TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Nuo devyniasdešimt devynių ligų...

2012 10 02 6:15
LŽ archyvo nuotrauka

Vos tik pirmieji medžių lapai nusidažo rudens spalvomis, ir vėjas ima blaškyti jų sūkurius, žmones užpuola kosulys ir sloga. Šis ruduo niekuo nesiskiria nuo ankstesniųjų - viešasis transportas ir darbovietės pilnos kosinčiųjų, šnarpščiančiųjų ir dejuojančiųjų, jog nėra su kuo palikti sergančių mažylių.

Mokyklinio amžiaus paaugliai neatsparūs dar labiau nei mažiukai, nes spartus augimas ir nesveiko greitojo maisto pomėgis silpnina organizmo atsparumą. Jeigu dar pridėtume artrito ir kitų sąnarių ligų paūmėjimą, kuriuo skundžiasi daugiau kaip trečdalis vyresniųjų, sveikų žmonių mūsų aplinkoje liktų nedaug...

Ką daryti, kuo gydytis? Juo labiau kad gydytojai ir farmacininkai muša pavojaus varpais: jeigu per artimiausius metus nebus sukurtas naujas antibiotikas, turėsime daug bėdų - neįveikiamos taps daugelis ligų, anksčiau sėkmingai gydytų antibiotikais.

Grįžimas prie ištakų

"Vis daugiau žmonių atsigręžia į vaistažoles ir teigia, kad jos gana veiksmingos. Juk jeigu ne vaistingieji augalai, vargu ar žmonija būtų išgyvenusi iki šių dienų. Ko gero, dar mūsų protėvius būtų iškirtusios ligos ir traumos. Farmakognozija - rimtas mokslas apie vaistažoles, kurio egzaminą iš pirmo karto išlaiko ne kiekvienas studentas, tačiau gyvename keistu laiku: jeigu susirgus gydytojas prirašo tris kartus per dieną gerti po saują tablečių, tai laikoma rimtu gydymu, o jei pataria penkis kartus per dieną išgerti po puodelį vaistažolių arbatos, gerklę skalauti jų tinktūra, o nakčiai kaklą aprišti spiritinės vaistažolių ištraukos kompresu, tai jau nerimta. Kodėl? - stebisi VĮ Universiteto vaistinės direktorė Rima Losinskaja. - Suprantamas skubančių ir nuo darbų negalinčių atsitraukti žmonių troškimas kuo greičiau atsikratyti bet kokios negalios, tačiau tai gali pakirsti gyvybinius organizmo pamatus. Antibiotikų ir kitokių cheminių preparatų esame suvartoję tiek daug, jog jie nebeveikia. Todėl vis daugiau žmonių atsigręžia į ištakas - stengiasi valgyti sveiką ekologišką maistą, o susirgę - gydytis vaistažolėmis. Mes negalime vaistažolių atskirti nuo cheminių vaistų, juolab kad dažno šių veikliosios medžiagos yra susintetintos vaistažolių veikliųjų medžiagų pagrindu. Vaistininko sąmonėje fitoterapija - gydymas vaistažolėmis - tai rimta gydymo dalis, lygiagreti vaistams. Keista, kai gydymas vaistažolėmis vadinamas netradicine medicina, liaudiškomis, pagalbinėmis priemonėmis, juk jų poveikis dažnu atveju nė kiek ne menkesnis. Skirtumas tik tas, kad cheminių vaistų veiklioji medžiaga labiau koncentruota, o gydantis vaistažolėmis poveikio tenka laukti ilgiau."

Liga - organizmo signalas

"Bėda ta, kad mes nemylime savęs ir nesirūpiname savo organizmo stiprinimu", - įsitikinęs garsus fitoterapeutas, nusipelnęs provizorius, medicinos mokslų daktaras Juozas Vasiliauskas. - Kad organizmas sėkmingai funkcionuotų, kasdien turi gauti keliasdešimt veikliųjų medžiagų: mineralų, vitaminų, aminorūgščių. Deja, kasdieniame mūsų maiste jų nėra nė pusės. Dėl to neretai jaučiamės išsekę, nusilpę, depresyvūs. Japonai kasdien vartoja bent šešiasdešimt rūšių mineralinių medžiagų", - sako aštuoniasdešimtmečio sulaukęs, puikiai besijaučiantis ir dienų dienomis daug dirbantis fitoterapeutas. Jis pats kasdien vartoja šarminį vandenį, profilaktiškai - iki miltelių susmulkintų vaistažolių mišinius, atsigaivina vaistažolių arbata. Jau įpročiu tapo ir kasdienis judėjimas. "Sureguliavus mitybą ir pakeitus gyvenimo būdą galima išvengti daugelio negalavimų ir vėl pajusti gyvenimo džiaugsmą, - sako J.Vasiliauskas ir priduria: - Tik su viena sąlyga - jeigu į gyvenimą žvelgsite pozityviai. Depresija pirmiausia neigiamai veikia inkstus, stresas - širdį, kraujotaką, apatija - kepenis, plaučius..."

