TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Nešvarių rankų ligos ir interesų konfliktai

2015 04 11 6:00
Danguolė Jankauskienė LŽ archyvo nuotrauka

Balandžio 7-ąją kasmet minima Pasaulinė sveikatos diena. Šių metų tema - „Maisto sauga: nuo ūkio iki stalo“. Ja norima atkreipti visuomenės dėmesį į maisto saugos įvairiais jo gamybos ir vartojimo etapais svarbą.

Maistas, jo kokybė ir dietos – labai populiarios sočios visuomenės pokalbių temos. Ir nors kiekvienas esame girdėję apie žmones, kurie per dieną pasitenkina saujele ryžių, kuriems stinga ne tik kokybiško maisto, bet ir gėlo vandens, bet daugelis tai suvokiame tik teoriškai.

Elementarios taisyklės mažiems ir dideliems

Maisto sauga – ne vien ekonomiškai atsilikusių šalių problema. Tai rodo infekcinių ligų, kurių sukėlėjai plinta per maistą ir vandenį, mastas. Per 200 ligų sukelia maiste esančios kenksmingos bakterijos, virusai, parazitai bei cheminės medžiagos. Dėl to pasaulyje kasmet miršta apie 2 mln. žmonių, daugiausia – vaikų. Vien tik su salmonelioze siejami virškinimo sistemos sutrikimai kasmet Europos Sąjungai (ES) atneša 3 mlrd. eurų nuostolių. Daug problemų pridaro ir cheminė bei fizikinė (radiacija) maisto tarša, galinti sukelti net vėžines ligas. Viena mikrobų atsparumo antibiotikams priežasčių – šių preparatų, naudojamų gyvuliams gydyti, likučiai mėsoje. Viskas, pradedant nuo augalų ir gyvūnų, naudojamų maistui, auginimo, gydymo, perdirbimo ir baigiant produktų patekimu ant pietų stalo, yra susiję ir gali paveikti žmonių sveikatą. Nos Lietuvoje turime gerą maisto veterinarijos kontrolės sistemą, visose grandyse stengiamasi paisyti ES reglamentų ir rekomendacijų, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) primena, jog nepriklausomai nuo šalies išsivystymo lygio visiems, tvarkantiems ir ruošiantiems maistą, vis dar aktualios kelios paprastos taisyklės. Tai laikytis švaros, dažnai muilu plauti rankas; atskirti žaliavas nuo pagaminto maisto; gaminti maistą rūpestingai ir atsakingai; produktus laikyti žemesnėje kaip 5 arba aukštesnėje kaip 60 laipsnių temperatūroje, kuri pati nepalankiausia daugintis ligų sukėlėjams; gerai termiškai apdoroti maistą, nes tik aukštesnėje kaip 70 laipsnių temperatūroje žūva ligas sukeliantys mikroorganizmai; naudoti saugų ir kokybišką vandenį bei žaliavas. Atrodytų, ar verta XXI amžiuje kalbėti apie rankų plovimą? Pasirodo, reikia. Nes per nešvarias rankas plinta daugelis virškinamojo trakto infekcijų. Būtina kalbėti apie žmogaus, kurio rankos liečiasi prie maisto, atsakomybę ne tik už savo, bet ir už visų, kam tas maistas skirtas, sveikatą. Tik patys būdami sąmoningi ir atsakingai rūpindamiesi savo ir artimųjų sveikata, turėsime moralinę teisę reikalauti atsakomybės ir iš politinių sprendimų priėmėjų.

