TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Nugaros skausmas. Kaip jo išvengti?

2013 05 01 9:00
movementsciencept.com nuotr.

Net 97 proc. ūmaus nugaros skausmo priežastis yra stuburo sąnarių, raiščių, tarpslankstelinių diskų degeneracija (susidėvėjimas) ir fizinės perkrovos. Kartais, apie 10 proc. atvejų, šie skausmai susiję su slankstelio pasislinkimu, disko išvarža, stuburo kanalo susiaurėjimu.

Ūmius nugaros skausmus dažniausiai sukelia ilgalaikės problemos: netaisyklinga laikysena, ilgalaikė nepatogi kūno poza, ilgalaikis sėdėjimas, ypač automobilyje ir nepatogiose kėdėse, antsvoris, nejudrus gyvenimo būdas ir dėl to nusilpę pilvo ar nugaros raumenys. Taip pat ūmų juosmens skausmą gali sukelti trauma, per didelio krūvio kėlimas, staigus nekoordinuotas judesys, peršalimas.

Dėl fizinių perkrovų dažniausiai pažeidžiami stuburo diskai, nugaros raumenys, raiščiai ir sąnariai.

Diskų pažeidimus pagreitina poilsio trūkumas, ilgas sėdėjimas (diskų suspaudimas sėdint apie keturis kartus didesnis nei gulint), jų traumavimas netaisyklingų judesių metu (keliant sunkų daiktą sulenkta nugara, tarpslanksteliniams diskams tenka dvigubas krūvis, nes tokioje padėtyje stuburo sąnariai, raiščiai ir diskai tampa silpnesni, todėl sunkiau atlaiko neįprastą krūvį). Jauniems (30–50 m.) žmonėms dažniausiai pažeidžiami du apatiniai juosmeniniai diskai. Diskai sutrūkinėja, atsiranda jų išvaržos, kurios spaudžia nervų šakneles. Tai sukelia aštrų, dažniausiai „šaudančio“ pobūdžio, plintantį į vieną ar abi kojas skausmą („išiją“). Toks skausmas dažnai atsiranda atlikus staigų judesį, pasilenkus, netaisyklingai pakėlus svorį ar nukritus. Paprastai tokie pacientai jau ir anksčiau jausdavo juosmens ir kryžmens skausmus, kurie kartais plisdavo į kojas. Dėl disko išvaržos įsitempia nugaros raumenys – gaunasi jų spazmas, kuris apsaugo stuburą. Tačiau ilgainiui toks raumenų spazmas jau pats sukelia skausmą. Skausmas dėl diskų pakenkimo gali būti įvairaus pobūdžio ir intensyvumo, jį dažnai lydi galūnių tirpimas, silpnumas ir judesių sutrikimai. Paprastai skauda juosmenį ir koją, bet jauniems pacientams disko išvarža gali sukelti tik kojos skausmus. Iš pradžių skausmas būna bukas, maudžiantis, bet pamažu stiprėja, rečiau iškart tampa maksimaliai stiprus. Skausmas stiprėja judant, įsitempiant, keliant svorius, sėdint žemame krėsle, ilgą laiką būnant vienoje pozoje, netgi čiaudint ir kosint. Skausmas gali kiek sumažėti ramybės metu gulint ant nugaros ir ypač gulint ant sveiko šono, sulenkus skaudamą koją per kelio ir klubo sąnarius, bet net menkiausias judesys vėl gali sukelti stiprų skausmą.

Nugaros skausmą gali sukelti ne tik stuburo disko išvaržos, bet ir minkštųjų audinių – raumenų ar raiščių – traumos, jų pertempimas, taip pat stuburo sąnarių pažeidimai. Jauniems žmonėms, kurių raumenys stiprūs, trauma dažniau pažeidžia raumenis, o vyresniems – stuburo sąnarius.

Ūmų nugaros raumenų ar raiščių skausmą gali sukelti greitai ir nekoordinuotai atliekamas judesys ir ypač energingi sukamieji judesiai tada, kai gerai išlavinti pilvo, o silpni nugaros raumenys, kurie įtempia stuburą. Darant sukamąjį judesį, raumenims ir raiščiams pritrūksta jėgos ar lankstumo atlaikyti padidėjusį krūvį. Toks judesys pažeidžia raiščius ar raumenis ir sukelia raumenų spazmą. Kartais skausmo priežastis būna jau anksčiau pažeistų, darant neįprastus judesius, raiščių ar raumenų pertempimas. Rizikuojama pasitempti nugarą ką nors netaisyklingai keliant, pavyzdžiui, lenkiantis paimti sunkų daiktą iš automobilio bagažinės arba darant neįprastus sunkius judesius, kilnojant sunkius daiktus statybose. Nugaros skausmas gali būti pajuntamas darant ir įprastą judesį, pavyzdžiui, lenkiantis paimti ant grindų padėto krepšio. Tokiu momentu kyla pavojus pertempti stuburą saugančius raumenis. Raumenų ir raiščių skausmas yra išplitęs, jaučiamas ne vienoje srityje, pradžioje mažiau intensyvus, dažniau bukas ir maudžiantis.