Klausiamas apie Marios Treben vaistažolių mišinius, ypač populiarų mišinį "Kleiner Schwedenbitter", J.Vasiliauskas sako, jog ir skaitant prieš keletą metų išleistą žolininkės knygą, ir girdint žmonių atsiliepimus apie tai, kaip šios vaistažolės padėjo nuo įvairių ligų, nesinorėtų jų paneigti. "Tiesa, pasikliauti vaistažolėmis, kai sergama sunkiomis ligomis, tikrai nevertėtų. Tačiau kaip iš patrankos neverta šaudyti žvirblių, taip ir paprasčiausio negalavimo nereikėtų gydytis saujomis cheminių preparatų. Tokiu atveju tikrai pakanka šiltos liepžiedžių, mėtų, čiobrelių arba kitų mėgstamų žolelių arbatos, aviečių uogienės ir kantrybės porą dienų ilsintis lovoje."

Kiekviena žolelė - nuo Dievo

Į Universiteto vaistinę vilniečiai kreipiasi kaip į "paskutinę instanciją", kai liga užsitęsia, o laukiamo pagerėjimo kaip nėra, taip nėra, norėdami pasitarti, kokiomis natūraliomis priemonėmis galėtų pastiprinti organizmą, susirgus mažiems alergiškiems vaikams. "Manau, kad kiekvienos šeimos vaistinėlėje turėtų būti paprastų tradicinių priemonių nuo kasdienių negalavimų: salvijų, raudonėlių, mėtų, ramunėlių, liepžiedžių - nuo peršalimo, kosulio, mėlynių uogų - regėjimui gerinti, kraujagyslėms švarinti, nuo diabeto, lakišiaus žolės - jautrių kūdikių vonelėms, karčiųjų kiečių (pelyno) - apetitui ir virškinimui gerinti, - sako R. Losinskaja. - Pradėjome prekiauti ir Marios Treben vaistažolėmis, kurių jau keletą metų žmonės klausinėdavo, atsiveždavo iš Austrijos. Iš pradžių baiminomės dėl nemenkos šių vaistažolių kainos - apie 40 litų. Tačiau nė vienas pirkėjas dėl jos net nesuabejojo. Nuolat girdime gerų atsiliepimų apie šias vaistažoles. Viena moteris pasakojo, jog vyras sodyboje peršalo ir nesusirgo tik dėl to, kad keliskart per dieną gėrė karštą arbatą su Marios Treben žolelių tinktūra, pirmadienį jautėsi sveikas ir žvalus. Įdomu, kad žmonės šias vaistažoles vartoja įvairiai: ir nuo sąnarių, ir nuo peršalimo ligų, ir virškinimui gerinti. Senieji žolininkai teigia, jog kiekviena žolelė - nuo Dievo. Gamta siunčia žmogui žolelę nuo kiekvienos ligos. Ir dar labai svarbu žinoti, kad geriausiai padeda tie vaistai, kuriais ligonis tiki."

Kaip paruošti kartųjį žolelių mišinį "Kleiner Schwedenbitter"

Teigiama, jog šis vaistažolių mišinio receptas buvo rastas tarp žymaus švedų gydytojo, medicinos mokslų daktaro Klauso Samsto, gyvenusio XVIII amžiuje, rankraščių po jo mirties. Legenda teigia, jog dr. K.Samstas šį receptą rado šviesuolio Paracelso (Philippus Aureolus Theophrastus Bombastus von Hohenheim, 1493-1541 m.) rankraštyje.

