TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Norint paskatinti smegenų veiklą patariama sportuoti

Sauliaus Venckaus nuotrauka

Ilgesnį laiką poilsiaujančios smegenys, kaip ir raumenys, nyksta, todėl, norint paskatinti protinį aktyvumą, būtinas ir fizinis aktyvumas. Taip LRT RADIJUI sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius Povilas Tamošauskas. Anot jo, įrodyta, kad fizinė veikla gali netgi padėti atkurti nervų lasteles.

– Kodėl Jūsų specialybės žmogus domisi sveikatos reikalais?

– Daug metų dirbu universitete. Matau, kokią įtampą patiria studentai ir ne tik jie. Su įtampa susiduriame ir šiandieniniame gyvenime. Dabar viskas vyksta greitai: greiti kreditai, greitos skyrybos, greitas maistas. Viskas daroma greitai. Kai daroma greitai, be abejo, atsiranda įtampa, stresas.

Jeigu žmogus nespėja laiku sureaguoti, viskas kaupiasi ir atsiranda lėtinio nuovargio sindromas. Jis įvardijamas kaip neuroimuninis išsekimas po įtampos. Tai mane domina, nes galima paskatinti žmones pasinaudoti tomis priemonėmis, kurias siūlome, – straipsniais, surinkta medžiaga.

– Esate kūno kultūros specialistas. Savotiškai piktinatės, kad yra nemaža dalis studentų, kurie pasiprašo būti atleisti nuo kūno kultūros užsiėmimų, nenori sportuoti. Kodėl?

– Po nepriklausomybės atgavimo susidarė tokia situacija, jog aktyvūs studentai, studentų atstovybės pradėjo siekti, kad būtų panaikintos privalomos fizinės pratybos. Kadangi privalomos, jas turėjo lankyti visi studentai. Tarp jų, kiek pastebėjome per daug metų, trečdalis, o kartais ir daugiau, būdavo atleisti nuo užsiėmimų ar paskirti į specialią medicininę grupę. Tai rodo, kad yra daug sergančių studentų.

Dabar studentai išsikovojo, kad privalomų pratybų nebūtų. Į užsiėmimus jie renkasi savo noru ir už tai gauna paskatinimą – kreditų. Susidarė tokia situacija, kad renkasi tie studentai, kurie yra sveiki, anksčiau sportavę arba įkvėpti kokių nors šeimos tradicijų. Sveikatos problemų turintys studentai nesirenka. Jais niekas nesirūpina. Tokia padėtis visoje Lietuvoje.

– Kodėl taip yra?

– Sovietmečiu objektyvumo dėlei būdavo privalomos pratybos, numatyti normatyvai, kuriuos reikėdavo laikyti, kartais nevisiškai gerai pasiruošus. Be to, po fizinių pratybų studentai ne visada galėdavo nusiprausti. Per 10 min. pertrauką negali 20 studentų nusiprausti ir tvarkingai atvykti į paskaitas. Tai suformavo negatyvų studentų požiūrį. Jų požiūris nepersilaužė. Studentai nemano, kad fizinį lavinimą vis dėlto reikia rinktis. Sąlygos jau pasikeitusios, bet nepakankamai.

– Apie fizinį aktyvumą ir kūno kultūrą kalbame neatsitiktinai. Jūsų publikuojamuose tekstuose aprašoma fizinių pratimų sąsaja su žmogaus protine veikla. Jau minėjote lėtinį nuovargį. Kokius pratimus ar kokias mankštas turime atlikti, jei norime, kad mūsų smegenys dirbtų aktyviai ir ilgai?

– Ir šiandien galvojama, kaip efektyviai apkrauti žmogaus protinę veiklą. Per parą žūsta apie 40 tūkst. nervinių ląstelių. Praeityje buvo manoma, kad jos neatsistato, tačiau dabar tyrimai įrodė, kad vis dėlto atsistato. Jeigu žmogus 45–60 minučių pasivaikšto vidutiniu tempu, atsiranda daugiau kaip 10 tūkst. nervinių ląstelių. Tai yra vienas iš pavyzdžių, kaip galima labai paprastais fiziniais pratimais aktyvinti smegenų veiklą. Jeigu tokius pratimus panaudosime kryptinai, galėsime pagerinti protinę veiklą.

Pagrindinis maisto produktas smegenims yra deguonis. Turime žmogaus smegenis, nervines ląsteles aprūpinti deguonimi. Kokie pratimai galėtų tai geriausiai padaryti? Įrodyta, kad geriausiai padeda aerobiniai pratimai, t. y. vadinamieji cikliniai pratimai, pavyzdžiui, važiavimas dviračiu, plaukimas, bėgimas, ėjimas, slidinėjimas. Tai pratimai, kuriuose judesiai pasikartoja. Jeigu fizinis krūvis per didelis, jis gali ir pakenkti protiniam darbingumui.

Rėmėmės [...] tyrimais. Su studentais buvo padarytas eksperimentas – kokio intensyvumo fiziniai pratimai geriausiai veikia protinį aktyvumą. Po fizinio krūvio praėjus dviem, šešioms ir dešimčiai valandų, buvo stebima, kaip pasikeitė protiniai gebėjimai.

