TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Nualintuosius streso įveikia ir virusai

2013 01 05 9:44
Stresui neatsparūs žmonės netiki, kad gali kontroliuoti gyvenimo įvykius. /LŽ archyvo nuotraukos

Kodėl siautėjant infekcijoms vieni suserga, o kiti - ne, nors ramiausiai vaikštinėja ten, kur pilna kosinčiųjų ir čiaudinčiųjų? Pasak medicinos psichologės Sandros Birbilaitės, tam turi įtakos skirtingas streso poveikis imuninei sistemai.

Nors labiausiai stresą provokuoja tokie įvykiai kaip artimųjų netektys, skyrybos, stresą gali sukelti ir, tarkime, vedybos arba Kalėdos dėl šventinės karštligės. Tad net tai, kas suteikia džiaugsmo, išbalansuoja organizmą.

"Tačiau didžiausias stresą keliantis veiksnys yra ne pats įvykis, bet jo suvokimas, nes tą pačią situaciją žmonės vertina labai skirtingai", - pabrėžia medicinos psichologė.

Sakysime, vienam skyrybos gali būti emociškai sunkus įvykis, o kitam - palengvėjimas ir išsivadavimas iš nemalonių santykių.

Nevienoda ir žmonių fiziologinė reakcija į stresą. Daliai jų širdies ritmo dažnis, kraujospūdis, prakaitavimas labiau padidėja nei kitiems.

"Žmonės, kurių reakcija į stresą stipresnė, labiau linkę sirgti streso sukeltomis ligomis. Virusinės ligos susijusios su imuninės sistemos išsekimu, o stresas ir daro tokį poveikį", - pažymi psichologė.

Pasak S.Birbilaitės, žmonės skirtingai geba atsigauti po streso - vieni pusiausvyrą atgauna greičiau, kitiems reikia ilgesnio laiko. Šie irgi labiau pažeidžiami infekcijų bei kitų streso sukeltų ligų. Jeigu tokie žmonės patiria keletą stresą sukeliančių įvykių vienu metu, o jų organizmas dar nėra atsigavęs, jų būsena gali pereiti į lėtinį nuovargį.

"Be to, mums būdingas palaipsnis žalingų poveikių kaupimasis. Įprastai streso paveiktas organizmas stengiasi atsikratyti neigiamo poveikio ir palengva atgauna pusiausvyrą. Tačiau laikui bėgant mažėja mūsų galimybės visiškai atsikratyti žalingų padarinių, neigiamas poveikis kaupiasi, organizmo jėgos senka, žmonės vis labiau linksta sirgti. Galbūt tai ir paaiškina, kodėl sulaukus senatvės dažniau sergama", - teigia S.Birbilaitė.

Psichologė S.Birbilaitė vardijo asmenybės bruožus, padedančius susidoroti su gyvenimo sunkumais ir išvengti virusinių ligų.

Atsparioji asmenybė

Skiriasi ir žmonių atsparumas stresui. JAV psichologė Suzanne C. Kobasa nustatė, kad patyrusių nemažai streso, bet dėl to nesusirgusių žmonių asmenybė kitokia negu tų, kurie susirgo. Savybę, apsaugančią nuo negatyvaus streso poveikio, S.C.Kobasa pavadino ištvermingumu. Nesvarbu, kiek ir kokio intensyvumo streso toks žmogus patiria, jis išmoksta su juo susidoroti ir dėl to nesuserga.

Be to, moksliniais tyrimais nustatyta, jog stresui atspariems asmenims būdingas tikėjimas, kad gali kontroliuoti ar paveikti gyvenimo įvykius. Dar viena jų ypatybė - gebėjimas visa galva pasinerti į darbą ar kitą įdomią veiklą ir ja mėgautis.

Šie žmonės turi labai aiškias vertybes ir jų neišsižada. Pavyzdžiui, jei darbe tenka nemaloni užduotis atleidinėti žmones, o dėl to jie nuolat jaučiasi prislėgti, tokie asmenys greičiau paliks atgrasų darbą ir susiras kitą, kur jausis gerai.

Be to, pasikeitimus šie žmonės suvokia kaip iššūkį ir jį priima pozityviai, kaip naują, įdomią patirtį.

Naujovės darbe, tarkime, būtinybė perprasti programinę įrangą, kai kuriems žmonėms sukelia didžiulį stresą ir norą priešintis, tačiau asmenims, kuriems būdingas ištvermingumas, šie pasikeitimai žadina smalsumą, norą išbandyti save, išmokti ką nors naujo, tobulėti.

Kitas pavyzdys: praradę darbą vieni žmonės mano, kad niekada nesusiras kito, kad yra niekam tikę, kad juos atleido, nes yra blogi specialistai. Tuo metu kiti, praradę šį darbą, nepraras vilties susirasti kitą, dar įdomesnį, o kol tai įvyks, ko nors pasimokys ar pagaliau kiek pailsės, darys tai, kam anksčiau neturėdavo laiko.

"Atsparių stresui žmonių organizmas sėkmingai kovoja su virusais. Tam pasitarnauja imuninės ląstelės žudikės. Jos randa vėžinių ląstelių ir jas sunaikina. Šios imuninės ląstelės tai daro ir su virusais", - sako S.Birbilaitė.

Pavojingiausias - nuolatinis stresas

Specialistės teigimu, šioje srityje jau atlikta nemažai tyrimų. Pavyzdžiui, buvo tiriami žmonės po artimųjų netekties. Per tris mėnesius nuo įvykio šių žmonių kraujyje labai sumažėdavo imuninių ląstelių žudikių. Tai rodo, kad stresas iš tikrųjų veikia imuninę sistemą, jos ląstelių kiekį ir aktyvumą.

Medicinos psichologė pasakojo ir apie kitus tyrimus, atliktus su studentais. Paaiškėjo, jog intensyviai besimokantys studentai virusinėmis ligomis dažniausiai suserga tuomet, kai egzaminai jau pasibaigę. Mat organizmas iš pradžių mobilizuojasi svarbiam tikslui, o paskui, kai stresą sukėlęs veiksnys išnyksta, išsenka.

Panašiai nutinka ir dėl kitų rimtų įvykių: reaguodamas į juos organizmas iš pradžių suaktyvėja, dirba didesniu tempu, o kai stimulo stengtis nebelieka, išsekęs žmogus gali susirgti.

S.Birbilaitė pabrėžė, kad pavojingiausias ne vienkartinis labai stiprus stresas, atsiradęs dėl kokio nors svarbaus įvykio, - nors ir toks tikrai žalingas. "Sveikatai labiausiai kenkia lėtinis stresas, pasireiškiantis nuolatiniu nepasitenkinimu, kasdienėmis mintimis, kad nesiseka, nusibodo darbas, nemielas gyvenimas ir pan. Po vienkartinių, kad ir sunkių, įvykių žmogus kada nors atsigauna. Tuo metu blogos mintys, kasdienis nepasitenkinimas mus veikia nuolat", - teigia psichologė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"