TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Nustatytas lietuviškas genas iš Gintaro kelio laikų

2013 10 11 15:40
Genų tyrimai leidžia daryti prielaidas dėl seniausių istorijos įvykių. LŽ archyvo nuotrauka

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų mokslininkai nustatė, kad Lietuvoje dažniausiai paveldimą krūties ir kiaušidžių vėžio sindromą sukelianti BRCA1 geno mutacija siekia senovės baltų laikus.

"Mes įrodėme, kad Lietuvoje dažniausiai aptinkama taip vadinama BRCA1 geno mutacija (c.4035delA) atsirado apytiksliai 5-ame amžiuje, dabartinės Lietuvos teritorijoje gyvenusių senovės baltų genčių genofonde", – sako gydytojas onkogenetikas dr. Ramūnas Janavičius. Tyrimo rezultatai neseniai buvo publikuoti tarptautiniame moksliniame žurnale "European Journal of Medical Genetics".

Kas išprovokavo gyventojų sumažėjimą?

Paveldimą krūties ir kiaušidžių vėžio sindromą sukeliančių BRCA1 ir BRCA2 genų mutacijų tyrimai Santariškių klinikose atliekami nuo 2007 m. Ilgainiui buvo pastebėta, kad mūsų šalyje dažniausiai – net 50 proc. atvejų – aptinkama viena BRCA1 geno mutacija, kuri taip pat randama ir kaimyninėse šalyse – Latvijoje (40 proc.), Lenkijoje (10 proc.), Baltarusijoje (20 proc.), Estijoje (15 proc.), Rusijoje (8 proc.). "Toks mutacijos paplitimas negalėjo būti atsitiktinis, jis turėjo būti nulemtas kažkokių senų įvykių, todėl nusprendžiau tai išsiaiškinti", – pasakojo pagrindinis tyrėjas ir straipsnio autorius dr. R. Janavičius. Bendradarbiaujant su Latvijos bei JAV mokslininkais buvo modeliuoti papildomi genetinių žymenų duomenys ir atlikta vadinamoji genetinė haplotipų analizė – pagal aplinkinių genetinių DNR regionų susidėvėjimą apskaičiuotas apytikslis laikas, prieš kiek kartų galėjo atsirasti minėta mutacija.

Projektą finansavo Lietuvos Mokslo Taryba. "Mūsų duomenys leidžia objektyviau pažvelgti į senovės baltų genčių istoriją. Esame pirmieji, įrodę lietuviškąją-baltiškąją genetinės mutacijos kilmę. Populiacinės genetikos terminais tariant, galima teigti, kad 5-ame amžiuje turėjo įvykti staigus tuometinių gyventojų skaičiaus sumažėjimas – demografinė krizė ir dėl sumažėjusios genetinės įvairovės išplito tam tikros mutacijos. Galima teigti, kad jas turintys žmonės turėjo tą patį protėvį. Mūsų atlikto tyrimo rezultatai papildo paleoantropologų pastebėtus geležies amžiaus demografinius pokyčius. Labai tikėtina, kad to meto staigų gyventojų sumažėjimą Lietuvos teritorijoje galėjo išprovokuoti Romos imperijos žlugimas 5-ame amžiuje ir egzistavusių gintaro prekybos kelių sunykimas", – teigė R. Janavičius.

Kviečia išsitirti

Populiacijai būdingų mutacijų išsiaiškinimas labai palengvina genetinę diagnostiką. Šiuo metu VUL SK tiriamos net devynios Lietuvos gyventojams būdingos BRCA1 ir BRCA2 geno mutacijos, kurios lemia apie 90 proc. visų paveldimo krūties ir kiaušidžių vėžio sindromų atvejų.

Rugsėjis ir spalis – paveldimo krūties ir kiaušidžių vėžio žinomumo mėnesiai. Todėl VUL SK Onkogenetikos ir paveldimo vėžio koordinavimo centras bei Paveldimo vėžio asociacija kviečia pacientus, kuriems buvo diagnozuotas krūties ar kiaušidžių vėžys ir turintiems paveldimumo požymių, kreiptis dėl nemokamų konsultacijų bei atlikti onkogenetinius dažniausių BRCA1 ir BRCA2 genų mutacijų tyrimus.

Ištyrimui tinkami pacientai, kuriems:

*diagnozuotas kiaušidžių/kiaušintakių vėžio tipas: serozinė papilinė (adeno) karcinoma;

*diagnozuotas krūties IR kiaušidžių vėžys;

*diagnozuotas krūties vėžio tipas: trigubai neigiamas (ER-, PR-, HER2-) arba bazalinis;

*diagnozuotas krūties vėžys iki 40-ies metų (imtinai);

*diagnozuotas abiejų krūtų vėžys;

*diagnozuotas krūties vėžys vyrams.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"