TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Nuo epilepsijos priepuolių gelbsti riebus maistas

2014 04 05 6:00
Mama Rūta yra sukūrusi įvariausių maisto derinių, tinkančių epilepsija sergančiai dukrelei. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Epilepsija serganti aštuonmetė Brigita valgo beveik vien riebų maistą. Riebalai yra vadinamosios ketogeninės dietos pagrindas. Mergaitė yra pirmoji Lietuvoje pacientė, išbandžiusi šią dietą. Jos mama džiaugiasi, kad dėl to gerokai sumažėjo ligos priepuolių.

Sergančiųjų epilepsija smegenų veiklą reguliuojanti ketogeninė dieta iš pažiūros visiškai priešinga sveikos mitybos rekomendacijoms. Pagrindiniai šios dietos produktai – sviestas, riebi grietinė ir sūriai, kuo riebesnė mėsa ir žuvys bei jų produktai, kiaušiniai, o tinkamiausias yra keptas maistas. Riebalų santykis su baltymais ir angliavandeniais turi būti 4:1. Vaisių ir daržovių galima valgyti tik labai mažai, o bulvės - išvis draudžiamos. Be to, negalima vartoti daug angliavandenių turinčių produktų: cukraus, kruopų, makaronų, miltų, kitų grūdinių produktų ir, žinoma, saldumynų. Net dėl menko gabalėlio saldainio ar šokolado liga gali atsinaujinti.

Reikia atidžiai rinktis ne tik maisto produktus. Daugelyje vaistų ar dantų pastų būna cukraus, angliavandenių pasitaiko kosmetikos ir higienos priemonėse, netinka medikamentai bei vitaminai, kuriuose yra krakmolo. Sergantys vaikai privalo vartoti multivitaminus, bet juose neturi būti angliavandenių, krakmolo, kalcio bei karnitino. Pradžioje kartu su dieta tęsiamas gydymas vaistais nuo traukulių, o kai kada vaistus tenka nuolat vartoti. Po keleto mėnesių vertinamas dietos veiksmingumas. Jeigu rezultatai geri, jos reikia laikytis 2-3 metus. Dieta nutraukiama laipsniškai keičiant riebalų, baltymų ir angliavandenių santykį, kol grįžtama prie įprastos daugumai žmonių mitybos.

"Ketogeninė dieta yra didelis išbandymas ir sergančiam vaikui, ir jo šeimos nariams. Norint jos laikytis reikia daug pastangų ir kruopštumo, psichologinio visos šeimos ryžto, nes dietos produktai nėra labai skanūs, nelengvai toleruojami, be to, negalima valgyti saldumynų, o vaikams jų labai norisi", – pabrėžė Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų (VULSK) filialo Vaikų ligoninės Vaikų neurologijos skyriaus vyresniosioji slaugos administratorė Jovita Grudzinskienė.

Tačiau verta išbandyti šį gydymo būdą. 2006 metais pasaulyje atlikti tyrimai, kuriuose dalyvavo 1084 epilepsija sergantys vaikai, parodė, kad po 6 mėnesių trukmės dietos 60 proc. vaikų priepuoliai sumažėjo daugiau nei 50 proc., 30 proc. vaikų jie sumažėjo daugiau nei 90 proc., o 10 proc. vaikų traukuliai visai išnyko.

Užmiršta sena

Ketogeninė dieta nėra didžiulė naujovė. Ji buvo sukurta dar 1920 metais ir keletą dešimtmečių plačiai taikyta epilepsijai gydyti. Tačiau atsiradus veiksmingiems medikamentams ji buvo pamiršta. Prisiminta 1992-aisiais, kai sunkia epilepsija sergančio berniuko Čarlio iš JAV tėvas, ieškodamas būdų padėti sūnui, kuriam vaistai buvo neveiksmingi, aptiko šią dietą aprašančių straipsnių. Vaikui išbandžius naująją mitybą traukuliai liovėsi, sveikata ėmė sparčiai gerėti, gydymo vaistais nebereikėjo.

Kaip pasakojo J.Grudzinskienė, ketogeninė dieta taikoma tada, kai pacientas serga sunkia, vaistams atsparia epilepsija arba negalima vartoti medikamentų dėl jų šalutinio poveikio. Gydymui atspari epilepsija diagnozuojama net 25-30 proc. pacientų. Ketogeninės dietos šiuo metu laikosi keturi VULSK filialo Vaikų ligoninės pacientai.

Gyveno apimti streso

Epilepsija serganti vilnietė Brigita Steponėnaitė tapo pirmąja Lietuvoje paciente, pradėjusia laikytis šios dietos. Mergaitė šeimoje yra trečias vaikas iš keturių. Ji turi vyresnius brolius dvynius, kuriems jau po keturiolika, o jaunesniajai sesutei – vos dveji. Visi vaikai yra sveiki.

Kaip pasakojo Brigitos mama Rūta, pirmieji epilepsijos priepuoliai dukrai prasidėjo jau pirmą jos gyvenimo mėnesį, 2005-ųjų gruodį. Nuo tada mažylei buvo skirti vaistai. Mergaitė išbandė gal dešimt skirtingų preparatų, bet jie neturėjo efekto, arba jis buvo dalinis – tik truputį sumažėjo priepuolių, pasikeitė jų pobūdis. Kaip pasakojo mama, sunkiausiuoju laikotarpiu per dieną ištikdavo net 5-6 priepuoliai.

"Iš pradžių gyvenome vis apimti streso ir siaubo, nes nesupratome, kas jai darosi ištikus traukuliams. Atrodydavo, kad dukra tuoj mirs. Kai sužinojome, kad tuo metu vaikui tikrai neskauda, baimės sumažėjo. Bet vis tiek labai gaila vaiko, kuris šitaip tamposi priepuolio metu, nesvarbu, kad jam neskauda", – pasakojo R.Steponėnienė.

