TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Nuo vaišių stalo – į ligoninę

2016 01 09 6:00
Gabija Dragelyte Asmeninio albumo nuotrauka

Lietuviai mėgsta švęsti. Vos ištvėrę Kalėdų ir Naujųjų metų maratoną, kai kas jau vėl ima ruoštis „paminėti“ sparčiai artėjančius 2016-ųjų laisvadienius. Skelbiama daug statistikos apie šventines išlaidas, tačiau ji pateikiama ne visa. Medikai tebeskaičiuoja švenčių užstalių aukas. Tarp jų – ir mirusieji, ir tie, kurių sveikata jau niekada nebebus tokia, kokia buvo.

Vien Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ūmių apsinuodijimų skyriuje pirmomis naujųjų metų dienomis buvo apie 40 pacientų. Per praėjusius metus čia gydyta daugiau kaip 2 tūkst. piliečių, triskart daugiau apsinuodijusiųjų alkoholiu ir kitomis cheminėmis medžiagomis medikai toksikologai konsultavo ambulatoriškai.

Nemokame švęsti

Ūmių apsinuodijimų skyriaus vedėjos gydytojos toksikologės reanimatologės Gabijos Dragelytės nuomone, pati didžiausia bėda, kad lietuviai dar nemoka linksmintis. Daugeliui šventės asocijuojasi ne su gražiu laisvalaikiu šeimoje, ne su iškylomis, teatrų, muziejų lankymu, bet su ilgu sėdėjimu prie vaišių stalo, nukrauto alkoholiniais gėrimais. „Lietuva – viena labiausiai prasigėrusių valstybių, – pabrėžia gydytoja. – Gyventojų krašte mažėja, o suvartojamų svaigalų kiekis didėja. Mes jau akivaizdžiai matome: Lietuvos žmonės baigia prasigerti, nes šalyje nėra alkoholio vartojimo mažinimo politikos. Vienos svarbiausių Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijų šioje srityje – branginti svaigiuosius gėrimus, drausti jų reklamą ir mažinti bet kokį prieinamumą prie alkoholio. Švedijoje, turinčioje beveik 10 mln. gyventojų, yra tik apie 450 specializuotų svaigalų parduotuvių, o Lietuvoje – maždaug 20 tūkst. jų pardavimo vietų. Žmogui, panorusiam nusipirkti butelį alkoholinio gėrimo, pakanka sugaišti vos keletą minučių ir išleisti keletą eurų. O jeigu iki artimiausios parduotuvės tektų važiuoti bent 30 km, tada, suskaičiavus laiko ir degalų sąnaudas, gal ir noras išgerti dingtų. Reklamos daugelyje žiniasklaidos priemonių irgi pilna: nuolaidos „šventiniam“ vynui ar kitokiam alkoholiui, popkultūros žvaigždės ir net politikai šypsodamiesi laiko iškėlę taures... Taip formuojama nuostata, kad šventė ir alkoholis – neatsiejami. Todėl nesistebime, kai švenčių dienomis į Ūmių apsinuodijimų skyrių tiesiai iš prabangių užstalių atvežamos ir gražios kailiniuotos, puošniai apsirengusios bei susišukavusios močiutės, kurios paprastai alkoholio nevartoja ir net nežino, jog negali išgerti daugiau kaip porą gurkšnelių. Tačiau jos neatsispiria malonių giminaičių raginimams, ir organizmas neatlaiko... Ligoninėje tenka gelbėti ir „užsikodavusius“, po ilgo abstinencijos laikotarpio šventinei nuotaikai pasidavusius asmenis. Gaila, kad artimi žmonės nepadeda jiems išlaikyti taip sunkiai pasiektos blaivybės...“

Kai šventės trunka keletą dienų, nestinga ir maistu apsinuodijusių pacientų. Tarp tradicinių Kūčių patiekalų – grybai. Pakanka iš kaimiško sandėliuko ištraukto ir lauktuvėms atvežto stiklainiuko grybų, suvalgyti keletą šaukštų porą dienų ant stalo stovėjusios baltosios mišrainės, kad skyriaus medikams tektų gelbėti sunkiai apsinuodijusius pacientus.

