kol kas daug kas turi pasikeisti."

Liečiantis prie širdies

Į Krūtinės chirurgijos skyrių pacientai patenka ne tik dėl planinių operacijų, bet ir skubios pagalbos atvejais. Dažniausiai - sunkiai sužaloti. "Krūtinės ląstoje - pagrindiniai žmogaus gyvybiniai organai: širdis, plaučiai, stambiosios kraujagyslės. Skubiais sužeidimų atvejais operuoji ką tik buvusį sveiką žmogų. Tereikia nuspręsti, ką ir kaip daryti: tarkime, kokybiškai susiūti perdurtą širdį. Po kurio laiko raumuo sugyja ir žmogus pasveiksta. Chirurgija - amatas, reikalaujantis tik puikių įgūdžių... Manau, kad kiekvienas geras amatininkas, susipažinęs su medžiaga, tai padarytų. Tarkime, Amerikoje yra chirurgų asistentai, kurie prapjauna, užsiuva - chirurgas daro tik esminius dalykus, nes tikroji chirurgija - sprendimas, ką ir kaip daryti. Blogiausia, kai neįmanoma nieko padaryti... Atveža avarijose nukentėjusiųjų, kuriems sutraiškyta krūtinės ląsta, dėl daugybės traumų sutrikęs kraujo krešumas. Nors ir dedamos didžiulės pastangos, žmogus nukraujuoja. Jautiesi bejėgis... Gerai, kad su kolegomis esame kaip kumštis: konsultuojamės, vieni kitus paremiame bet kokioje situacijoje."

Gydytojo darbas - tai bendravimas su žmogumi, kuriam skauda, kuriam baisu... Gydytojas Vytautas sako, kad stengiasi elgtis taip, kad ligonis nejustų jo valios, sprendimų viršenybės, tartis, kuo labiau sumažinti atstumą tarp gydytojo ir ligonio. "Kai tenka pranešti lemtingą diagnozę, tarkime, sergantiesiems vėžiu, per keletą pokalbių bandau pripratinti, atsargiau pasakyti diagnozę ir prognozes, visada palikti vilties, pasiūlyti dar vieną galimybę, - sako jis ir šypsodamasis priduria: - Ligoniams, norintiems daugiau gydytojų dėmesio, vertėtų žinoti: jeigu gydytojas užeina į palatą retkarčiais, tarsi pamiršo tave, vadinasi, viskas gerai. Sulaukiantieji daug dėmesio kelia klausimų ir nerimą."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"