Nustatyta – jeigu judama tokiu tempu, kad pulso dažnis yra 100–130, smegenų veikla pagerėja, bet ne taip efektyviai, kaip patiriant vidutinį fizinį krūvį, kai pulso dažnis 130–150. Praėjus šešioms valandoms po tokio krūvio išsilaiko 39 proc. [didesnis] protinis darbingumas. Jeigu žmogus patiria fizinį krūvį, kurio metu pulso dažnis 160, ir po to dar nori, pavyzdžiui, pasiruošti egzaminui, ta diena jam sugadinta. Protinis darbingumas pagerėja tik valandai, o paskui pradeda mažėti. Tai vienas iš pavyzdžių, kaip ciklinius fizinius pratimus būtų galima panaudoti.

– Kas yra neurobika?

– Anglų mokslininkas sukūrė pratimų sistemą – proto mankštą. Ją darant, kryptingai orientuojamasi į nervų sistemą, į tai, kokius judesius reikėtų daryti, kad žmogus galėtų padidinti neuronų skaičių. Ypač tai tampa aktualu su amžiumi. Kai [...] maršrutas į darbą, laisvalaikis visą laiką tas pats, [...] nervų sistema neaktyvinama ir žmogus silpsta, aptingsta. Jeigu toliau savimi nesirūpins, jo protinis potencialas kris.

Siūloma daryti nestandartinius judesius. Tai labai paprasta. Tai judesiai, bandant naudotis kita nei įprasta ranka. Jeigu žmogus dešiniarankis, jis turėtų bandyti valgyti, apsirengti, praustis, valytis dantukus kaire ranka. Tai vis dėlto nėra taip paprasta. Tokio tipo judesiai duoda nervų sistemai stimulus ir žmogus negali būti apsnūdęs.

Fizinio aktyvumo metu galima žaisti atskirus sportinius elementus kaire ranka. Pavyzdžiui, metimas į krepšį kaire ranka. Arba, jeigu norime dar apsunkinti, užrištomis akimis, kad įsijungtų vaizduotė, kad žmogus galėtų įsivaizduoti trajektoriją. Tokiu būdu skatinamas neuronų judėjimas.

Kodėl kilo ši mintis? Buvo atliktas eksperimentas su pelytėmis. Viename narvelyje buvo patalpa su kliūtimis, o kituose – paprastos patalpos, nebuvo jokių kliūčių. Po eksperimento paaiškėjo, kad pelytėms, kurios susidūrė su kliūtimis, neuronų padaugėjo. Išvada – reikia apsunkinti sąlygas, pateikti sudėtingesnius uždavinius, kad įsijungtų smegenys.

Siūlomi paprasti dalykai. Vaikštant į darbą reikia keisti maršrutus. Net jeigu žmogus laisvalaikiu sportuoja, reikia kiekvieną kartą eiti kitu maršrutu, kad pasiekistų aplinka ir reikėtų pagalvoti, kokiu keliu pasiekti savo darbą. Tokiu būdu vėl skatintume neuronų įsijungimą ir nervų sistemos suaktyvinimą.

Labai siūloma užsiimti orientaciniu sportu – bėgant miške, privalu aplenkti kliūtis ir galvoti, kaip surasti reikiamą kelią. Labai geras dalykas. Rytų kovų menai, sportiniai žaidimai taip pat tinkami. Galiausiai yra ir kvėpavimo pratimai, kurie padeda aprūpinti smegenis deguonimi.

– Vadinasi, derėtų turėti mažiau veiklų, kurios daromos automatiškai?

– Automatiški judesiai smegenų aktyvumo neskatina. Su amžiumi žmogaus smegenų ląstelės nyksta, todėl į tai [atliekamus judesius – LRT.lt] dėmesį ypač reikėtų kreipti vyresnio amžiaus žmonėms. Japonai senjorams netgi sugalvojo specialią programą. Jie kelis kartus per savaitę po pusvalandį turi judėti ir skaityti sudėtingus tekstus.

[...]

– Senjorams aktualu bendrauti, kalbėti. Todėl sakoma, kad nereikia žmogaus palikti vieno, nes jis turėtų mąstyti, su kažkuo dalintis savo patirtimi?

– Žmogaus, esančio vienatvėje, smegenys sparčiai degraduoja. Vienas iš būdų apsisaugoti nuo tokių ligų, kaip Alzheimeris ar dimensija, – aktyvinti smegenų veiklą kartu su judėjimu. Emocijos, gaunamos kartu su judesiu, labai pagerina situaciją.

– Kai rekomendavote pratimus, kuriuos atliekant žmogaus smegenys stimuliuojamos, nepaminėjote vieno pratimo. Ypatingai gerai smegenys aktyvinamos, kai žmogus geros nuotaikos ir juokiasi. Tuo metu dirba ne tik labai daug raumenų, bet ir aktyvinamos smegenys, išsiskiria džiaugsmo hormonas.

– Taip. Kaip sako kinai „kartą nusijuokei – prailginai gyvenimą, kartą supykai – sutrumpinai gyvenimą“. Manau, kad juoktis iš tikrųjų reikia daug, jei norime ilgai gyventi.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"