Ar pasinaudojame demokratijos privalumais

Diabetas – liga, epidemijos greičiu plintanti pasaulyje ir neaplenkianti netgi vaikų. Dar prieš porą dešimtmečių vaikų, sergančių II tipo diabetu, beveik nepasitaikydavo, o dabar jų sparčiai daugėja. Tiesa, kad giliausios duobės iškasamos... šaukštu. Dažniausiai – pilnu spalvotuose popieriukuose įpakuotų saldumynų. Aptardami pernelyg saldžių ir skonio stiprikliais pagardintų, todėl vaikų ypač mėgstamų, maisto produktų gamybos ir jų poveikio sveikatai problemas, turime kuo užsiimti. Gydydami, remdami bei mokydami gyventi su diabetu - liga, nepasitrauksiančia visą gyvenimą, taip pat... Tačiau kodėl nesiryžtame pareikalauti iš politikų sprendimų, reglamentuojančių sveikatą žalojančių produktų gamybą, o iš gamintojų - atsakomybės? Juk tikrai turėtų būti priemonių, kurios priverstų juos galvoti ne tik apie savo pelną.

Prieš keletą mėnesių vykusioje diskusijoje (tikrai ne pirmoje ir ne paskutinėje) apie diabeto profilaktiką dalyvavo būrys išmintingų žmonių: autoritetingi mokslininkai, gydytojai, farmacininkai, pacientų organizacijų atstovai, Seimo nariai, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai, žurnalistai. Atrodytų, ko daugiau reikia: visi sutaria, jog diabeto epidemiją būtina stabdyti. Logiška būtų tikėtis, jog grupė kompetentingų žmonių demokratinėje visuomenėje galėtų imtis konkrečių veiksmų ir pareikalauti iš netinkamo maisto gamintojų atsakomybės už žalojamą vaikų sveikatą, pateikti mokytojams ir tėvams mokslo įrodymais grįstų žinių apie sveiką mitybą, tai yra imtis realių diabeto prevencijos priemonių. Šiuo atveju akivaizdi ir ekonominė nauda: lėšas, kurias dabar tenka išleisti gydymui, būtų galima panaudoti vaikų gyvenimo kokybei gerinti, gal tuomet jie nesijaustų tokie nelaimingi... Deja, pasirodo, vieningas valdininkų bei interesų grupių frontas toks stiprus, jog nelabai kas ryžtasi prieš jį stoti.

„Net ir turėdami gerus sveikatos politikos dokumentus, parengtus remiantis mokslo įrodymais, susiduriame su nepaprastai didelėmis tos politikos įgyvendinimo problemomis, - sakė Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorė Danguolė Jankauskienė, mokslininkė, ilgus metus besigilinanti į sveikatos politikos problemas. – Kartais nugali ne tiek interesai, kiek politikų nežinojimas ir nenorėjimas gilintis. Valdžioje dažnai keičiasi politinės partijos, ir joms nepavyksta išvengti skirtingų požiūrių į tos pačios problemos sprendimą. Lietuvos sveikatos politikos problemomis iš esmės užsiima tik sveikatos sektorius, tai yra medikai. Pasigendama kitų sektorių pastangų.“

