TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Neurologas griauna mitus apie insultą

2014 02 22 6:00
Pasak A.Vilionskio, kai kada žmonės be reikalo atlieka įvairius tyrimus, lašinasi vaistus, nors tai neturi įtakos insulto profilaktikai. vilionsk.jpg Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės neurologo Aleksandro Vilionskio teigimu, žmonės prasimano įvairiausių dalykų apie insultą, o bandydami jo išvengti griebiasi visai ne tų priemonių, kokių reikėtų.

– Norėdami įsitikinti, ar negresia insultas, žmonės prašo gydytojų skirti jiems magnetinio rezonanso ar kompiuterinės tomografijos tyrimus, daro tai ir be mediko siuntimo. Ar tokios priemonės padeda apsisaugoti nuo šios labai pavojingos ligos?

– Žinoma, magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas leidžia pamatyti, kaip atrodo smegenys, bet tai niekaip nepadeda prognozuoti insulto rizikos. Mat šis tyrimas rodo pakitimus jau įvykus nelaimei. Tada galima atsakyti į klausimus, kas nutiko, kur ir kodėl, kokio dydžio yra pakitimai. Tai leidžia spręsti dėl gydymo metodų taikymo, prognozuoti jų veiksmingumą.

Kaip žinome, magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą šiandien galima atlikti ir be siuntimo. Tačiau tam tikri šio tyrimo metodai gali būti pritaikyti tik tada, kai radiologas žino, ko ieško tyrimą skyręs gydytojas. Tad pacientui renkantis tyrimą savo iniciatyva nemaža tikimybė, kad vieni ar kiti pakitimai nebus aptikti tik dėl to, kad jų neprašyta ieškoti. Todėl prieš darant bet kurį tyrimą patariu tartis su gydytoju. Kartais būna taip, kad geriau visai nedaryti tyrimo, o jam numatytus pinigus verčiau išleisti kitoms reikmėms, tarkim, sveikesniam gyvenimo būdui ar sportuoti.

– Internete galima aptikti rekomendaciją, kad saugantis insulto vyrams nuo 40 metų ir moterims nuo 45 metų vertėtų darytis kaklo kraujagyslių ultragarso tyrimą. Tai naudinga?

– Šie tyrimai iš dalies turi prasmę, nes didelis miego arterijų susiaurėjimas – vadinamoji stenozė – yra vienas insulto rizikos veiksnių. Vis dėlto yra gan aiškių indikacijų, kada šis tyrimas turi būti atliktas. Tarkim, jis daromas ligoniams, jau patyrusiems insultą arba praeinantį smegenų išemijos priepuolį, taip pat vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems numatoma širdies operacija. Kita vertus, šis tyrimas, kai atliekamas kaklo kraujagyslių skenavimas, Lietuvoje dažnai skiriamas ir nesant pakankamo pagrindo.

– Taigi tvirtinate, kad artėjančio insulto iš esmės negalima numatyti.

– Insulto iš tiesų negalima numatyti, bet dera kalbėti apie jo tikimybę, atsižvelgiant į konkretaus žmogaus rizikos veiksnius.

Pagrindiniai insulto rizikos veiksniai yra šie: padidėjęs kraujospūdis bei cholesterolio kiekis kraujyje, cukrinis diabetas, prieširdžių virpėjimas. Profilaktikos esmė – kiek įmanoma sumažinti šias problemas jas gydant ar bent koreguojant. Insulto riziką mažina ir reguliarus fizinis aktyvumas, nes jis teigiamai veikia kraujospūdį, kraujagysles, širdį.

Ką geba vaistai

– Ką manote apie dar vieną žmonių pasirenkamą insulto profilaktikos būdą, kai kartą ar du per metus lašelinėmis lašinami kraujagysles plečiantys vaistai?

– Mitas, kad vaistų lašinimas nuo ko nors apsaugo, išvalo organizmą ar pan., egzistuoja nuo senų laikų. Bėda, kad Lietuvoje įvairios ligos dažnai suplakamos į krūvą, vienos jų traktuojamos kaip ne tos ir pan.

