TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Nuodija elektronikos atliekos

2013 06 01 6:00
Mesdami atliekas kur pakliūva galų gale pakenkiame savo sveikatai.  Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Per metus Lietuvoje saugiai surenkama 12-14 tūkst. tonų elektroninių atliekų. Deja, nemažai jų vis dar patenka į sąvartynus arba piktavališkai išmetama į gamtą. Irdami elektroniniai prietaisai į aplinką išskiria pavojingų medžiagų, o šios per vandenį, orą, dirvožemį ir maistą patenka į mūsų organizmą.

"Išmesdami elektronikos atliekas į sąvartynus ar gamtą, tam tikra prasme "užminuojame" savo gyvenamąją aplinką. Po kelerių ar keliolikos metų pavojingos medžiagos pasieks mus tiesiogiai - per orą, vandenį, arba netiesiogiai, per dirvoje, vandenyje išaugintą maistą. Kartu su daržovėmis, žuvimis, mėsa, pieno produktais "gardžiuosimės" beskonėmis, tačiau ypač pavojingomis medžiagomis", - sako elektros ir elektroninės įrangos bei baterijų ir akumuliatorių gamintojų ir importuotojų asociacijos EEPA direktorius Mantas Varaška.

Pateikiame aštuonias elektronikos įrenginiuose esančias chemines medžiagas, žalojančias mūsų sveikatą, jei šie prietaisai yra netinkamai išmesti.

Beveik visuose elektros ir elektronikos įrenginiuose naudojamas aliuminis. Stambiagabaritėje elektros įrangoje (skalbimo mašinose, šaldytuvuose, viryklėse) jo yra dideliais kiekiais. Nors aliuminis - vienas svarbiausių mikroelementų, reikalingų žmogaus gyvybinėms funkcijoms palaikyti, tačiau per didelis jo kiekis gali kauptis organizme ir neigiamai veikti kaulinį audinį bei pakenkti centrinei nervų sistemai.

Arsenas, nors ir labai mažais kiekiais, naudojamas visuose prietaisuose ir įrangoje, kurioje yra elektronikos plokštės. Ši medžiaga gali sukelti odos, plaučių, šlapimo pūslės bei inkstų vėžį. Arseno kaupimasis organizme taip pat gali sukelti alerginę reakciją, pažeisti odą bei kepenis, pakenkti kraujagyslėms, sukelti plaukų slinkimą, nagų sunykimą, pažeisti nervų ir raumenų sistemas.

"Keista, bet dar ir dabar žmonės imasi atsargumo priemonių tik sudaužę gyvsidabriu užpildytus termometrus, nors taip pat atsargiai reikia elgtis ir su energiją taupančiomis lemputėmis, kurias gaminant naudojamas gyvsidabris, - teigia viešosios įstaigos "Ekošviesa" vadovas Tadas Ruželė. Anot jo, sudužus tokiai lemputei, patalpas reikia vėdinti 15 minučių. Deja, kai lemputės išmetamos kartu su buitinėmis atliekomis ir kaupiasi sąvartynuose, gyvsidabrio tarša aplinkai tampa nekontroliuojama. Žmogaus sveikatai gyvsidabris labiausiai kenkia patekęs per kvėpavimo takus. Jis žaloja centrinę nervų sistemą ir inkstus.

Švinas dažniausiai naudojamas akumuliatoriuose ir gali sudaryti net iki 80 proc. jų svorio. Ši medžiaga kaupiasi žmogaus organizme - kauluose, kepenyse, inkstuose, kaulų čiulpuose ir kt., pažeidžia nervų sistemą, kraujo gamybos bei virškinimo funkcijas. Dažnai žala organizmui pastebima tik po kelių dešimčių metų. Ypač jautrūs švino poveikiui yra vaikai - net labai mažos šios medžiagos dozės sukelia neurotoksinį efektą, pasireiškiantį sulėtėjusia protine raida.

Nors ir nedideliais kiekiais, daugelyje elektronikos prietaisų naudojami retieji cheminiai elementai. Patekę į aplinką, jie taip pat kenkia mūsų sveikatai.

Stibis sukelia galvos skausmą, kosulį, anoreksiją, miego sutrikimus, kenkia regos nervui, taip pat siejamas su nėščiųjų persileidimais.

Nikelis didina nosies pertvaros ir plaučių vėžio riziką.

Kadmis žaloja inkstų, kvėpavimo ir kaulų sistemas, skatina plaučių vėžį.

Baris yra svarbus žmogaus mitybos elementas, tačiau per didelės dozės sukelia kraujagyslių susitraukimą, virškinamojo trakto sutrikimus, raumenų nusilpimą, širdies ritmo sutrikimus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"