TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Niekas nenorėjo sirgti

2010 12 28 0:00
Nedarbingumo pažymėjimai imami tik tuomet, kai tai neišvengiama, ypač kai tenka atsidurti ligoninėje. Gal todėl, remiantis "Sodros" duomenimis, vidutinė vieno ligos atvejo trukmė per 2009 ir 2010 metų 11 mėnesių - ta pati. Ji sudaro 14,8 dienos.
Alinos Ožič nuotrauka

Šiemet išduota gerokai mažiau nedarbingumo pažymėjimų nei pernai. Už dienas, praleistas negaluojant, išmokėta net keliais šimtais milijonų litų mažiau pašalpų. Ar neišpasakytai sumažėjo sergančiųjų, o gal tiesiog - dirbančiųjų?

Skaičiai iškalbingi: pagal "Sodros" duomenis, per 11 šių metų mėnesių išduota 366,4 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų. Per tą patį laikotarpį 2009 metais jų buvo išduota nepalyginti daugiau - 517 tūkstančių. Tad ir ligos pašalpų šiemet atseikėta gerokai mažiau nei pernai. Per 11 šių metų mėnesių buvo išmokėta 303,8 mln. litų ligos pašalpų. Per tą patį 2009 metų laikotarpį - 580,1 mln. litų arba net 276 mln. litų daugiau.

Šiemet neribotam laikotarpiui buvo pratęsta pernai nustatyta laikinoji pašalpų mokėjimo tvarka. Pagal ją už pirmas dvi darbuotojo ligos dienas 80-100 proc. algos dydžio pašalpą moka darbdavys, už trečią-septintą dienas - "Sodra", kompensuodama 40 proc. atlyginimo, o nuo aštuntos dienos iki tol, kol žmogus pasveiksta, "Sodra" moka 80 proc. atlygio. Anksčiau "Sodros" mokama ligos pašalpa siekė 85 proc. darbo užmokesčio.

Niekas net neslėpė, kad naujoji nedarbingumo pažymėjimų apmokėjimo tvarka buvo įvesta dėl taupymo, bet rezultatai, regis, pranoko lūkesčius.

Elgetiškas atlygis

Gal iš tiesų sirgome mažiau? O gal net negaluodami traukėme į darbą? Komentuoti šių klausimų nesiryžo nei Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), nei medikų atstovai, - esą tėra tik hipotezės, jas patvirtinti reikia detalesnės analizės. Pasak SAM Asmens sveikatos departamento Šeimos sveikatos skyriaus vedėjos Aušros Armonavičienės, daryti išvadas be šių metų sergamumo duomenų labai sunku, o tokia informacija pasirodys tik kitų metų viduryje. Specialistė neatmetė prielaidos, kad tokį nedarbingumo pažymėjimų sumažėjimą galėjo lemti menkas jų apmokėjimas, žmonių baimė netekti dalies šeimos pajamų.

Anot Šeškinės poliklinikos, vienos didžiausių sostinėje, direktoriaus pavaduotojos gydymui Onos Panasenkienės, tokia baimė - natūrali. "Finansinis momentas labai svarbus. "Sodros" mokama suma labai nedidelė, tad pageidaujančiųjų sirgti, tęsti nedarbingumo pažymėjimą nėra. Net ir po rimtos traumos ar ligos žmonės nori kuo greičiau eiti dirbti. Darbui atiduodami visas jėgas, mokėdami nemažus mokesčius, žmonės neturėtų jaustis "ubagais". Nes tiek, kiek dabar jie sumoka, neadekvatu tam, kiek gauna per pašalpas ar kitas išmokas", - įsitikinusi gydytoja.

Nedarbingumas - tik kai neišvengiama

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Šeimos medicinos centro vadovo Vytauto Kasiulevičiaus ir O.Panasenkienės teigimu, pastaruosius keletą metų nedarbingumo pažymėjimus pacientai ima tik tada, kai tai neišvengiama. Taip žmonės bando saugoti ir savo darbo vietą. "Valdiškose įstaigose žmonės gal ir gali sirgti, tačiau privačiose įmonėse taip nėra, nes įstatymai realybėje ne visada ten negalioja. Piktnaudžiauti pažymomis nebeįmanoma, nes tuoj prarasi darbą, o laukiančiųjų ant "atsarginių suolelio" - gausu", - sakė O.Panasenkienė.