Pavojingiausi – cheminių medžiagų mišiniai

Nemažai žmonių serga lėtinėmis ligomis, tad privalo nuolat vartoti vaistus. Švenčių dienos – ne išimtis. Kas būna medikamentus užgėrus alkoholiu? „Mūsų šalyje nėra normalios vaistų apskaitos, todėl kiekvienas jų gali nusipirkti kokių tik panorėjęs, – sako gydytoja G. Dragelytė. – Tai labai pavojinga, nes švenčių laikotarpiu ilgai sergančius vienišus žmones ištinka depresija, aplanko mintys apie gyvenimo beprasmybę, pasitaiko ir bandymų nusižudyti. Ieškodami nusiraminimo, norėdami pagerinti nuotaiką arba klausydami „išmintingų“ patarimų, kartais jie mėgina maišyti vaistus su alkoholiu. Dėl to labai pakinta šių cheminių medžiagų poveikis, kyla pavojus gyvybei.“

Dar labiau savo gyvybe rizikuoja kai kurie jauni žmonės. Siekdami ilgai likti energingi, šėlti per naktį, jie vartoja psichostimuliatorius – amfetaminų grupės narkotines medžiagas, rūko žolę, geria energinius gėrimus. Tai – nelegalios medžiagos, ilgai jas vartojant galima tapti priklausomiems. Tačiau daugeliui ir vienas kartas gresia apsinuodijimu. „Pagal statistiką psichotropinių medžiagų jauniems žmonėms pasiūlo vienas iš keturių artimiausių draugų, – teigia gydytoja toksikologė. – Todėl tėvai, išleidę savo vaikus į bendraamžių kompaniją, turėtų neprarasti budrumo, įžvelgti elgsenos pokyčius. Psichotropinėmis medžiagomis neretai apsinuodija ne tik viską norintys išbandyti paaugliai, bet ir geri, pavyzdingi moksleiviai ar studentai, ypač merginos, bijančios bendraamžių pajuokos. Daugeliui jų prireikia medikų pagalbos net pavartojus mažą dozę cheminių medžiagų. Mat norėdamos būti lieknos merginos mažai valgo, laikosi dietos, todėl greitai apsvaigsta. Gerai bent tai, kad daugumai pakanka ir vienintelės tokios nemalonios patirties – ilgai ją prisimena kaip didelę gėdą. Tačiau jei kartą apsinuodijus prasta savijauta nebūna vertinga pamoka, po kelių tokių „paragavimų“ jaunas žmogus gali tapti priklausomas iš pradžių nuo silpnesnių, o paskui ir nuo stipresnių narkotinių medžiagų. Tik artimas tėvų ir jų atžalų ryšys, argumentuoti suaugusiųjų pokalbiai gali išgelbėti vaikus nuo šio pavojingo kelio.“

Visam likusiam (arba ne) gyvenimui

Pasak gydytojos, blogiausia, kai asmuo įsivaizduoja, kad tapti laimingam galima pavartojus tam tikrų preparatų, ir nesuvokia, jog laimė slypi visai kitur. Tai – žmonių santykiai, įdomi ir prasminga veikla. Pavartojusieji psichostimuliatorių pasidaro aktyvūs, labai linksmi, energingi, jų vyzdžiai išsiplečia, o judesiai tampa nekoordinuoti. Šie žmonės smarkiai prakaituoja, geria daug vandens, juos ima krėsti drebulys.

