TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Nuo maisto alergijos – adrenalino injekcijos

2014 07 12 6:00
Odos lopo mėginiais tiriama lėta alerginė reakcija į maistą. LŽ archyvo nuotrauka

Maisto alergija vaikams ir jaunuoliams dažna tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Gausėja net gyvybei grėsmingos alerginės reakcijos atvejų. Kita vertus, jau žinoma, kad paprastai ši alergija tiesiog išaugama, o jei taip nenutinka, galbūt padės šiuo metu tiriami nauji gydymo metodai.

Alergijos maistui atvejų daugėja jau 10-15 metų. Remiantis tyrimais, Europoje ši bėda kamuoja net per 17 mln. žmonių, iš jų 3,5 mln. – jaunesni nei 25 metų. Lietuvoje alergija maistui nustatyta 5,6 proc. vaikų iki 2,5 metų. Yra žinoma, kad mūsų šalyje maži vaikai dažniausiai netoleruoja pieno ir kiaušinių, rečiau – kviečių, žemės riešutų, sojų, žuvų, kitų maisto produktų.

Pasak Vaikų ligoninės, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo, Vaikų pulmonologijos ir alergologijos centro direktorės doc. Odilijos Rudzevičienės, mažiesiems vis dažniau pasitaiko sunkių, net gyvybei grėsmingų maisto alergijos atvejų.

Netikėtas poveikis

Viena pacientė (dabar jai 7 metai) nuo gimimo labai alergiška pienui, kiaušiniams. Dėl mažiausio jų kiekio mergaitei pasireiškia sunki anafilaksinė reakcija: odoje atsiranda niežtintis dilgėlinis bėrimas, pradeda tinti vokai, ausys, plaštakos, vaikas ima sloguoti, dusti.

Kitas alergologų pacientas, medikų stebimas nuo pat pirmų gyvenimo metų, dabar yra dvylikametis. Berniuką jau 20 kartų buvo ištikusi anafilaksija, kurią sukėlė įvairių rūšių žuvys (ankstyvoje vaikystėje jis dusdavo net nuo verdamų ar kepamų žuvų kvapo), pienas, jautiena, kiaušinio baltymas. Visais atvejais tokia reakcija pasireikšdavo atsitiktinai suvalgius minimalų kiekį itin alergizuojančio maisto. Nors berniuko mama medikė labai saugojo sūnų, grėsmingo alergijos poveikio vis tiek nepavykdavo išvengti.

Kaip paaiškėjo, sunkią reakciją dažniausiai sukeldavo "paslėpti" alergenai, t. y. tokie, apie kurių buvimą produkte niekas nė nepagalvodavo. Pavyzdžiui, pajūrio bare ragautas čeburekas su kiaulienos įdaru tarsi turėjo būti saugus, be pieno ir kiaušinių, tačiau jau po kelių minučių vaiką pradėjo berti, jam ėmė tinti veidas, atsirado dusulys, silpnumas. Matyt, į gaminį vis tiek pateko produktų, kuriems berniukas labai alergiškas. Galbūt tešla kočiota ant lentelės, ant kurios buvo pjaustomi kiaušiniai ar jautiena, o gal mėsos įdaras smulkintas peiliu, kuriuo prieš tai pjaustyti vaiką alergizuojantys produktai.

Nuo pat pirmų sūnaus gyvenimo metų mama visada nešiojasi adrenalino švirkštą – šio preparato injekcija padeda nutraukti pavojingą reakciją ir neleidžia jai plisti.

Paieškos prasideda dūriais

O. Rudzevičienė teigė, jog nustatyti alergiją maistui tebėra sudėtinga, ypač kūdikiams. Įtarti šią ligą padeda mamos kruopščiai rašomas maisto dienoraštis, alerginiai odos mėginiai, specifinių antikūnų – imunoglobulinų E - paieška kraujo serume, eliminacinė dieta, t. y. alergizuojančio produkto išbraukimas iš valgiaraščio.

Tyrimai paprastai pradedami nuo odos dūrio mėginių, kai ant vidinio dilbio paviršiaus užlašinama alergeno ir jis įdūrus specialia adatėle prasiskverbia į odą. Rezultatai patvirtina arba paneigia greitojo tipo alerginę reakciją - tokią, kuri suvalgius tam tikrą maisto produktą pasireiškia per kelias minutes ar valandas. Tyrimo rezultatus galima vertinti jau po 15 minučių. Jeigu atsakymas teigiamas, mėginio vietoje atsiranda tam tikro dydžio spuogelis, oda aplink jį parausta.

Odos dūrio mėginiai gali būti atliekami pasitelkus kai kuriuos gatavus alergeno ekstraktus. Tačiau daugumos maisto alergenų jautrumas yra per mažas, todėl reakcija neišryškėja. Tokiais atvejais naudojami natūralūs alergenai arba atliekami odos dūrio-dūrio mėginiai, kai duriama į obuolį ir į odą, į bananą ir į odą bei pan.

Odilija Rudzevičienė.

Pasak O. Rudzevičienės, šio tyrimo nereikėtų baimintis – jis neskausmingas, kūdikiai dažniausiai net nesureaguoja. Didžiausi triukšmadariai būna adatų bijantys metukų-trejų mažyliai.

Kai įtariama maisto alergija, gali būti atliekamas ir specifinių antikūnų – imunoglobulinų E - tyrimas. Paėmus kraujo iš venos mėginius nustatomi ir pavieniai alergenai, ir kelių dešimčių alergenų paletės. Šiuo tyrimu, kaip ir duriant į odą, vertinama greitojo tipo alerginė reakcija. O. Rudzevičienė mano, kad visada naudinga palyginti abiejų tyrimų rezultatus.