Kai kada lašelinių darymas gal ir turi prasmės. Pavyzdžiui, tam tikri vaistai šiek tiek plečia periferines rankų, kojų arterijas, veikia smulkiąsias kraujagysles. Tačiau nėra jokių įrodymų, kad kraujagysles plečiantys vaistai mažintų insulto riziką ar apsaugotų nuo šios ligos. Aišku, dar yra placebo efektas. Juk net sulašinus vandens žmogus gali jausti pagerėjimą.

Vaistai, kuriuos žmonės lašinasi dėl tariamos insulto profilaktikos, veikia nebent smegenų ląsteles. Manoma, kad tokiu būdu kiek pagerinamas šių ląstelių aprūpinimas deguonimi bei tam tikrų medžiagų pasisavinimas. Tačiau tai gali turėti įtakos lėtinių, bet ne ūmių ligų, tokių kaip insultas, profilaktikai.

Insultas ištinka todėl, kad kraujagyslę užkemša krešulys. Ištraukus jį kraujotaka atsikuria, bet smegenų ląstelės jau būna žuvusios. Taigi, tikėtis, kad lašinant vaistus per artimiausius mėnesius ar savaites neįvyks insultas, nėra ko.

Šios ligos profilaktikai gydytojai skiria kraują skystinančių vaistų – aspirino, klopidogrelio, agrenokso. Jie veikia kitaip nei vadinamieji kraujagysles plečiantys vaistai. Yra aiškios rekomendacijos, kada, kaip ir kokie kraują skystinantys vaistai turi būti skiriami, tai priklauso tik gydytojo kompetencijai.

Be to, pastaruoju metu daug kalbama apie statinus – cholesterolio koncentraciją kraujyje mažinančius vaistus. Yra įrodymų, kad jie apsaugo ir nuo insulto. Šie medikamentai rekomenduojami faktiškai visiems žmonėms, patyrusiems insultą, kaip papildomas gydymas greta kraują skystinančių vaistų.

– Pakankamai gerti vandens turbūt irgi yra vienas insulto profilaktikos būdų?

– 80 proc. organizmo sudaro vanduo, be jo negali išgyventi nė vienas gyvas organizmas. Todėl vartoti skysčius yra labai paprasta ir veiksminga. Tai gali bent kiek sumažinti ne tik insulto, bet ir kitų ligų riziką. Per dieną žmogus turėtų išgerti apie porą litrų skysčių. Kai trūksta vandens, ne tik tirštėja kraujas, bet gali kenkti ir inkstų funkcijai. Dėl to atsiradusi lėtinė intoksikacija gali turėti įtakos ištikti insultui. Problema, kad ypač vyresnio amžiaus žmonės neturi troškulio jausmo, tad ir negeria skysčių.

– Ar tiesa, kad dažnai vartojant tokių vaistų kaip ibuprofenas, diklofenakas, kitų skausmo malšinamųjų smarkiai didėja insulto rizika?

– Tyrimai rodo, kad ilgai vartojant nesteroidinių vaistų nuo uždegimo didėja kraujagyslių ligų rizika, ypač – miokardo infarkto. Visi vaistai turi tam tikrą šalutinį poveikį, tad privalu atsižvelgti į jų galimą naudą ir riziką. Žinoma, yra ligų, kurios turi būti gydomos vaistais nuo uždegimo, nes kitų priemonių kol kas nesukurta. Tačiau galbūt galima rinktis tokių medikamentų, kurie turi mažesnį šalutinį poveikį ar jis pasireiškia rečiau.

Dėl spazmų – retai

– Sakoma, kad alkoholiniai gėrimai plečia kraujagysles, tad manoma, kad tai irgi padeda išvengti insulto.

– Alkoholis šiek tiek plečia kraujagysles. Atlikti tyrimai parodė, kad saikingas alaus arba vyno vartojimas mažina insulto riziką. Bet šis jų poveikis yra kur kas platesnis nei kraujagyslių plėtimas.