Sunkus neįgalumas mergaitei buvo nustatytas 2006-ųjų kovą. Dabar ji jau turi visišką negalią: nekalba, pati nevalgo, nekramto, nevaikšto, nuolat sėdi vežimėlyje. Mergaitės priežiūra – kasdienė namie likusios mamos pareiga.

Sukūrė daugybę maisto derinių

R.Steponėnienė pasakojo, jog išgirdusi gydytojų siūlymą Brigitai išbandyti ketogeninę dietą nusprendė: tebūnie, juk vis tiek nėra ko prarasti. Jei netiks, bus galima atsisakyti.

Prie šios dietos mergaitė perėjo palaipsniui, tikslingai pratinama prie kitokio maisto: po truputį atsisakyta košių, į maistą buvo dedama daugiau sviesto ir pan.

"Pradžioje buvo baisoka – ką reikės valgyti, jei tiek daug maisto produktų yra nevartotini? Bet pradėjus domėtis esama informacija vis būta atradimų. Paaiškėjo, jog tikrai yra ką valgyti. Brigitai tinka dauguma daržovių, išskyrus krakmolingąsias bulves. Ji labiausiai mėgsta cukinijas, morkas, agurkus ir pomidorus. Dar yra skanusis ir nuostabusis avokadas, kuris net riebesnis už lašišą. Ši žuvis irgi yra dukros maisto racione. Taip pat "Bios" jogurtas, iš lietuviškų jogurtų turintis mažiausiai angliavandenių. Brigita mielai valgo geltoną olandišką sūrį, varškę, šviežias krevetes. Vienas skaniausių valgių – pikantiškos salotos. Dukrai patinka ir dešrelės, visų vaikų šventas maistas. Kas Brigitai skanu, matau iš jos reakcijos, kai maistą nuryja su džiaugsmu, nevartalioja burnoje", – vardijo nekalbančios mergaitės mama, dukrai pateikianti sutrintus produktus.

R.Steponėnienė yra sukūrusi daugybę maisto derinių, kad Brigitos maistas būtų kuo įvairesnis. Tam labai praverčia prieskoniai, kaskart keičiantys valgio skonį. Savo patirtimi bei receptais moteris mielai dalijasi su kitomis mamomis, kurių vaikams skirta ketogeninė dieta.

Dietos efektas – ne iš karto

Laikytis šios dietos padeda ir specializuotas mišinys ketokalis, kurio sudėtis jau iš karto tinkama, atitinka riebalų santykį su baltymais ir angliavandeniais 4:1. Tačiau 6 šio mišinio indeliai kainuoja daugiau nei 1000 litų, tad R.Steponėnienės šeimai jis yra per brangus. Moteris pasakojo, kad kai kuriems vaikams, besilaikantiems ketogeninės dietos, ketokalį jau kompensuoja ligonių kasos. Brigitos atveju dėl mišinio kompensavimo į ligonių kasas kreiptasi ne kartą, bet atsakymai būdavo neigiami. Visgi sergančios mergaitės mama nepraranda vilties, kad ir jos dukrai ketokalis bus kompensuojamas. O kol kas taiko savo sukurtą alternatyvą, į paprastą geriamąjį jogurtą įpildama aliejaus.

Kaip pasakojo R.Steponėnienė, pradėjus laikytis dietos, realesnis efektas pasirodė tik po 3 mėnesių. Jau net manyta dietą nutraukti, nes atrodė, kad metodas neveiksmingas, pagerėjimo nematyti, mergaitė dažnai vemdavo. Tačiau išsiaiškinus, kad vėmimą sukeldavo sviestas ir jį pakeitus aliejumi, sistema susitvarkė.

Mergaitę nuolat stebi

Tiesa, iškyla sunkumų, kai su dukra tenka išsiruošti į svečius ar į gamtą, nes visur reikia neštis papildomo maisto. Užėjus į kavinę taip pat beveik nėra ko išsirinkti. Vartojant mišinuką, reikia rasti kur jį paruošti ir pašildyti. Nors ketogeninės dietos laikosi jau 5 metus, Brigita kartais tebevemia. Dar viena reakcija į dietą – ilgesnis nei įprasta miegas. Pasak mamos, mergaitė galėtų miegoti paromis neatsibusdama. Pažadinta pabūdrauja, pavalgo ir po 10 minučių vėl miega. Tačiau mama dėl to nesibaimina.

Valgydama daug riebaus maisto mergaitė labai nesustorėjo. R.Steponėnienė svarstė, kad tai galbūt priklauso nuo genų. Juk yra žmonių, kurie valgo ką tik nori ir kiek nori, bet išlieka liesi.

Mama pasakojo, jog dukros sveikata yra atidžiai stebima, mergaitei nuolat atliekami tyrimai. Rezultatai būna geri, todėl nesinorėtų šios dietos atsisakyti. Juk jos poveikis iš tikrųjų stebėtinas.

"Anksčiau būdavo 5-6 priepuoliai per dieną, o dabar tiek įvyksta per mėnesį. Tad nors priepuoliai visai ir neišnyko, tai yra nuostabus rezultatas", – įsitikinusi R.Steponėnienė.

Mamos teigimu, dietos laikymąsi palengvino ir tai, jog dėl protinės negalios mergaitė gerai nesuvokia, ką valgo. Todėl nekyla pavydo, kad aplinkiniai valgo kitokį maistą, o jai negalima. Nėra bėdos, kad Brigita neparagauja savo gimtadienio torto. Močiutės atvežtas prabangus aliejus mergaitei tampa vertingesne dovana.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"