V.Kasiulevičius pabrėžė, kad suinteresuoti mažinti etatus darbdaviai dėl nedarbingumo pažymėjimų daro spaudimą ne tik pavaldiniams, bet ir medicinos įstaigoms. "Medikai visada palaiko susirgusiuosius. Turiu pažymėti, kad Vakarų valstybėse niekas neabejoja gydytojo sprendimu, o pas mus keliamas klausimas, ar medikas teisėtai išdavė nedarbingumo pažymėjimą", - sakė jis.

Tačiau svarbiausia priežastis, lėmusi milžinišką nedarbingumo pažymėjimų skaičiumi matuojamą ligos atvejų sumažėjimą, greičiausiai kita. Visi LŽ pašnekovai priminė nuolat mažėjantį dirbančiųjų skaičių Lietuvoje. Nėra darbuotojų, nėra ir sergamumo, vadinasi, "Sodrai" nereikia mokėti ligos pašalpų. Tad sutaupyti šimtai milijonų vargu ar labai džiugina.

Dar reikia tobulinti

Kitai šiųmetei naujovei - elektroniniams nedarbingumo pažymėjimams - LŽ pašnekovai iš esmės pritaria, bet teigia, jog sistemą dar reikėtų tobulinti.

Naujo tipo pažymėjimai išduodami nuo šių metų liepos 1 dienos. SAM atstovė A.Armonavičienė tikino, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigų skundų dėl naujosios sistemos SAM negavo. Esą nepasitaikę ir pacientų skundų, o jei tokių ir buvo, jie galėjo nukeliauti "Sodrai". V.Kasiulevičiaus nuomone, elektroniniai pažymėjimai yra geresnis variantas nei ankstesnis, popierinis, o gydytojams dėl naujovės nekilo didelių nepatogumų. Tačiau dar reikėtų išspręsti kai kurias technines problemas, mat sistema ne visada veikia, kartais nutrūksta ryšys. "Naujovę reikia tinkamai įgyvendinti iki galo, kad pacientams nereikėtų vargti, papildomai važinėti", - sakė jis. O.Panasenkienė taip pat įsitikinusi, kad elektroninio nedarbingumo pažymėjimo išdavimo tvarka būtų nebloga, jei nepasitaikytų dažnų strigimų, gedimų bendroje "Sodros" sistemoje. "Pacientą priimantis gydytojas vienu metu turi atlikti daugybę darbų. Prireikia gal 5-6 operacijų, kad būtų patvirtintas e.parašas. Viskam sugaištama nemažai laiko, o įsivaizduokite situaciją, kai staiga nutrūksta ryšys. Trukdymų būna kiekvieną penktadienį. "Sodros" konsultantai dirba iki 17 val., dėl vėlesnį metą kilusių problemų medikai neturi kur kreiptis", - pasakojo Šeškinės poliklinikos atstovė. Pokalbio su LŽ žurnaliste išvakarėse čia vėl buvo nutikęs įprastas incidentas.

Įvykusio gydytojų konsultacinės komisijos posėdžio rezultatus O.Panasenkienei reikėjo įvesti į elektroninę "Sodros" sistemą. Tačiau jai "užlūžus" teko laukti keletą valandų, kol ji "atgijo", o paskui iš naujo atkūrinėti visus duomenis. "Jei techniniai procesai būtų patobulinti, pagreitinti, nebegalėtume skųstis", - sakė O.Panasenkienė.

Svarbu žinoti

Nors išduodami tik elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai, apdraustasis asmuo, kuris pripažintas laikinai nedarbingu, norėdamas gauti ligos pašalpą būtinai turi kreiptis į "Sodros" teritorinį skyrių ir pateikti prašymą. Be asmens kreipimosi ligos pašalpa neskiriama. Pašalpa apdraustajam skiriama tik "Sodros" teritoriniame skyriuje gavus jo kreipimąsi dėl pašalpos skyrimo ir darbdavio užpildytą NP-SD pranešimą. Prašymą galima pateikti bet kuriam "Sodros" teritoriniam skyriui. Kreipiantis elektroniniu būdu prašymą galima užpildyti ir jį pateikti per Elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą (EGAS) https://gyventojai.sodra.lt/. Tam užtenka būti internetinės bankininkystės vartotoju. Tokiu atveju pašalpa skiriama greičiau nei vykstant į "Sodros" teritorinį skyrių ar siunčiant paštu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"