TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Onkologinė liga užklumpa ne už blogus darbus

2013 03 09 7:02
Romo Jurgaičio nuotrauka/Ligą vertinant kaip bausmę, kyla grėsmė pakliūti į bejėgiškumo spąstus. 

Medicinos psichologės Sandros Birbilaitės atlikti tyrimai parodė, kad trečdalis vėžiu susirgusių žmonių onkologinę ligą vertina kaip savo gyvenimo pabaigą. Jie mano, kad vėžys - tai bausmė už blogus gyvenimo darbus. Toks mąstymas nepadeda nei sveikti, nei išgyventi.

Dalis onkologinės ligos diagnozę sužinojusių žmonių mano, kad jiems niekada nebebus taip, kaip anksčiau, kad viskas eis tik blogyn, belieka ruoštis mirčiai.

Pasak S.Birbilaitės, tokios mintys labai kenkia ligonio savijautai, nes itin skatina papildomą stresą. Dėl to išsiskiria streso hormonų, o vėžines ląsteles natūraliai naikinančių imuninių ląstelių žudikių veikla slopinama.

Todėl būtina keisti mąstymą. Tai padaryti tikrai nelengva, tad žmogui dažnai prireikia psichologo arba psichoterapeuto pagalbos.

Versiją galima pakeisti

"Pirmiausia žmogaus klausiame: ar mintis apie ligą kaip apie gyvenimo pabaigą padeda geriau jaustis? Pacientas greičiausiai atsakys, kad ne. Kitas klausimas: ar ši mintis padeda siekti norimų tikslų? Atsakymas: nepadeda. Tada teiraujamės: kokia mintis galėtų tau padėti, kad pasijustumei geriau? Ši mintis gali būti, pavyzdžiui, tokia: "Aš susirgau onkologine liga, manęs laukia gydymas, bet esu gana stiprus, kad galėčiau tai ištverti. Taip, kaip įveikiau daugelį kitų sunkumų, kurie pasitaikė mano gyvenime", - sakė S.Birbilaitė.  

Psichologė pateikė tipišką mąstymo keitimo pavyzdį. Tarkime, penktadienio popietę ligoninės palatoje žmogus laukia gydytojo vizito, bet šis nepasirodo.

Kokios mintys kyla pacientui? Sakysim, jis ima įtarinėti, kad jo tyrimų ar gydymo rezultatai tokie blogi, jog gydytojas dėl to tiesiog nenorėjo pasirodyti. Suprantama, kad taip svarstant kyla nerimas ir baimė.

Arba pacientas gali pamanyti: gydytojas manimi visai nesirūpina, jis mane tiesiog užmiršo. Dėl to kyla pyktis, ligonis jaučiasi esąs atstumtas, paliktas, nereikalingas.

"Aišku, pirmiausia galbūt vertėtų pačiam susirasti gydytoją ir pasiteirauti rezultatų, bet supykęs ar atstumtas pasijutęs asmuo dažnai nedrįsta to daryti. Tačiau pasirinkę tikėti blogiausia mintimi žmonės dar blogina savo savijautą. Todėl ir patariame nesustoti ties neigiamomis mintimis, o ieškoti alternatyvių, kurios padėtų pakeisti emocijas ir nusiraminti. Reikėtų pasirinkti tokią alternatyvią mintį, kuria būtų galima labiau tikėti nei ta, kuri sukėlė neigiamų jausmų. Pavyzdžiui, pamąstyti, kad gydytojas galėjo neateiti dėl įvairiausių priežasčių: galbūt kas nors jam sukliudė, gal vyko susirinkimas arba konferencija, galbūt kam nors skubiai prireikė mediko pagalbos. Pasirinkus tokį mąstymą pyktis sumažės, žmogus nesijaus toks paliktas, atstumtas ir niekam nerūpintis. Be to, labai svarbu tikėti ta alternatyvia mintimi, kad ji nebūtų primesta iš šono, antraip žmogus nepasijus geriau", - pasakojo S.Birbilaitė.   

LŽ archyvo nuotrauka/Medicinos psichologė S.Birbilaitė teigia, kad tyrimai nepatvirtino asmenybės tipo ir sergamumo vėžiu sąsajų.

Ar yra vėžinė asmenybė?

Vėžiu susirgę žmonės dažnai ieško, kas jų gyvenime buvo blogai, dėl ko jie esą ir susirgo. Ne vienas įsikalba, kad liga - tai  Dievo bausmė arba atlygis už jų gyvenimą.

Tačiau S.Birbilaitė pabrėžė, kad krikščionybėje Dievas nėra baudžiantis, bet mylintis, atleidžiantis ir saugantis.

Pasak psichologės, mąstymą reikėtų keisti ta linkme, kad onkologinė liga nėra bausmė, o tai, kad susirgta, lėmė fiziologinių, psichologinių, genetinių bei aplinkos veiksnių visuma.

"Mąstyti apie ligą kaip apie bausmę labai nenaudinga. Dėl to didėja nerimas, baimė, kaltės jausmas, o tai sukelia papildomą stresą, kenkiantį imuninei sistemai", - aiškino S.Birbilaitė.