Į sandarų stiklinį indą suberkite žoleles ir užpilkite jas ant pakelio nurodytu kiekiu 38-40 proc. stiprumo degtinės. Gerai suplakite, kad persimaišytų žolės ir ištirptų kamparas. Dvi savaites laikykite indą saulėtoje vietoje. Vėliau nusipilkite į mažesnį indelį vartoti reikalingą kiekį tinktūros ir laikykite indą tamsioje vietoje. Taip vaistažolės gali būti net keletą metų. Kuo ilgiau, tuo žolelės veiksmingesnės.

IŠ Marios Treben knygos "Vaistingieji augalai iš gamtos vaistinės", leidykla "Algarvė", 2005 m.

"Kadangi "Schwedenbitter" gali tiek daug padėti sveikatai, šių lašų reikia turėti savo vaistinėlėje ir pasiimti su savimi į keliones. Gana dažnai mus nuvilia maistas svetur, todėl reikėtų ko nors turėti skrandžio ir tulžies pūslės veiklai suaktyvinti, arba kai jaučiamės įsitempę ir sutrikę - tais atvejais "Schwedenbitter" yra tikras eliksyras. Išgėrus gurkšnį lašų, atskiestų šlakeliu vandens, patepus smilkinius, kaktą, akių vokus ir už ausų, iškart jaučiamas palengvėjimas. Jei staiga prasidėjo sloga ir vargina visi ją lydintys reiškiniai: nuovargis, prislėgtumas, spaudimas kaktoje ir skrandyje, pakanka "Schwedenbitter" suvilgytą vatą palaikyti prie nosies ir giliai įkvėpti. Iškart sumažėja spaudimas kaktoje, nosyje.

Jei peršalimas yra sunkesnės formos, ir prasidėjęs bronchų uždegimas, tinktūra kvėpuojama atvira burna. Netrukus jaučiamas palengvėjimas. Siaučiant gripui, rekomenduojama kasdien išgerti po arbatinį šaukštelį arba po valgomąjį šaukštą, atskiedus drungnu vandeniu. Ir gripo apsisaugosite.

Žolelių mišinys padeda nuo visų skausmų: kai skauda vidaus organus, geriamas, o nuo išorinių skausmų - įtrinama arba dedami kompresai."

Atsiliepimai

Danutė, 64 m.

Marios Treben vaistažolių mišinį vartoju jau keletą metų ir rūpinuosi, kad namie jo nepritrūktų. Dėl organizmo nusilpimo buvau susirgusi pūsleline. Gydžiausi žolelių ištrauka, arbata, - praėjo. Dabar tepu šiuo skysčiu žaizdeles, o anūkei - spuogelius. Per trumpą laiką nudžiovina. Turėjau virškinimo problemų. Vargino naktinis refliuksas, deginantis stemplę. Nakčiai išgeriu su arbata po šaukštelį tinktūros ir jaučiuosi kur kas geriau. Išmirkusias žoleles, kurios lieka išgėrus skystį, taip pat sunaudoju. Jomis trinu kojų, rankų sąnarius ir taip išvengiu jų skausmo.

Juozas, 72 m.

Mano nuomone, Marios Treben tinktūra - tai vaistas nuo 99 ligų. Jau gal trečią vaistažolių porciją užsipylėme. Geriame su arbata po šaukštelį, gerina virškinimą, o likusių žolelių kompresai gelbsti nuo sąnarių skausmo.

Mindaugas, 44 m.

Perku šias vaistažoles savo uošvei, kuriai jau 76-eri. Ji Marios Treben vaistažolėmis gydosi nuo visokių ligų. Suprantame, kad vaistų nuo senatvės nėra, tačiau džiaugiamės, kad šių vaistažolių kompresai jai palengvina sąnarių skausmą. Ir mes patys naudojamės Marios Treben knygoje "Vaistingieji augalai iš gamtos vaistinės" teikiamais patarimais. Stengiamės mažiau vartoti cheminių vaistų, daugiau pasikliauname vaistažolėmis. Pavyzdžiui, žmona nuo diabeto geria amalo arbatą.

Alvydas, 48 m.

Man gyvenimą gadina prastas virškinimas. Juokauju, kad "Mezym Forte" - geriausias mano draugas. Tačiau kai giminaičiai iš Alytaus atvežė Marios Treben vaistažolių, ir kiekvieną dieną pradedu, išgerdamas šaukštą šios tinktūros, jaučiuosi geriau. Žmona irgi geria, jai padeda nuo vidurių užkietėjimo. Apsidžiaugėme, kad dabar šių vaistažolių galima nusipirkti jau daugelyje vaistinių.

(R)

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"