TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Nesveikų patalpų sindromas – lėtinių ligų priežastis

2013 01 31 10:05
scottgearing.com nuotrauka

Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) ekspertų teigimu, patalpų oro kokybė yra svarbesnė žmogaus sveikatai ir gerovei nei lauko oro, nes patalpų oras gali būti net 4-6 kartus labiau užterštas.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Akių ligų klinikos gydytojai atliko tyrimą, ar vadinamas „Nesveiko pastato sindromas“ (NPS), kai žmogus didelę dienos dalį praleidžia patalpose su plastikiniais langais, oro kondicionieriais ir dirbdamas kompiuteriu, turi poveikį civilizacijos liga vadinamam sausų akių sindromui (SAS) atsirasti.

Pasak tyrimo vadovo, Lietuvos akių gydytojų draugijos nario, LSMU Akių ligų klinikos gydytojo oftalmologo prof. Alvydo Paunksnio, ilgą laiką manyta, jog NPS būdingi požymiai atsiranda tik biuruose, tačiau šiuo metu įrodyta, kad sindromas vystosi ir naujos statybos arba neseniai renovuotose gyvenamosiose patalpose. „Daugelis dabar ir namie įsirengia plastikinius langus, nes jie sandarūs ir ypač taupantys šilumą. Deja, pamirštama reguliariai ir pakankamai vėdinti tokias patalpas, todėl jose temperatūra aukštesnė nei, pavyzdžiui, patalpose su senais mediniais langais, oras sausas, o drėgmės koeficientas – menkas“, – pastebi specialistas, pridurdamas, jog riziką didina ir tokiose gyvenamosiose patalpose nuolat veikiantys oro kondicionieriai, ilgas darbas kompiuteriu bei buvimas tarp kitų elektros prietaisų.

„Tyrimu siekėme nustatyti NSP būdingų veiksnių – plastikinių langų, kompiuterio ir oro kondicionierių – poveikį Sausų akių sindromui atsirasti. Buvo apklausti iki 40 m. amžiaus biurų darbuotojai ir daugiau nei pusei jų – 55,05 proc. – nustatyti įvairaus laipsnio SAS: 29 proc. apklaustųjų požymiai buvo silpnai išreikšti, 26 proc. – vidutiniškai stiprūs arba labai stiprūs (pastarųjų net 14 proc.)“, – tyrimo rezultatus apibendrina prof. A. Paunksnis. 

Profesorius pabrėžia, kad teigiamai įelektrintos dalelės kaupiasi ant dirbančiojo kompiuteriu veido ir gali sukelti sausų akių sindromą, taip pat, veido paraudimą, sausumą ir niežėjimą: „Be to, kompiuteriai, kaip ir kiti elektros prietaisai, keičia aplinkos elektrostatinį krūvį, patalpų oro temperatūrą ir santykinę drėgmę, todėl džiūsta ir oda, ir gleivinės“. Pasak specialisto, per dieną po 6 val. įtemptai žiūrint į kompiuterio ekraną, maždaug po ketverių metų apskritai sutrinka gebėjimas fokusuoti žvilgsnį. Gydytojas atkreipia dėmesį, kad dažnai jaučiant akių perštėjimą, dažnesnį ašarojimą ar pojūtį, lyg akys būtų pilnos smėlio, būtina kreiptis į specialistus. „Tokie pojūčiai būdingi sausų akių sindromui, o užleidus šią ligą gali atsirasti akių uždegimas, ragenos opos, net sutrikti rega“, – įspėja prof. A. Paunksnis.

Iki šiol kenčiančius nuo SAS gelbėjo vadinamos „dirbtinės ašaros“, iš dalies papildančios pačią ašarų plėvelę. Dabar jau gydoma naujausios kartos preparatais, veikiančiais osmoprotekcijos principu. Gydant šiuo būdu veikiami ne ligos simptomai, bet sulaukiama ilgalaikio poveikio, mat neutralios organinės dalelės – osmoprotektoriai (L karnitinas ir eritritolis) – kaupiasi ląstelėse, didina ir išlaiko vandens koncentraciją jose bei neleidžia pasišalinti vandeniui iš epitelio. Taip organizmas skatinamas pats gaminti visas ašarų sudedamąsias dalis, saugančias akį nuo infekcijų. Todėl žmonėms nereikia baimintis dėl galimo pripratimo prie šių preparatų ir jų naudojimo visą gyvenimą.

Sausų akių sindromas prasideda nuo padidėjusio druskų kiekio ašaroje. Esant SAS, normali ašara virsta druskinga, palaipsniui vis trys ašarų plėvėlės sluoksniai pakinta, dėl to ašara, užuot saugojusi akį, tampa ją žalojanti. Prie SAS rizikos veiksnių priskiriamas ne tik darbas ar buvimas „Nesveiko pastato sindromą“ sukeliančioje aplinkoje, bet ir buvimas su rūkančiais, nuolatinis lęšių nešiojimas, vairavimas ar skaitymas, kai akys būna ilgai įtemptos, retai mirkčioja ir dėl to nedrėkinamos. Be to, SAS sukelia ir kai kurių vaistų vartojimas: kontraceptinių tablečių, antihistamininių preparatų, vaistų nuo slogos, kosulio, širdies ligų, antidepresantų ir kt. Dėl natūralių organizmo hormoninių pokyčių akys sausėja nėščiosioms, kūdikį žindančioms moterims, taip pat – menstruacijų ir menopauzės metu.

Sąvoka „Nesveiko pastato sindromas“ (Sick Building Syndrome) atsirado XX a. 9-ojo dešimtmečio pradžioje. Ja buvo apibrėžiama medicininė-ekologinė problema, susieta su įvairios paskirties patalpų poveikiu žmogaus sveikatai. PSO ekspertai nusakė pagrindines ir sudėtines „Nesveiko pastato sindromo“ priežastis: tai simptomų, tokių kaip odos, akių, nosies, gerklės gleivinių dirginimas arba sausumas, visuma. Šie simptomai iš pradžių pasireiškia tik būnant nesveikose patalpose, o vėliau gali kamuoti ir iš jų išėjus.

Lietuvos akių gydytojų draugijos inf.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"