TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Netikėti medikų talentai

2015 04 25 6:00
Vida Domarkienė savo paveiksluose mėgsta vaizduoti gėles.  Alinos Ožič (LŽ) nuotraukos

1963 metais Vilniaus universitetą baigusių medikų kursas buvo išskirtinis – daugelis jų vėliau tapo garsiais gydytojais. Dabar, baigę darbo karjerą, jie turi daugiau laiko kitiems savo talentams išsiskleisti.

Iš minėto kurso išaugo net 2 akademikai, 7 profesoriai ir habilituoti mokslų daktarai, 21 docentas ir mokslų daktaras, 6 Lietuvos mokslo premijos laureatai. O balandžio 16-ąją gausus būrys buvusių studijų draugų ir kolegų susirinko į Lietuvos medicinos biblioteką.

Proga nepaprasta – tądien pristatyti garsaus širdies chirurgo prof. Giedriaus Uždavinio ir doc. dr. Vidos Domarkienės tapybos darbai, gydytojo Stepono Bagdono fotografijos, doc. dr. Vytauto Razuko biografinė knyga "Skambėkite, Vilniaus varpai".

Renginys skirtas kurso draugo ilgamečio Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekano, Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros vedėjo prof. Gintauto Česnio atminimui. Jam balandžio 23 dieną būtų sukakę 75-eri.

Guldo spalvą prie spalvos

Susirinkusiųjų šurmulyje suradę G. Uždavinį paprašėme jo pakomentuoti nutapytus paveikslus. Pirmiausia medikas parodė savo pirmąjį rimtą darbą, kurį nutapė susirgęs gelta, kai nebetikėjo, kad pavyks atsitiesti ir grįžti į širdies chirurgiją.

Paveiksle – 1974-ieji, atostogų akimirka. Ant žolės sėdi žmona ir dvi dukros (Uždaviniai užaugino keturias dukras, bet tuomet kitų dviejų dar neturėjo). Atkreipus dėmesį į tai, kad paveiksle yra kažkas artimo prancūzų tapytojui Pauliui Gauguinui, G. Uždavinys pritarė, jog ir tapytojas Vytautas Ciplijauskas sakė tą patį, kad tai – gogeniška tapyba.

Kitą didelio formato darbą G. Uždavinys nutapė nusižiūrėjęs į vieną Henri Matisse'o paveikslą, eksponuojamą Sankt Peterburgo Ermitaže. Medikui ypač patinka impresionistai, jais labai žavisi. O ar turi mėgstamiausią temą?

Steponas Bagdonas pasakoja apie savo fotografijas.

"Bandau viską. Tema priklauso nuo to, kokia nuotaika apima", – pasakojo G. Uždavinys. Ir tikrai: štai viename paveiksle – širdis, kitame – supernovos sprogimas, trečiame – kaktusas, pražydęs 33 žiedais.

"Labai mėgstu spalvas. Visada puiki savijauta, kai guldau vieną spalvą prie kitos. Taip gaunu itin teigiamą emocinį krūvį", – mintimis dalijosi medikas.

Gydytojas dažniausiai paišo vakarais, nes tebedirba privačioje klinikoje. Lietuvos medicinos bibliotekoje surengta paroda – jau antroji. Pirmąkart savo darbus jis rodė sostinės Marijos ir Jurgio Šlapelių name-muziejuje.

Pradėjo nuo schemų

Kaipgi žymus medikas (įdomu pridurti – dailidės iš Varėnos sūnus) susidomėjo tapyba? Pasirodo, viskas prasidėjo nuo širdies operacijų schemų paišymo.

