TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Nuo šalčių gelbės kaitinantis maistas ir gėrimai

2014 01 25 6:00

Šalčiams nesitraukiant, geriausia priebėga nuo jų tampa virtuvė, kur galima pasigaminti šildančių savybių turinčio maisto, kūną kaitinančių antpilų bei arbatų. Jeigu šaltis vis dėlto nugalėjo ar prikibo virusas, vaistų irgi dera pasiieškoti virtuvėje. Natūralios medicinos atstovai veiksmingų receptų žino daugybę.

Remiantis kinų medicina, atsparumą šalčiams padeda sukurti šildančių savybių turinčių produktų vartojimas. Kaip pasakojo manualinės terapijos specialistas Alfredas Maruška, pagal kinus mėtos ir jazminai yra vėsinantys augalai, todėl atšalus orams netinka mėtų arbata arba žalioji arbata su jazminaičiais. Šaldo ir vasarą gaivinę vaisinės arbatos, sultys, kvietinis alus.

Taip, kaip šiltuoju sezonu, nebetinka daugelio pamėgtos agurkų bei pomidorų salotos. O ir šiaip – dauguma žalių daržovių salotų, pagamintų su aliejumi, nesuteikia kūnui norimos šilumos. Mat kopūstai, burokėliai, cukinijos, agurkai, pomidorai turi šaldomąjį poveikį.

Prie vėsinamųjų produktų priskiriamas ir vyno actas, sezamo, sojų, saulėgrąžų aliejus. Tačiau bulvės, morkos, ropės bei grybai yra neutralūs.

Vėsina ir dauguma pieno produktų. Tad, pavyzdžiui, jogurtų šaltuoju sezonu reikėtų valgyti mažiau. Tačiau sūriai yra neutralūs ir net šildantys, tad juos valgyti naudingiau.

Kalbant apie mėsą, jautiena yra neutrali, o aviena ir paukštiena – šildo. Kūną sušildys ir grikiai.

Česnakai ar svogūnai irgi yra šildantys, todėl itin tinka žiemą.

Ištisus metus tinka prie neutralaus maisto priskiriamas medus, žaliosios bei raudonosios vynuogės. Tačiau dauguma kitų vaisių bei uogų yra šaldantys bei vėsinantys. Tokie yra greipfrutai, obuoliai, mandarinai, serbentai, bananai, arbūzai, ananasai, citrinos ir apelsinai. Šaltuoju sezonu geriausia prisiminti riešutus, džiovintus saldaus skonio vaisius, nes juose išlieka saulės šiluma.

Kitoks paruošimas

Keičiantis orams turėtų kisti ir pats maisto gaminimas – atšalus geriausia jį troškinti. Išvirus ar patroškinus šaldančius bei vėsinančius produktus, jie taip pat įgauna kitų savybių. Todėl A.Maruška rekomendavo būtent taip paruoštą ir šildančiais prieskoniais pagardintą maistą. Tam tinka anyžiai, bazilikai, krienai, aitriosios paprikos, česnakai, karis, cinamonas, muskato riešutai, imbieras, kmynai, kardamonai, kalendros, krapai, lauro lapai, mairūnai, mandarinų bei apelsinų žievelės.

Šildiklių trijulė

"Žolinčių akademijos" prezidentė Danutė Kunčienė vardijo ne vieną būdą, kaip savo labui panaudoti šildančių galių turintį česnaką. Štai iš jo pagamintas aliejus pravers šąlant galūnėms. Tam reikia paimti du šaukštus tarkuotų česnakų, 5 šaukštus aliejaus, visa tai padėjus prie radiatoriaus pašildyti ir nuspausti per marlę. Sušalusias kojas įtrynus tokiu aliejumi, temperatūra netrukus pakils.

Šiam tikslui tinka ir krienai. Norint sušilti, jų sultimis reikėtų įtrinti padus ir užsimauti kojines.

Truputį tarkuotų krienų įdėjus į burokėlių, pupelių ir kitas daržovių sriubas, jos bus ne tik maloniai aštrios, bet turės ir šildomąjį poveikį. Jeigu nosis užgulta, bevalgant tokį viralą iš karto atlaisvės.

Šildomojo poveikio turi ir kvapnieji pipirai. Paprasčiausia būtų šiek tiek jų įsiberti į įprastą arbatą.

Iš kvapniųjų pipirų pagamintam kaitinančiam gėrimui reikės 4 dalių sumaltų laukinės gudobelės vaisių ir vienos dalies kvapniųjų pipirų. Gudobelės vaisiai 5 minutes verdami piene, nuskalaujami, tada gerai paskrudinami orkaitėje, sudžiovinami ir sumalami į miltelius.

Padėjėjai peršalus

Jeigu šaltis susargdino, galima pasigaminti prakaitavimą skatinančios arbatos su trupučiu cinamono, kardamono, gvazdikėlių. Komponentai tie patys, kaip ir karštam vynui, tik gydomojo gėrimo pagrindas – vanduo.

Mūsų senoliai kadaise net plaučių uždegimą išsigydavo krienų sultimis. Jei skrandis jautrus, šių sulčių geriama pavalgius, jeigu virškinimas normalus – galima ir prieš valgį.

Pasak indų medicinos – ajurvedos – žinovės Astos Keturkienės, karščiuojant labai tinka visos kartaus skonio žolės ir kiti augalai: islandinės kerpenos, pelynai, imbierai, čiobreliai, ajerai, ramunėlės, medetkos, bazilikai. Jie ne tik mažina karštį, bet turi ir antibakterinį bei toksinus šalininantį poveikį.

Padeda ir aviečių, nasturtų, šermukšnių žiedų arbata. Karštą pieną reikėtų gerti ne tik su medumi, bet ir su imbieru.

Užgulus nosiai, pradėjus kosėti, čiaudėti, pravers gėrimas, kuriam reikia paimti po vieną arbatinį šaukštelį smulkiai pjaustyto šviežio imbiero ir smulkiai grūstų kalendros sėklų. Maždaug 1 minutę pakepinti juos sausame puode, kad vos paruduotų, tada užpilti 1 puodelį vandens, pavirinti ir gerti.

Kovai su gripu A.Keturkienė siūlo pasigaminti mišinį, kuriam reikės po 10 g maltų džiovintų imbierų, juodųjų pipirų, gvazdikėlių, kardamonų, cinamono, 50 g rudojo cukraus. Viską sumaišius vartoti po arbatinį šaukštelį 2 kartus per dieną, ryte ir vakare. Galima ir su medumi, ir užsigeriant šiltu vandeniu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"