TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Netvarkos psichologija

2015 01 20 11:53
Kai kuriems žmonėms kaupimas tampa manija.  Užsienio spaudos nuotrauka

Kai kurie daiktai kelia stiprių emocijų. Todėl jų atsisakyti sunku. Būna, kad prikaupiama tiek daug, jog namai užkemšami. Užkrauti būstai gali papasakoti apie savininkus ir kokių psichologinių problemų jie turi.

Kokiais daiktais žmonės užkemša namus? Tai gali būti neperskaityti laikraščiai, netinkamo dydžio drabužiai, pasenusi elektronika, vaikystės ar paauglystės smulkmenos. Visai tai atspindi daiktų šeimininkų mintis ir jausmus. Vis daugiau profesionalių erdvės organizatorių pripažįsta: kad žmonės galėtų atsikratyti šlamšto, jie turi išsiaiškinti, kodėl tuos daiktus laiko, o ne išmeta, - ir teikia tokias paslaugas, kaip išvalyti perkrautus namus. Kartu su jais dirba ir psichoanalitikai, pasakojo "The Wall Street Journal".

Keli procentai

"Kai kurie mano klientai sako, kad prikauptas šlamštas jiems gadina nuotaiką, bet mintis, kad ko nors reikėtų atsisakyti, liūdina", - teigė psichologas Simonas Rego iš Niujorko "Montefiore Medical Center". Manoma, kad chroniško neorganizuotumo priežastis gali būti dėmesio trūkumo simptomas, hiperaktyvumas, obsesinis-kompulsinis asmenybės sutrikimas, silpnaprotystė ir taip toliau. Tai tokie sutrikimai, kai sunku planuoti, koncentruoti dėmesį, priimti sprendimus. Kraštutinis pasireiškimas - patologinis kaupimas, pripažintas psichiniu nukrypimu. Nuo tokio kenčia nuo dviejų iki penkių procentų žmonių, nors dėl apie tai pasakojančios žiniasklaidos susidaro įspūdis, kad jų yra daugiau.

Nesugebėjimas išsiskirti su daiktais gali būti ir dėl perfekcionizmo, nerimo, psichologinių problemų dėl išvaizdos ir kitų priežasčių. Tačiau psichologai teigia, kad dažniausiai šlamšto kaupimas susijęs su kognityvinėmis klaidomis, nebekontroliuojamu mąstymu, kurio pagrindas - disfunkcinis elgesys.

Sentimentai

Sunkiausia būna atsisakyti daiktų, turinčių sentimentalios vertės. Patariama, kad atsisveikinimas su jais negali būti savitikslis, siūloma pasirinkti, kas svarbu, ir kurti palaikančią aplinką. Kai kada prisiminimai, į kuriuos kabinamasi, primena apie savininkus, kai jų įvaizdis buvo kitoks, arba tiesiog geresnius laikus. "Mūsų drabužinės - tai langai į vidinį pasaulį", - teigė knygos "Esate tai, ką vilkite" ("You Are What You Wear") autorė Jennifer Baumgartner. Kaip pavyzdį ji minėjo, kai spintoje vis dar laikoma apranga, kadaise vilkėta, žaidžiant koledžo komandoje. "Reikia savęs paklausti, kas tuo metu labiausiai patiko. Galbūt ir dabar galima tai padaryti, kad vėl apimtų geras jausmas", - patarė J. Baumgartner. Susigrąžinus teigiamą emociją, paties daikto nebereikėtų.

Kaupimo būdai ir priežastys

Kaip senais laikais. Dažniausiai kaupiami daikai, primenantys vaikystę, išėjusius augintinius, sportinę sėkmę. Su tokiais iš tiesų sunku išsiskirti.

Trys dydžiai atgal. Nesvarbu, paliesėjo ar papilnėjo, kai kurie žmonės nesusitaiko su pokyčiais ir laiko anksčiau tikusius drabužius. Jie mąsto: "Galbūt kada nors šie drabužiai vėl man tiks."

Nauji pirkiniai. Spinta pilna naujų, niekada nedėvėtų drabužių, avalynės ir kitokių daiktų. Tai atskleidžia, kad šeimininkas turi emocinių problemų, kurias bando malšinti lankymusi parduotuvėse ir perkant naujus daiktus bei drabužius.

Viskas, kas nebūtina. Kaupiami nebaigti projektai ir įvairiausiems pomėgiams reikalingi, bet nebenaudojami daiktai atskleidžia nesugebėjimą susikaupti, priimti sprendimų. Tai gali būti dėl dėmesio trūkumo sindromo, hiperaktyvumo.

Gal kada nors pravers. Laikomi daiktai, kurie nebenaudojami, bet vis dar geri. Galvojama, kad gali ateiti laikas, kai jie vėl bus vertingi, o galbūt naudos vietoj dabartinių, kai šie pasidarys nebetinkami. Dažniausiai dėl to kaupiami įvairūs prietaisai.

Kaip įveikti "spintos demonus"

Pradėti nuo smulkmenų. Jei nėra laiko, galimybės ar noro didelėms permainoms, iš pradžių derėtų padaryti tvarką bet viename stalčiuje, dėžėje ar kambario kampe. Galima žiūrėti, ką pavyktų padaryti, tarkime, per 15 minučių. Užduoties dalijimas į mažesnes dalis ypač naudingas žmonėms, turintiems problemų dėl dėmesio koncentracijos.

Dalyti daiktus kitiems. Radus namus, kuriuose kokių nors dalykų tikrai trūksta, jų šeimininkams galima atiduoti savo prikauptus nenaudojamus daiktus. Tokiu atveju su jais būtų lengviau išsiskirti ir mažėtų kaltės jausmas dėl išlaidumo.

Fotografuoti. Išleistuvių suknelės, sportinių atributų ir kitų sentimentus keliančių daiktų nuotraukos gali būti kaip mieli prisiminimai, tik užimantys daug mažiau vietos, negu patys daiktai.

Taisyklė 80/20. Dauguma žmonių vilki tik 20 procentų turimų drabužių. Patariama peržiūrėti per ilgai užsigulėjusius spintoje ir nebijoti juos atiduoti.

Inventorizacija. Peržiūrėjus nenaudojamus daiktus, drabužius, avalynę, apsvarstyti, kaip save riboti, nebeperkant panašių.

Pirkti protingai. Derėtų apgalvoti, ar daiktas tikrai reikalingas, ar tik siekiama užpildyti psichologinį vakuumą. Spinta, kurioje daug naujų nedėvėtų drabužių su nenuimtomis etiketėmis, atskleidžia, kad priežastis - pastaroji.

Atsisakymo testas. Galima bandyti daryti testą - jei skaudu visai atsisakyti daikto, patariama padėti jį kur nors toliau, tarkime, nunešti į rūsį, ir pažiūrėti, gal šis jausmas pranyks.

Parengė Rasa PAKALKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"