Apie kompetenciją ir interesus

PSO atstovybės Lietuvoje vadovės Ingridos Zurlytės nuomone, nors PSO autoritetas neretai yra vienintelė mokslo tyrimais grįstų argumentų vėliava, tačiau ir šiai organizacijai ne viskas iš karto pavyksta. „Tarkime, šiuo metu PSO peržiūri rekomenduojamas cukraus vartojimo normas ir dėl to patiria gamintojų spaudimą“, - pabrėžė ji. Pernelyg dažnai ir Lietuvoje tenka nusivilti ilgai vilkinamais sprendimais, tarp jų ir susijusiais su tokiais aktualiais visuomenės sveikatai dalykais kaip alkoholinių gėrimų pardavimas. „Žinoma, kad efektyviausios - teisiškai reglamentuotos ir aiškios alkoholinių gėrimų prieinamumo ribojimo priemonės, reklamos draudimai, mokesčių didinimas, tačiau Seime vėl ketinama grįžti prie diskusijų apie alkoholinių gėrimų pardavimą degalinėse, - sakė I. Zurlytė. – Šalyje tokie dideli mirtingumo, nelaimingų atsitikimų keliuose, savižudybių, alkoholinių psichozių, kepenų ir kitų organų ligų skaičiai, o Seime pasigendama politinės valios priimti ne trumpalaikius pelno, o esminius valstybės gyvavimą lemiančius sprendimus. Paradoksalu, tačiau tam, kad viešoji politika būtų formuojama mokslo įrodymais grįstais argumentais, įprastų pastangų nepakanka. Ir taip yra ne vien tik mūsų šalyje. PSO Europos regiono biuras 2012 metais inicijavo įrodymais grįstos sveikatos politikos tinklo Europoje (EVIPNet Europe) kūrimą. Ši iniciatyva pradedama įgyvendinti ir Lietuvoje. Vienas mano kolega, pristatydamas PSO EVIPNet projektą, kurio tikslas - sukurti mokslo įrodymais grįstų žinių perteikimo politikams platformą, sakė: „Jeigu mes manome, kad kiekvieną ligonį privalome gydyti, remdamiesi mokslo įrodymais grįstais metodais ir priemonėmis, kodėl leidžiame, kad priimdami sprendimus, liečiančius tūkstančius ir milijonus žmonių, politikai pasiduotų tam tikrų grupių įtakoms ir vadovautųsi jų interesais?“ Deja, tenka pripažinti, jog tarp mokslo įrodymų ir pasaulio, kuriame priimami politiniai sprendimai, esama didžiulio atotrūkio.“ Tikimasi, kad PSO kuriamos žinių perteikimo platformos turėtų pagerinti bendrąją ir specialiąją politikų kompetenciją ir padėti mokslininkams bei politikams geriau suprasti vieniems kitus.

Susieti vienu saitu

Mokslo tyrimais grįsta sveikatos politika būtų geriausias pamatas sveikos ir darnios visuomenės plėtrai. „PSO teikia bendras mokslo įrodymais grįstas rekomendacijas, kurios taikomos šalyse atsižvelgiant į nacionalinės sandaros ypatybes, - teigė I. Zurlytė. - Lietuvoje priimama nemažai kolegialių sprendimų, kuriama tarpinstitucinių veiklos planų, strategijų. Ministrų kabinetas – vienas tokių organų, kuriuose svarbūs visuomenei sprendimai aptariami ir visapusiškai išanalizuojami. Tačiau sprendimus dažnai nulemia akivaizdžiai išreikšti finansiniai argumentai. Deja, juose neatsispindi, kiek nuostolių valstybė patiria kad ir dėl to paties II tipo diabeto paplitimo tarp jaunų, darbingo amžiaus žmonių. Sveikatos bei kiti sektoriai galėtų daugiau investuoti į sveikatos vertinimus, ypač į tuos, kurie iš pirmo žvilgsnio su sveikatos apsauga nesusiję, tačiau turi įtakos gyventojų sveikatai: energetikos, būsto, socialinės apsaugos. Yra pakankamai įrodymų, kad sveikatos netolygumus didele dalimi lemia socialiniai netolygumai: pajamos, išsilavinimas ir t. t. Tų dalykų analizė padėtų politikams priimti labiau visuomenės lūkesčius ir poreikius atitinkančius, palankesnius gyventojų sveikatai sprendimus. Manau, tam pagelbės ir PSO rūpesčiu kuriama EVIPNet žinių perteikimo platforma.“ Prof. D. Jankauskienės nuomone, viena iš problemų yra ta, kad mūsų šalies sveikatos politikoje iki šiol dominuoja biomedicinos mokslas. Modernioje visuomenėje sveikatos mokslas negali apsieiti be politikos, teisės, ekonomikos, vadybos mokslinių įrodymų. Šie dalykai pas mus dar tik pradeda vystytis. „Lietuvoje labai stokojame rimtų sveikatos politikos ir sveikatos sistemos mokslinių tyrimų, - teigė mokslininkė. – Išmanydami geriausias sveikatos politikos technologijas bei instrumentus, mokslininkai padėtų sveikatos politikams pasirinkti geriausias strategijas, į sveikatos politiką įtraukti ir kitus sektorius, priimti optimalius mokslo įrodymais grįstus sprendimus, kurie padėtų siekti sveikesnės ir darnesnės visuomenės.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"