– Ar teisingas požiūris, kad insultas įvyksta dėl kraujagyslių spazmų?

– Toks požiūris neatitinka tiesos. Dėl kraujagyslių spazmų insultas ištinka gana retai. Tai gali būti susiję su tokių narkotikų kaip kokainas ar amfetaminas vartojimu. Juos vartojančiųjų rizika patirti insultą arba miokardo infarktą yra kur kas didesnė.

Paprastai insultas ištinka užsikimšus kraujagyslei, o tai dažniausiai įvyksta dėl to, kad joje susidaro plokštelių, kurių gabalėlis atplyšta ir nukeliavęs į smegenis užkemša smulkesnę kraujagyslę. Arba krešulys atsiranda kur nors kitur, dažniausiai širdyje, kai sutrinka širdies ritmas. Vėliau jis gali atsidurti galvos, rankos ar kojos kraujagyslėje ir ją užkimšti.

– Turbūt sutinkate nemažai pacientų, kurie sako: nesirgau jokiomis širdies ir kraujagyslių ligomis, o štai patyriau insultą.

– Taip manančių pacientų tikrai nemažai. Kardiologų duomenimis, labai nemažai žmonių išvis nežino, kad jų kraujospūdis padidėjęs. Iš tų, kurie žino, daugelis nieko nedaro, nes nejaučia jokių simptomų. Be to, tam tikra žinančiųjų dalis gydosi netinkamai, tad spaudimas išlieka aukštas.

Labai dažnai pasitaiko, kad žmogus, paklaustas, kokiomis ligomis jis serga, atsako: "Jokiomis." Primygtinai klausinėjami pripažįsta, kad turi padidėjusį kraujospūdį, bet sako: "Argi tai liga?" Deja, visuomenė nesupranta, kad arterinė hipertenzija yra liga. Be to, labai klastinga, nes dažnai nesukelia jokių simptomų, kol nepasireiškia komplikacijos – miokardo infarktas, insultas ar kt.

– Ar gali būti, kad insultas patiriamas vien dėl labai didelio pervargimo ar streso?

– Tai menkai tikėtina. Tačiau tarp jaunų žmonių pasitaiko gan nemažai insulto atvejų (kai kuriais duomenimis – iki 30 proc.), kai nėra nustatoma, dėl ko jis ištiko.

Nelaimės pranašai

– Galbūt nepakankamai dėmesio kreipiame į vadinamąjį mikroinsultą, kurį reikėtų vertinti kaip rimtesnių problemų pranašą?

– Mikroinsulto terminas vartojamas labai dažnai, bet, deja, ne visada pagal paskirtį. Labiau tiktų kalbėti apie praeinantį smegenų išemijos priepuolį, kurio mechanizmas yra toks pat kaip ir insulto. Kai, sakysim, nusilpsta dešinioji kūno pusė, bet per 15-20 minučių ar keletą valandų šie simptomai visiškai išnyksta, tai ir vadinama praeinančiu smegenų išemijos priepuoliu.

Jį patyrusiam žmogui, tikėtina, kad insultas pasikartos. Deja, Lietuvoje tokia būklė dažnai nėra diagnozuojama, greitai pamiršę buvusį priepuolį žmonės nesikreipia į gydytojus. Tačiau tyrimai rodo, kad maždaug 20 proc. pacientų, patekusių į ligoninę dėl insulto, anksčiau jau buvo patyrę panašų priepuolį.

Be to, dar yra mažieji insultai. Jų simptomai irgi nelabai ryškūs, dažniausiai išnyksta per keletą dienų ar valandų, bet atlikus tyrimus smegenyse randama pakitimų, būdingų išeminiam insultui. Pacientus, kurie patyrė praeinantį smegenų išemijos priepuolį arba mažąjį insultą, reikėtų kuo skubiau ištirti ir skirti vaistų, taip siekiant užkirsti kelią pakartotinei ligos atakai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"