Tačiau minėtų kraujo tyrimų nevalia painioti su brangiai kainuojančiais maisto netoleravimo testais. Europos alergologų ir klinikinių imunologų akademijos rekomendacijose nurodoma, kad komerciniai maisto netoleravimo testai, nustatantys imunoglobulinus G, maisto alergijos atveju neturi jokios diagnostinės vertės.

Išbandymas įtariamu produktu

Odos lopo mėginiais tiriama lėta alerginė reakcija, pasireiškianti ne iš karto suvalgius alergizuojančio produkto, o po dviejų trijų parų. Pacientui ant nugaros 48 valandoms užklijuojami specialūs pleistrai su hipoalerginio metalo dubenėliais, į kuriuos būna įdėta natūralių maisto alergenų. Šis tyrimas visiškai neskausmingas, atliekamas įvairaus amžiaus vaikams. Reakcija vertinama du kartus: po 48 valandų nuėmus pleistrą ir dar po paros, iš viso praėjus 72 valandoms. Tada lyginami po pirmo ir antro vertinimo gauti rezultatai.

Maisto alergija galutinai patvirtinama arba atmetama provokaciniais oraliniais mėginiais, kurie jau keletą metų atliekami Vaikų ligoninės Pulmonologijos ir alergologijos centre. Jie yra patys tiksliausi.

Kai įvairiais tyrimais, taip pat išklausinėjus apie vartojamus maisto produktus specialistams pavyksta nustatyti įtartiną alergeną, skiriama eliminacinė dieta - iš valgiaraščio išbraukiamas alergizuojantis produktas. Tokia dieta dažniausiai trunka apie dvi savaites, kad simptomai susilpnėtų arba visai išnyktų. Tada skiriamas provokuojamasis tyrimas – gydytojui prižiūrint duodama produkto, kuris trumpam buvo išbrauktas iš mitybos. Tam tikrais intervalais ligonis turi suvalgyti vis didesnes porcijas įtariamo maisto produkto. Jei atsiranda alergijos simptomų, tuomet tikrai galima pasakyti, kad kaltas būtent tas alergenas. Šis tyrimas atliekamas tik ligoninėje, kur dirba specialiai apmokytas personalas, galintis įvertinti prasidėjusius alerginius simptomus ir prireikus suteikti skubią pagalbą.

Pavyksta atsikratyti

Nustačius maisto alergiją, paprastai skiriama griežta eliminacinė dieta. Tačiau dauguma vaikų šią ligą, net labai sunkios formos, išauga. Pavyzdžiui, alergiją pienui iki 3 metų išauga 80-90 proc., o alergiją kiaušiniams – apie 50 proc. ligoniukų.

Anksčiau manyta, jog alergija riešutams nėra išaugama. Bet dabar įrodyta, kad pritaikius eliminacinę dietą kai kuriems pavyksta jos atsikratyti. Žinoma, yra produktų (pavyzdžiui, žuvys), kuriems žmonės lieka alergiški visą gyvenimą, tačiau tokių negausu.

Kadangi alergija išaugama, provokacinių oralinių mėginių tyrimus reikia kartoti nuolat. Taip galima išvengti nereikalingų eliminacinių dietų. Štai pienui ir kiaušiniams alergiškus vaikus iki 3 metų būtina tirti kas 6 mėnesius, o vyresnius – maždaug kartą per metus.

"Kuo alergija kūdikystėje yra stipresnė ir kuo mažesnis vaikas suserga, tuo sunkesnė būna ligos eiga. Jei kūdikystėje pasireiškė alergija pienui ir kiaušiniams, didelė tikimybė, jog ateityje atsiras alergija ir kitiems maisto produktams, aplinkos alergenams, tokiems kaip namų dulkių erkutės, naminiai gyvūnėliai", – pasakojo O. Rudzevičienė.

Šiuo metu atliekami išsamūs naujausio maisto alergijos gydymo būdo – specifinės imunoterapijos efektyvumo - tyrimai. Tikimasi, kad ši naujovė padės išgydyti maisto alergiją vyresniems vaikams, kuriems ligos nepavyko išaugti.

Taikant specifinę imunoterapiją labai mažas alergizuojančio maisto produkto ekstrakto kiekis suleidžiamas po oda arba sulašinamas po liežuviu. Paskui jis pamažu ir labai atsargiai didinamas, kol atsiranda to maisto toleravimas.

Gelbėja injekcijos

O. Rudzevičienė pabrėžė, kad ypatingų apsaugos priemonių reikia tuo atveju, kai alerginė reakcija į maistą būna labai stipri, t. y. atsiranda anafilaksija, galinti baigtis anafilaksiniu šoku. Tokia reakcija pasireiškia staiga. Po kontakto su alergenu praėjus tam tikram laikui (nuo kelių minučių iki 2 valandų) odoje atsiranda niežtintys bėrimai, gali patinti veidas, lūpos, liežuvis, pasunkėti kvėpavimas, atsirasti dusulys, pilvo skausmai, vėmimas, nukristi kraujo spaudimas, vaikas gali suglebti.

"Tokiems pacientams visur ir visada būtina turėti autoinjektorių su adrenalinu. Tai receptinis vaistas, dėl jo reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją", – patarė O.Rudzevičienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"