Kitą dieną po traumos nugaros raumenys gali būti įtempti ir skausmingi, arba atsipalaidavę iki tokio lygio, kad nebepajėgia palaikyti normalios nugaros padėties, ir visiškai nepavojingas judesys gali būti lemiamas: patempiami raiščiai, pasislenka kuris nors tarpslankstelinis diskas arba susergama tarpslankstelinių sąnarių uždegimu.

Lėtinis raumenų ir raiščių skausmas vystosi pamažu, ne toks aštrus, bet maudžiančio pobūdžio, vargina tiek ramybės metu, tiek judant ir ilgai išlieka tokio intensyvumo ir pobūdžio. Dažniausiai šis skausmas atsiranda tada, kai atskiros netreniruoto organizmo raumenų grupės yra apkraunamos ilgą laiką.

Tarpslankstelinius sąnarius pažeidžia ilgalaikis sėdėjimas, nuolat dėvima aukštakulnė avalynė, sunkių nešulių nešiojimas viena ranka. Stuburo sąnarių skausmas yra aštrus, sukaustantis, jo intensyvumas ramybės metu nekinta, o aktyviai judant – stiprėja. Šis skausmas gali kilti po didelio fizinio krūvio ir trūkčiojančių judesių (pvz., darbo su kastuvu, statybinių medžiagų krovimo). Esant sąnarių pažeidimui, gali būti jaučiamas nugaros girgždėjimas, stiprėjantis sukaustymas ir juosmens skausmas (neskauda tik atliekant nedidelės amplitudės judesius). Einant nugara būna įsitempusi, juosmens linkis išsilyginęs. Skausmas šiek tiek sumažėja atsipalaidavus ir ilsintis gulint, taip pat skausmą sumažina vietinės šilumos procedūros. Skausmas gali sumažėti gulint ant šono sulenktais ir pritrauktais prie krūtinės keliais.

Reikia neužmiršti, kad apie 3 proc. ūmaus nugaros skausmo atvejų sukelia traumos ir įvairios ligos: kaulų išretėjimas (osteoporozė) ir slankstelių lūžiai, stuburo ar nugaros smegenų augliai, infekcijos, stuburo sąnarių uždegimai, osteoartritas. Gali skaudėti nugarą ir dėl kai kurių vidaus organų ligų: prostatos, gimdos uždegimų, inkstų, kasos, tulžies pūslės, žarnyno ligų. Todėl prieš pradedant gydyti nugaros skausmus būtina išsitirti ir nustatyti tikrąją skausmo priežastį.

Jei ūmus nugaros skausmas, negydomas ar netinkamai gydomas, trunka tris mėnesius ir ilgiau, po kurio laiko jis susilpnėja, tampa ne toks stiprus kaip ūminės fazės metu ir maždaug 10–20 proc. darbingo amžiaus pacientų tampa lėtiniu, paūmėjančiu net ir nuo mažesnio krūvio ar neatsargaus judesio.

Lėtinis nugaros skausmas gali kilti dėl kaulų ir stuburo sąnarių pažeidimų, kurie gali atsirasti dėl senėjimo, o jauniems žmonėms – dėl fizinių perkrovų ar ilgalaikio stuburo mikrotraumavimo. Skausmo priepuoliai kartojasi ir vaistai nuo skausmo mažai tepadeda. Dažnai su lėtiniu skausmu atsiranda jį palaikančių ir stiprinančių veiksnių, kurie nulemia blogą laikyseną, nemigą, apatiją, depresiją, sumažėjusį darbingumą ir nepakankamą savęs vertinimą. Lėtinis nugaros skausmas dažniausiai yra susijęs su degeneraciniais stuburo pakitimais. Dažniausios priežastys – stuburo nestabilumas, raumenų spazmai ir jų funkcijos sutrikimas (miofascinis sindromas?), tarpslankstelinių sąnarių artrozė, „ataugos“ (spondiliozė), disko arba slankstelio pasislinkimas (spondiliolistezė).

Lėtinis nugaros skausmas taip pat gali būti įvairių ligų simptomas ar padarinys. Lėtinį nugaros skausmą gali sukelti: slankstelio uždegimas, stuburo augliai, ginekologinės ir inkstų ligos, kaulų suminkštėjimas arba išretėjimas, reumatinis stuburo sąnarių uždegimas. Todėl atsiradus lėtiniam nugaros skausmui būtina pasikonsultuoti su gydytoju dėl galimų kitų lėtinių ligų.

Ūmus aštraus nugaros skausmo priepuolis gali būti sekinantis ir kankinantis, bet tai dar nereiškia, kad nuo šiol neturėsite ramybės dėl nugaros skausmų. Įveikti ūmų nugaros skausmą padeda šiuolaikinės gydymo priemonės.

Gydant ūminį juosmens skausmą, įvairiomis priemonėmis siekiama jį sumažinti, kartu apsaugant nuo lėtinio skausmo ir darbingumo sutrikimo. Taikoma fizioterapija, manualinė terapija, refleksoterapija, skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, miorelaksantai (raumenis atpalaiduojantys vaistai), B grupės vitaminai. Informuojama apie kūno padėtis ir judesius, kurie sumažina skausmo pojūtį. Būtinai pasikonsultuokite dėl vaistų su gydytoju, nes mano praktikoje neretai pasitaiko atvejų, kai žmonės vartoja antibiotikus ar kitus netinkamus vaistus ir taip ne padeda, o kenkia savo organizmui.