Kaip turėtų elgtis esantieji šalia, kaip padėti apsinuodijusiajam, kol atvyks medikai? „Apsinuodijęs žmogus tampa pavojingas ir sau, ir aplinkiniams. Reikia jį saugoti, kad nesusižalotų arba nesužalotų kitų, – pataria medikė. – Daugelis apsvaigusiųjų nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų ne tik patys patiria įvairių traumų – smegenų sutrenkimų, rankų, kojų lūžių, bet ir sužeidžia, o kartais net pražudo kitus žmones. Jei niekas nesustabdo bandančiųjų sėsti prie vairo, neretai sulaukiama ir lemtingų tokio elgesio pasekmių.“

Neretai girdime: žmogus tiek gėrė, kad jį ištiko koma. Kas yra alkoholio sukelta koma? „Jeigu draugų, artimųjų kompanijoje pasigėrusiu asmeniu kas nors pasirūpina, paguldo į šiltą patalą, pasuka ant šono, kad pradėjęs vemti neuždustų skrandžio turiniui patekus į kvėpavimo takus, ir nuolat stebi, tuomet jis gali saugiai sulaukti medikų pagalbos. Tačiau jei koma ištinka žiemą, lauke, žmogus gali sušalti ar, kaip jau minėta, uždusti, – aiškina gydytoja. – Bet kokiu atveju koma – tai gyvybei pavojinga būsena, nes sutrinka smegenų aprūpinimas deguonimi. Jos pasekmės gali būti sunkios. 5 minučių deguonies badą patyrusios smegenys miršta. Taigi kasmet keletas tokių „pašventusių iki komos“ nebeprabunda...“

Net per didžiausią linksmybių įkarštį visuomet atsiranda ir blaivių žmonių. Gydytoja ragina juos stebėti aplinkinius, kurie linkę į depresiją ir jau anksčiau yra išsakę suicidinių minčių. Būtent tokiems asmenims šventinės linksmybės kelia tik dar didesnį liūdesį. „Būtų gerai, jei žmonės pasistengtų padaryti viską, kad net po daugelio metų šventė neprimintų jiems skaudžios netekties – tragedijos, kurios buvo galima išvengti“, – sako gydytoja.

Reikia ryžtingesnių sprendimų

Ligoninėje medikai detoksikuoja žmogaus organizmą – pašalina nuodus, kurių jis pats nesugeba atsikratyti. Po poros dienų, o sunkesniais atvejais – po savaitės, daugelis išrašomi namo. Tačiau beveik visiems pacientams prireikia psichoterapeuto pagalbos. Kai organizmui tenka kovoti ne tik su apsinuodijimu, bet ir su kitomis sveikatos problemomis, tokio įvykio pasekmes jis gali jausti ilgai arba net visą gyvenimą. Apsinuodijimas alkoholiu ar kitomis cheminėmis medžiagomis išprovokuoja sunkius skrandžio, inkstų, kepenų, kasos sutrikimus, bet tikrąsias jų priežastis ne visi linkę prisiminti ir tinkamai įvertinti.

Ilgalaikis svaigalų vartojimas negrįžtamai pažeidžia žmogaus smegenis, kai kada net iki tokio lygio, kad asmuo darosi encefalopatiškas – jam sutrinka atmintis, bendravimas su artimaisiais. Neretai netenkama darbo ir normalios socialinės aplinkos. Pagal oficialią statistiką Lietuvoje yra 150 tūkst. žmonių, sergančių lėtiniu alkoholizmu, ir juos būtina gydyti. Kažin ar tai realūs skaičiai? „Alkoholio prieinamumo mažinimas, jo branginimas ir įsigijimo laiko ribojimas jau būtų sisteminio požiūrio į šią sudėtingą problemą pradžia, – tvirtina gydytoja G. Dragelytė. – Sunku suprasti politikus, kuriems taip sunku buvo apsispręsti dėl draudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais degalinėse. Laimė, pagaliau sprendimas priimtas. Keisčiausia, kad visiems imponuoja menkaverčiai verslininkų argumentai, bet niekas nekreipia dėmesio į tai, jog net nedideli žingsniai, tokie kaip draudimas pardavinėti kioskeliuose kosmetinį spiritą, jau duoda rezultatų. Jeigu parduotuvėse alkoholio būtų galima įsigyti tik nuo 11 val., gal daugiau pagirias jaučiančių žmonių kreiptųsi į medikus, o ne toliau svaigintųsi.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"