Teoriją apie ligą kaip atlygį už negerus darbus paneigia gausybė gyvenimo atvejų, kai vėžiu suserga tie, kurie, regis, tinkamai ir sveikai gyveno. Tam pritaria ir S.Birbilaitė. Anot medicinos psichologės, jokiu būdu negalima vienareikšmiškai tvirtinti, kad onkologine liga susergama dėl gyvenimo būdo ar kokių nors asmeninių savybių.

Žinoma, jei žmogus nesirūpina savo sveikata - rūko, piktnaudžiauja alkoholiu, mažai miega, jo mityba netinkama, toks gyvenimo būdas lemia įvairių ligų, taip pat ir vėžį. Tačiau susirgti onkologine liga gali ir besirūpinantis savo mityba, sportuojantis, neturintis žalingų įpročių žmogus.   

Be to, tyrimai nepatvirtino vienu metu labai madingos teorijos apie vėžinę (C tipo) asmenybę.

Bandymus ją nustatyti paskatino kiti tyrimai, kurie parodė asmenybės ir sergamumo širdies bei kraujagyslių ligomis sąsajas. Paaiškėjo, kad šiomis ligomis dažniau suserga vadinamoji A tipo asmenybė. Tai žmonės, kurie labai karštai reaguoja į įvykius, greitai susijaudina, aktyviai reiškia emocijas, jiems būdingas agresyvumas. Šie asmenys labai ambicingi, siekiantys karjeros, dirbantys viršvalandžius, nekreipiantys dėmesio į savo negalavimus.

Taigi imta manyti, kad galbūt galima nustatyti asmenybės tipą, kurio atstovai suserga vėžiu. Atlikus kai kuriuos tyrimus pradėta laikytis teorijos, kad onkologine liga dažniau suserga tie žmonės, kurie užgniaužia emocijas, o ypač neigiamas, tokias kaip pyktis. Šio C tipo asmenybės atstovai vengia konfliktuoti, viską patys išgyvena,  neapkrauna kitų savo bėdomis, dažnai pasiaukoja dėl kitų, nekreipia dėmesio į savo poreikius.

Vis dėlto vėlesni tyrimai, atlikti su dešimtimis tūkstančių žmonių (viename švedų tyrime apie 30 tūkst. asmenų buvo stebimi net 25 metus), šios teorijos nepatvirtino.

Bejėgiškumas lemia gyvenimo trukmę

"Mintys, kad liga ištiko dėl kokių nors asmeninių savybių, gali sukelti depresiją ir dar labiau pakenkti. Mąstydamas apie bausmę, žmogus jaučiasi bejėgis. Juk jei mane nubaudė, vadinasi, tai man skyrė likimas, ir negaliu to pakeisti. Bejėgiškumą jaučiantys žmonės onkologinės ligos diagnozę vertina kaip didžiulę grėsmę, netektį arba pralaimėjimą, nededa jokių pastangų įveikti ligą, vis mažiau užsiima lig tol jiems įprasta veikla. Tokie žmonės nepasitiki nei savo jėgomis, nei medikais, mano, kad niekas nebepadės. Todėl jie gali neklausyti gydytojo nurodymų arba jŲ išvis atsisakyti", - vardijo S.Birbilaitė.  

Tyrimai rodo, kad bejėgiškumą jaučiančių žmonių gydymo ir išgyvenamumo rezultatai yra prastesni.

"Gerai, kad bejėgiškumas nėra įgimta, o įgyta savybė, kurios esame išmokę tam tikru gyvenimo etapu. Todėl galime iš naujo išmokti į situaciją reaguoti kitaip", - pažymėjo psichologė.

Verčiau ieškoti to, kas gera

Išgyventi padeda kovinė dvasia, kai į ligą reaguojama kaip į iššūkį, ieškoma įvairiausių būdų ir galimybių jai įveikti.

"Susirgus derėtų sau konstatuoti, kad gyvenime nutiko kažkas, su kuo šiuo metu reikia kovoti. Ir prisipažinti: esu ganėtinai stiprus, kad išmokčiau gyventi su liga ir ją įveikčiau. Šiam tikslui privalau skirti visas savo jėgas, kaip elgiausi ir anksčiau gyvenime, patekęs į sunkią padėtį. Tad mano liga yra tik dar vienas gyvenimo etapas, kurį turiu pereiti nuo pradžios iki pabaigos. Žinau, kad gali būti sunku, bet sugebėsiu atlaikyti", - tinkamo mąstymo pavyzdį pateikė psichologė.

Pasak S.Birbilaitės, ištikus sunkiai ligai derėtų ieškoti to, kas yra gyvenime gera, įžvelgti stipriąsias savo savybes, jomis pasikliauti ir vadovautis.

Pakeisti mąstymą padeda meditacijos, kai atsipalaidavęs žmogus įtiki savo jėgomis, pasikliauna savo kūnu arba susitaiko su onkologine liga.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"