Jau keliolika metų tenka gydyti žmones, kenčiančius stuburo skausmus. Stuburo skausmai atsiranda dėl keleto bendrų priežasčių: arba dėl nuolatinio lankstymosi per juosmenį su pasisukimu – taip, kaip dirbant su kastuvu arba keliant sunkius daiktus. Stuburą galima pasitempti keliant per sunkų daiktą net ir vieną kartą arba keliant netaisyklingai mažesnius krūvius daug kartų. Keldami sunkesnius daiktus, pavyzdžiui, lovos čiužinį viešbutyje arba sunkias duris statybose, būtinai pasikvieskite į pagalbą savo bendradarbius, atsiminkite, kad sveiko stuburo vaistinėje nenusipirksite. Keliant smulkesnius iki 20 kg svorius labai svarbi yra kėlimo technika. Savo pacientams dažnai sakau, kad įsivaizduotų, kaip kelia sportininkas sunkumų kilnotojas: jis ne tik sulenkia kelius bet ir išlaiko stuburą tiesų! Daugelis statybinių kompanijų apmoko darbuotojus taisyklingo kėlimo technikos, bet, deja, man dar neteko matyti nė vieno paciento, kuris keltų teisingai. Dažniausia klaida – tai sulenktas juosmuo pritupiant sulenktais keliais. Gydydamas pacientus aš skiriu nemažai laiko svorių kėlimo technikos mokymui, kad jų problemos nepasikartotų. Moterims, dirbančioms su dulkių siurbliu, reikia labai daug kartų pasilenkti, todėl svarbu išmokti išlaikyti stuburą tiesų tiek keliant siurblį, tiek ir su juo dirbant. Atsiminkite – reikia lenktis per klubo sąnarą panašiai, kaip daro geras padavėjas, patiekdamas jums maistą restorane. Jokiu būdu nesilenkite per juosmenį su pasisukimu, nes toks judesys per ilgą laiką sukels strėnų skausmus.

Antras svarbus faktorius, sukeliantis nugaros skausmą, reikšmingas tiek santechnikui, tiek valytojai, tiek ir žmogui, dirbančiam visą dieną prie kompiuterio, ar vairuotojui. Klausite, koks gali būti ryšys tarp šių specialybių? Stuburo raiščiai pertempiami ilgai dirbant susilenkus vienoje padėtyje arba sėdint susikūprinus. Plaunant vonią, kalant grindjuostes, keičiant santechnikos vamzdžius ar dedant grindis ilgą laiką tempiami stuburo raiščiai ir ilgainiui atsiranda jų pertempimo skausmas. Savo pacientams dažnai sakau, kad jūs turbūt nelaikytumėte užlenkto piršto pusę valandos, nes atsirastų skausmas. Dirbant vienoje padėtyje yra labai svarbu išlaikyti juosmenį tiesų, dažnai pakeisti padėtį, kad stuburas pailsėtų nuo pertempimo. Šie stuburo skausmai atsiranda labai pamažu, ypač dirbant kompiuteriu arba ilgai vairuojant mašiną. Taisyklinga laikysena sėdint yra labai svarbi norint apsaugoti stuburo raiščius nuo pertempimo ir tarpslankstelinius diskus nuo perkrovimo.

Vis daugiau žmonių į mane kreipiasi pagalbos dėl nugaros skausmo, įtampos pečiuose, skausmų ir tirpimo rankose. Ilgalaikis sėdėjimas vienoje padėtyje sukelia įtampą pečių lanko raumenyse, dėl ko sutrinka kraujotaka kaklo ir rankų srityje. Per ilgą laiko tarpą atsiranda pakitimai raumenyse ir raiščiuose, jie tampa silpni bei pertempti, todėl lengviau traumuojasi keliant sunkius daiktus arba atliekant staigius judesius. Vis daugiau laiko paaugliai ir vaikai praleidžia prie kompiuterio ekranų. Visi mes kūprinomės paauglystėje ir girdėjome savo tėvų niurzgėjimą: ”Išsitiesk gi pagaliau, kaip tu sėdi?“ Tačiau po minutės kitos sėdėjimo tiesiai vis tiek vaikai susikūprina. Jauniems netreniruotiems raumenims sunku palaikyti gerą laikyseną sėdint ilgą laiką, dėl to verta būti mažiesiems atlaidesniems ir stengtis ugdyti jų gerą laikyseną plaukimo, karate arba šokių treniruotėse. Savo pacientams visada patariu šį pratimą: reikia atsisėsti taisyklinga laikysena ant galo kėdės ir pasėdėti 10 sekundžių, po to atsilošti ir 10 sekundžių pailsėti. Tai pakartoti reikia 10 kartų kas 2 valandas. Už mėnesio turėsite tikrai nepriekaištingą laikyseną!

Auris Seibutis, fizioterapeutas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"