TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Paaugliai ir mitai apie kontracepciją

2008 10 07 0:00
Akušeris ginekologas R.Žiobakas gali pateikti ne vieną mitą apie kontracepciją, kuriuo tiki Lietuvos paaugliai.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Neseniai atlikta apklausa parodė, kad Lietuvos jaunimo žinios apie kontracepciją nėra teisingos, tikima visiškai nepagrįstais teiginiais. Matyt, ir dėl šios priežasties maždaug ketvirtadalis paauglių nėštumų baigiasi abortais.

Pagal abortų skaičių Lietuva yra apie vidurį tarp rytų ir vakarų valstybių. Mūsų šalyje kasmet atliekama apie 10 tūkst. abortų, tačiau manoma, kad realiai jų padaroma 20-30 proc. daugiau. Pernai nėštumą savo noru nutraukė 866 Lietuvos merginos iki 19 metų amžiaus. Kasmet kūdikius pagimdo apie 2,5 tūkst. merginų iki 19 metų, tokių gimdymų nemažėja. Nyderlanduose, Danijoje ar Švedijoje, kur itin veiksminga jaunimo lytinio švietimo politika, labai jaunos moterys beveik negimdo. Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos vadovės Esmeraldos Kuliešytės duomenimis, net 86 proc. lietuvių mano, kad apie kontracepciją reikia sužinoti dar paauglystėje. Jos teigimu, informacijos suteikimas neskatina anksčiau pradėti lytinio gyvenimo, nes tai esą lemia kiti veiksniai. "Tik tinkama informacija gali užkirsti kelią neplanuotam nėštumui ir lytiškai plintančioms ligoms", - įsitikinusi gydytoja. Anot akušerio ginekologo Rolando Žiobako, teisingiausias kelias - propaguoti kontraceptines priemones ir kartu diegti jaunimui tikrąsias gyvenimo vertybes.

Kur sužino?

Rugsėjo 8-14 dienomis internetu atlikta apklausa parodė, kad mūsų jaunimas informacijos apie kontracepciją pirmiausia ieško internete, klausia draugų, ginekologų ir tik paskiausiai - mokytojų. Šie veda lytinio ugdymo pamokas, tačiau jaunimas mano, kad geriausiai tai padarytų gydytojai. Informacijos turėtų būti suteikiama anksčiau, nei pradedamas lytinis gyvenimas. Dalyvavusiųjų apklausoje teigimu, žinių apie lytiškumą reikėtų suteikti 10-14 metų mokiniams. Norintiems nepasimesti margame informacijos sraute ir užpildyti žinių apie kontracepciją spragas jauniems žmonėms, tėvams bei mokytojams medikai rekomenduoja apsilankyti atnaujintame tinklalapyje www.your-life.lt

Ką vartojame?

R.Žiobako teigimu, idealių kontraceptinių priemonių nėra, visos turi ir pranašumų, ir trūkumų. "Kuo jos veiksmingesnės, tuo labiau tikėtina rizika sveikatai ar nepageidaujamas poveikis. Kuo metodas saugesnis sveikatai, tuo mažiau jis veiksmingas apsisaugant nuo nėštumo", - pažymėjo gydytojas.

Lietuvoje naudojama barjerinė kontracepcija (prezervatyvas); hormoniniai apsaugos būdai: kontraceptinės tabletės, makšties žiedas, pleistras, hormoninė gimdos spiralė, gimdos spiralė (vario spiralė); taip pat cheminiai (spermicidų kremai, ovulės, žvakutės, tamponai) bei natūralaus nėštumo planavimo metodai. Dažnai taikomas nutraukto lytinio akto metodas, net tikima apsiplovimu parūgštintu vandeniu, nors tai esą visiškai neefektyvus būdas. Kai kuriose šalyse kontracepcijai dar naudojami poodiniai implantai, tačiau Lietuvoje jie neprigijo.

Apie efektyvumą

Medikų duomenimis, efektyviausiai nuo neplanuoto nėštumo apsaugo hormoninės ir vario spiralės. Taip pat - tabletės, pleistrai ir žiedai. Mažiausiai patikimos apsisaugojimo priemonės - cheminiai spermicidai, nutrauktas lytinis aktas ir natūralus nėštumo planavimo metodas. Iš visų priemonių tik prezervatyvas gali padėti apsisaugoti nuo lytiškai plintančių infekcijų, taip pat ir ŽIV. Prezervatyvas rekomenduojamas esant retiems lytiniams santykiams, siekiant apsisaugoti nuo neplanuoto nėštumo ir lytiškai plintančių ligų. Hormoninė kontracepcija - patikimas vaisingumo kontrolės metodas, tinkamas tada, kai lytinis gyvenimas yra aktyvus ir nėra dažnos lytinių partnerių kaitos. Anot medikų, jaunimui patikimiausias dvigubas "olandiškas" metodas: partneris naudoja prezervatyvą, mergina - kontraceptikus. Lietuvoje šioms priemonėms įsigyti reikalingas receptas. Paauglėms nuo 16 metų jas galima skirti be tėvų sutikimo.