"Pradėję vystyti Lietuvos širdies chirurgiją, daug bendravome su akademiku Jevgenijumi Mešalkinu iš Novosibirsko. Jis puikiai operavo ir taip pat puikiai piešė. Kai J. Mešalkinas išvažiavo, pats pradėjau piešti operacijų schemas, kūriau piešinukus savo pranešimams iliustruoti. Vėliau pajutau, kad reikėtų pabandyti ką nors daugiau. Kai profesorė Sofija Veiverytė tapė didžiulį paveikslą "Mūsų chirurgai" (tarp tų chirurgų buvau ir aš), jai parodžiau vieną savo bandymų. S. Veiverytė padrąsino mane piešti toliau, įdėjo dažų bei teptukų. Susirgęs gelta ir ėmiausi dailės. Ačiū Dievui, pavyko pasveikti, o tada visam gyvenimui pasinėriau į chirurgiją, jai atsidėjau 50 metų. Taip ir neliko laiko tapybai. Prie jos grįžau tik pastaraisiais metais išėjęs į pensiją", – pasakojo garsus medikas.

Piešti niekada nepavargsta

Kita parodos dalyvė doc. dr. V. Domarkienė po studijų Medicinos fakultete dirbo vaikų infektologe, Vilniaus universitete dėstė infekcinių ligų kursą.

"Į kūrybą pasinėriau tarsi kokia Žemaitė – būdama 50-ies. Norą piešti įžiebė Italijos architektūra, o labiausiai – Venecijoje pamatyti vaizdai", – prisiminė medikė.

Pirmiausia ji pradėjo tapyti ypač mėgstamą Vilniaus senamiestį, taip pat gėles. Šios temos ir vėliau liko pagrindinės. Anksčiau V. Domarkienė "sutilpdavo" į mažesnį formatą, o šiemet pradėjo tapyti didelius paveikslus. Ir jai nereikia laukti įkvėpimo. Atsikėlusi 4-5 val. ryto gali piešti iki nakties nė kiek nepavargdama. "Esu stipraus charakterio žmogus, o tapyba – mano vidinis poreikis", – tikino gydytoja.

Jau trečius metus ji lanko Vilniaus dizaino mokymo centrą, džiaugiasi tenykščiais dėstytojais, dailininkais Vija ir Rimtu Tarabildomis, Vytautu Poška.

Paroda Medicinos bibliotekoje medikei yra jau net dvylikta. Pirmoji surengta irgi šioje vietoje, dar tais laikais, kai moteris dėstė universitete.

V. Domarkienės vyras – operos režisierius Eligijus Domarkas, vyro brolis – garsus dirigentas Juozas Domarkas. Šeimos gražiai bendrauja, visi sukasi meno aplinkoje. Beje, ir pati V. Domarkienė aštuonerius metus mokėsi tuometės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos fortepijono klasėje. Moteris ir dabar yra klasikinės muzikos gerbėja, bet jos meilė – dailė.

Vienas – su fotoaparatu, kitas – su rašikliu

O štai neurologas S. Bagdonas pamėgo fotografiją. Pirmąjį fotoaparatą "Smena" jis įsigijo 1957 metais, o nuo 1965-ųjų ėmė domėtis spalvota fotografija. Dažniausiai fotografuodavo atostogų ir turistinių žygių metu. Prieš dešimtmetį įsigijęs skaitmeninį fotoaparatą, susitelkė į gamtos įamžinimą. Paprašytas bendradarbių iš Raudonojo Kryžiaus ligoninės joje surengė keletą parodėlių, o pernai prisidėjo prie kurso draugų, surengusių parodą Marijos ir Jurgio Šlapelių name-muziejuje. Medicinos bibliotekoje jis rodė vaizdus iš savo gimtinės Rokiškio rajone, Neringos pajūrio ir Norvegijos.

Ketvirtasis renginio dalyvis doc. dr. V. Razukas susirinkusiesiems pristatė biografinę knygą "Skambėkite, Vilniaus varpai". Šis medikas gyvenimą susiejo su nefrologija, skaitė jos kursą studentams. 2006-aisiais V. Razukui buvo suteiktas nusipelniusio Lietuvos gydytojo vardas. Knygoje jis aprašė savo gyvenimo bei profesinį kelią, pasidalijo prisiminimais apie prieškario, karo meto ir pokario Vilnių, ypač spalvingai aprašė Žvėryno rajoną, kur prabėgo mediko vaikystė ir jaunystė, kur išvaikščiota kiekviena gatvelė, žinomi visi namai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"