TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Nuo žaibų geriausia slėptis krūmuose

2011 07 19 0:00
Kai žaibuoja, geriausia neiti iš namų.
LŽ archyvo nuotrauka

Kai tokie permainingi orai, kai karščius keičia lietūs ir perkūnija, privalu būti atsargiems ir paisyti specialistų perspėjimų.

Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties medikų teigimu, šią vasarą mieste nepasitaikė nukentėjusiųjų nuo žaibų. Tačiau praėjusį penktadienį per audrą sostinės Baltuoju tiltu ėjusioms dviem merginoms tikrai buvo kilusi reali grėsmė. Nors tą vakarą lijo ir žaibavo virš galvų, draugės, nepaisydamos pavojų, tyškant baloms ėjo pasirinktu maršrutu.

Rasa pasakojo, kad žingsniuojant per Nerį nutiestu tiltu suskambo draugės mobilusis telefonas. Ši, nors ir buvo girdėjusi apie perspėjimus nekalbėti žaibuojant, atsiliepė į skambutį. "Buvome ties tilto viduriu, kur iškilę du metaliniai stulpai. Staiga pajutome, kad abiejų plaukai ir net mažiausi plaukeliai stojo piestu. Labai sutrikome, puolėme bėgti, bet dar girdėjome, kaip už mūsų ėję žmonės juokėsi, esą į mus trenkė žaibas", - prisiminė pašnekovė.

Ji mano, kad žaibas galėjo trenkti į netoliese buvusį stulpą, o susidaręs elektromagnetinis laukas kliudė ir merginas. Po šio įvykio abi pajuto skausmus čiurnose, jie nesiliovė lig šiol.

Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties budintysis, išklausęs istoriją, priminė, kad tiltas - atvira vieta ir eiti juo žaibuojant tikrai nederėtų, juolab kalbėti mobiliuoju telefonu, o dėl atsiradusių skausmų patarė kreiptis į šeimos gydytoją.

Kaip elgtis?

Bendros statistikos, kiek žmonių šią vasarą nukentėjo nuo žaibų, neturi nei Sveikatos apsaugos ministerija, nei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD). Pastarojo atstovas Gintautas Druktenis sakė, kad departamentas renka informaciją tik apie nukentėjusiuosius dėl žaibo sukeltų gaisrų.

PAGD specialistai įspėjo, kad esant sudėtingoms meteorologinėms sąlygoms dera būti ypač atsargiems.

Pučiant stipriam vėjui, gali sutrikti elektros tiekimas, virsti dideli medžiai, lūžti jų šakos, tad be svarbios priežasties nevertėtų išeiti iš namų. Jei žmogus vis dėlto privalo išvykti, būtinai turėtų išjungti elektrą, užsukti dujų, vandens sklendes, uždaryti langus, langines, užrakinti duris.

Iš balkonų reikia išnešti daiktus, kuriuos gali pakelti vėjas, arba juos gerai pritvirtinti. Negalima stovėti ar statyti automobilių po aukštais medžiais, prie elektros linijų. Draudžiama liesti ant laidų užvirtusius medžius, elektros stulpus, nes jie gali sukelti pavojų gyvybei.

Reikėtų likti namie

Žaibuojant ir griaudžiant patartina pasilikti namie, uždaryti langus, duris, dūmtraukių sklendes, ventiliacijos angas, kad nebūtų skersvėjų, galinčių pritraukti kamuolinį žaibą.

Būtina išjungti visus elektros prietaisus, taip pat antenas, nekalbėti telefonu. Perkūnijos metu pavojinga liesti metalines pastato konstrukcijas, vamzdynus, būti arti elektros laidų, antenų, langų, durų, namo lauko sienų, už kurių auga dideli medžiai.

Nuo žaibo patikimai saugo ir automobilis, tik reikia įtraukti anteną, užsidaryti langus ir nesiliesti prie jo metalinių konstrukcijų.

Jeigu audra užklupo lauke, negalima slėptis po aukštais pavieniais medžiais, prie stulpų ar pastatų sienų, ieškoti prieglobsčio šalia žaibolaidžių, metalinių bokštų ar aukštų kaminų, dera vengti aukštesnių atvirų vietų. Geriausia pasislėpti krūmuose arba atsitūpti nuokalnėje, apglėbus rankomis kelius.

Žaibuojant ypač pavojinga būti šalia vandens telkinių. Perkūnijai užklupus maudantis, žvejojant ar irstantis valtimi, reikia nedelsiant skubėti į krantą.

Griaudėjant negalima bėgioti, važiuoti motociklu ar dviračiu, laikyti rankose metalinių daiktų. Juos verta palikti atokiau, kol praeis perkūnija.

Pamačius kamuolinį žaibą, patariama elgtis ramiai, nejudėti ir prie jo nesiartinti, nebandyti paliesti jo kokiu nors daiktu, - antraip gali įvykti sprogimas. Neverta bėgti nuo kamuolinio žaibo, nes oro srovė gali jį pritraukti prie žmogaus.

Pasidomėkite kaimynais

Specialistai pataria neužmiršti savo kaimynų: derėtų pasiteirauti, ar jie girdėjo pranešimus apie orų permainas. "Gal šalia gyvena neįgalūs žmonės, vieniši seneliai ar mažamečiai vaikai, šiuo metu leidžiantys laiką be tėvų. Pasidomėkite, ar jais kas nors gali pasirūpinti, jei ne - padėkite jiems arba informuokite kaimynus, kad nelaimės atveju jie gali skambinti Bendruoju pagalbos telefonu 112", - rekomendavo PAGD atstovai.

* * *

Jei nutrenkia žaibas

Tiesiai į žmogų žaibas trenkia palyginti retai. Dažniausiai jo aukomis tampa stovėjusieji šalia medžio ar vandens telkinio. Žaibas akimirksniu perskrodžia žmogaus kūną, palikdamas įeinamąjį ir išeinamąjį nudegimus. Dažniausiai žaibas į kūną patenka per

liemenį ar kitą viršutinę kūno dalį, o išeina per kojas. Žaibo smūgis gali pažeisti vidaus organus, raumenis, gali lūžti kaulai, pažeidžiamas stuburas. Traumos metu raumenyse išsiskyrusios medžiagos gali staiga sutrikdyti inkstų veiklą. Žaibas pažeidžia smegenis,

todėl jos nebeįstengia kontroliuoti kvėpavimo ir žmogus pradeda dusti. Dauguma nukentėjusiųjų praranda sąmonę arba ji pritemsta.

Atgaivintam žmogui gali būti sunku pajudinti kojas, kartais prarandama kalba, sutrinka orientacija, ištinka šokas.

Žaibui nutrenkus žmogų, reikia kuo skubiau kviesti greitąją medicinos pagalbą. Kol ši atvyks, reikia patikrinti nukentėjusiojo pulsą ir įvertinti kvėpavimą. Jei nėra širdies ir kvėpavimo veiklos požymių, nedelsiant pradėti daryti išorinį širdies masažą ir dirbtinį

kvėpavimą. Nuostata, kad žaibo trenkto žmogaus negalima liesti rankomis, yra klaidinga. Būtina nukentėjusįjį pakelti nuo žemės, nunešti į saugesnę vietą, maždaug 20-30 cm pakelti kojas, atlaisvinti kvėpavimo takus, apkloti. Medikus reikia kviesti net ir tuo atveju, jei nuo žaibo nukentėjęs žmogus kalba ir yra sąmoningas, nes neaišku, ar žaibas nepakenkė vidaus organams.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"