Tarp paauglių paplitę mitai

* Jei santykiaujama per mėnesines, nėra galimybės merginai pastoti.

* Klaidinga. Nors ir mažai tikėtina, kad mergina pastos per mėnesines, tačiau moters organizme sperma išlieka gyvybinga 4-7 dienas, o tai padidina nėštumo tikimybę. Be to, kai kurių moterų mėnesinių ciklas yra trumpesnis. Taip pat jis gali sutrikti, pavyzdžiui, dėl streso, todėl neįmanoma numatyti tikslaus ovuliacijos laiko.

* Mergina nepastos, jei vaikinas nutrauks lytinį aktą prieš išsiliejant spermai.

* Klaidinga. Šis metodas dažniausiai yra nepatikimas, nes nedidelis spermos kiekis iš varpos gali patekti į makštį iki ejakuliacijos. Nutraukto lytinio akto metodą praktikuojančios poros nėra patikimai apsaugotos - paprastai per metus pastoja 27 proc. moterų.

* Visi prezervatyvai yra sutepti aktyvia medžiaga, kuri naikina spermatozoidus.

* Klaidinga. Labai nedaug prezervatyvų yra sutepti spermicidu, naikinančiu spermatozoidus. Be to, jei prezervatyvas plyšta ar įtrūksta, partnerė neapsaugota nuo neplanuoto nėštumo ar lytiškai plintančių infekcijų. Tad reikia per keletą valandų kreiptis į šeimos gydytoją ar ginekologą dėl skubiosios kontracepcijos.

* Jei mergina vartoja kontraceptines tabletes, jai bus sunkiau pastoti ateityje.

* Klaidinga. Kontraceptinių tablečių poveikis yra grįžtamasis - nustojusi jas vartoti moteris vėl greitai tampa vaisinga. Tabletėse esantys hormonai atkartoja natūralių organizmo hormonų poveikį.

* Per lytinį aktą naudojant iš karto du prezervatyvus pastojimo tikimybė ura mažesnė.

* Klaidinga. Dviejų prezervatyvų naudojimas negelbsti. Vienas gali trintis į kitą ir nusimauti arba plyšti. Naudojant du prezervatyvus apsauga nepadvigubėja, tačiau padvigubėja tikimybė, kad kas nors įvyks ne taip. Kartu su prezervatyvu nereikėtų naudoti aliejinių lubrikantų. Jie silpnina gumą, tad prezervatyvas gali plyšti.

* Lytiškai plintančiomis ligomis užsikrečia žmonės, turintys lytinių santykių su daugeliu partnerių.

* Klaidinga. Rizika didesnė, jei asmuo turi keletą lytinių partnerių, tačiau nesaugūs lytiniai santykiai yra pavojingi bet kam. Jei asmuo nėra tikras, ar jo partneris neserga lytiškai plintančia infekcija, būtina pasitikrinti.

* ŽIV/AIDS galima užsikrėsti bučiuojantis.

* Klaidinga. Žmogaus imunodeficito virusas neplinta oro lašiniu būdu: bučiuojantis, čiaudant ar kosint; taip pat buitinio kontakto metu: per prakaitą, ašaras, naudojantis bendra vonia ar tualetu, valgant užsikrėtusiojo pagamintą maistą ir pan.; įkandus vabzdžiui.

Juo užsikrečiama turint nesaugių lytinių santykių su infekuotu asmeniu; per kraują (kraujo perpylimo ar organų transplantacijos metu, naudojantis užkrėstais švirkštais, darant tatuiruotes ir kt.); ŽIV užsikrėtusi motina gali perduoti virusą kūdikiui nėštumo, gimdymo ar žindymo metu.

Kaip saugosi Lietuvos moterys

Socialinių tyrimų instituto Demografinių tyrimų centro mokslininkės Vaidos Tretjakovos duomenimis, 1995-2006 metais kontraceptikus vartojančių moterų Lietuvoje padaugėjo nuo 46 iki 72 procentų. Prancūzijoje saugosi 85 proc. moterų, pasaulio vidurkis - 61 procentas. Populiariausia priemonė - piliulės, tačiau jas vartojančių moterų Lietuvoje yra dvigubai mažiau nei senosiose Vakarų šalyse. Daug lietuvių vis dar pasikliauja mažiau saugiais kalendoriniu ir lytinio akto nutraukimo metodais.

Kontracepcija vyrams

Be prezervatyvų, vyrai dar gali naudotis vazektomijos, t. y. sėklidžių perrišimo metodu. Medikų teigimu, jis tinka gerai sutariančioms ar šeimas sukūrusioms poroms, bet jaunimui šis metodas nepatartinas. Tiesa, Lietuvoje vazektomija nėra populiari. Šiuo metu pasaulyje vykdomi ir kontraceptinių preparatų, skirtų vyrams, bandymai. Tačiau abejojama, ar greitai jie pasieks mūsų šalį. Esą juos vartoti pavyktų įtikinti skandinavus, kitų Vakarų Europos šalių vyrus, bet ne Rytų Europos, kur vis dar klesti patriarchalinės pažiūros, gyventojus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"