TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Pacientai laukia modernaus melanomos gydymo

2014 05 10 6:00
Nugaroje įsitaisiusį melanomos pranašą sunkiau pastebėti. LŽ archyvo nuotrauka

Nors gausu prevencinių kampanijų, Lietuvoje ir toliau didėja sergamumas melanoma, nemažėja sunkių ligos atvejų. Pacientams galėtų padėti nauji vaistai, efektyviai stabdantys metastazavusį vėžį. Tikimasi, kad jie taps prieinami ir mūsų šalyje.

Kaip kovoti su melanoma, gerinti diagnostikos ir gydymo naujovių prieinamumą, kalbėta šią savaitę Vilniuje pirmą kartą vykusiame Europos dermatoonkologijos draugijos (EADO) kongrese, į kurį susirinko garsiausi odos vėžio specialistai.

Europos dermatoonkologijos draugijos prezidentas J.J.Grobas pabrėžė melanomos prevencijos svarbą./Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotraukos

Kreiptis kuo anksčiau

Lietuvos dermatovenerologų draugijos prezidentė, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centro direktorė, prof. Matilda Bylaitė-Bučinskienė pabrėžė, kad sergančiųjų melanoma Lietuvoje kasmet daugėja. Nors pastaraisiais metais vis dažniau nustatomos ankstyvos ligos stadijos, uždelstų ligos atvejų irgi nemažėja (kasmet – maždaug po 350 naujų). Tai rodo, kad žmonės delsia, bijo, neigia ar neatpažįsta melanomos ir laiku nesikreipia į medikus.

Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis prisiminė skaudžią patirtį, kai prieš 15 metų dėl melanomos neteko draugo. Jam buvo netinkamai išoperuotas odos apgamas ir po trejų metų vyras mirė.

Ministras prisiminė ir kitą – šviesesnį - atvejį, kai jo mokytojas, gydytojas onkologas Viktoras Kutorga įrodė, jog anksti diagnozavus ir pradėjus gydyti ligą galima ją įveikti, ilgai ir darbingai gyventi. V.Kutorgai buvo diagnozuota akies melanoma, akį teko pašalinti. Nors medikui prognozavo greitą mirtį, jis sugebėjo įrodyti, kad galimas ir kitoks variantas: net 15 tolesnių darbingų metų V.Kutorga skyrė onkologijai, vaistų paieškoms.

M.Bylaitė-Bučinskienė pabrėžė, kad ne visada paprasta pastebėti įtartiną odos darinį – juoda dėmelė gali atsirasti ir ant nugaros, ir ant pakaušio. Vis dėlto patartina odą apsižiūrėti bent kartą per mėnesį, čia galėtų padėti ir šeimos nariai. Jei asmuo yra melanomos rizikos grupės (šviesiaodis, greitai įdegantis nuo saulės), kartą per metus jam derėtų kreiptis į odos gydytoją.

Dabar yra kur kas daugiau modernių technologijų, padedančių gerokai anksčiau diagnozuoti ligą. Anot M.Bylaitės-Bučinskienės, moterys gana aktyviai domisi savo sveikata, o štai vyrai gydytojus aplanko daug rečiau.

Nerimą kelia mirštamumas

Į Lietuvą atvykęs Europos dermatoonkologijos draugijos (EADO) prezidentas prof. dr. Jeanas Jacquesas Grobas sakė, kad vidutiniškai per metus Europoje nustatoma 8-15 sunkių melanomos atvejų 100 tūkst. žmonių. Nors tai nėra dažniausiai pasitaikantis vėžys, nuo jo miršta gana daug ligonių. "Nors mirštamumą pavyko stabilizuoti, kai kuriose Europos valstybėse jis vis dar auga, nors ir nežymiai. Reikia ir toliau skleisti informaciją apie šią ligą, vykdyti jos prevenciją. Labai svarbu riboti laiką, leidžiamą veikiamiems tiesioginių saulės spindulių, ypač tiems žmonėms, kurie jautriai į juos reaguoja. Kitas prevencijos lygmuo – ankstyva diagnostika. Ji labai priklauso nuo to, kiek šiam tikslui skiriama lėšų", – aiškino J.J.Grobas.

A.Česo teigimu, per melanomos profilaktiką galėtume sutaupyti lėšų labai sunkiomis ligos formomis sergančių pacientų vaistams.

Geros naujienos

EADO prezidentas pabrėžė, kad šiandien jau yra efektyvių vaistų, skirtų uždelstai melanomai gydyti, stabdyti ligos plitimą.

Kuriant imunoterapines priemones atspirties tašku tapo atvejai, kai melanomos navikai kartais patys savaime sunykdavo. Taip atsitikdavo dėl pacientų imuninės sistemos ypatybių. Vis dėlto ilgai nebuvo aišku, kaip tai vyksta. Todėl iš pradžių bandyta skiepyti pacientus, tikintis sukelti jų imuninės sistemos atsaką į vėžį. Šios viltys nepasiteisino. Bet vėliau pavyko sukurti vaistus, veikiančius imuninės sistemos ląstelių receptorius. Tyrimai patvirtino, kad dėl tokių medikamentų poveikio imuninė sistema aktyviau reaguoja į vėžines ląsteles, pats organizmas sugeba stabilizuoti ligą. Pacientų išgyvenamumas, taikant imunoterapiją, buvo net 100 proc. didesnis, palyginti su tradiciniais gydymo būdais.

Be to, dabar jau tapo žinoma, kaip ląstelės reaguoja į vėžį ir kaip praneša, kad jas paveikė ši liga. Buvo išrastas naujas gydymo būdas – tikslinė pažeistų ląstelių terapija, kai veikiamos tik sergančios ląstelės. Šiuo metu Europoje jau registruota keletas tokį poveikį darančių vaistų, tikimasi registruoti dar vieną. Tikslinę ląstelių terapiją palyginus su tradicine chemoterapija nustatyta, kad naujasis gydymo būdas yra ir kur kas efektyvesnis (naviko regresavimo atvejų pasitaiko 50-80 proc. daugiau), ir mažiau toksinis.

"Nemažai Europos valstybių modernūs melanomai gydyti skirti vaistai jau įregistruoti ir net kompensuojami. Reikia tikėtis, kad tokia terapija netrukus bus taikoma ir Baltijos šalyse", – vylėsi EADO viceprezidentas prof.dr.Clausas Garbe'as

Lietuvos dermatovenerologų draugijos prezidentė M. Bylaitė-Bučinskienė – kasmetinių Euromelanomos dienos kampanijų Lietuvoje iniciatorė.

Žadėjo kompensuoti

Kaip teigė Lietuvos chemoterapeutų draugijos pirmininkas, Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos chemoterapijos skyriaus vedėjas Alvydas Česas, minėtos gydymo naujovės Lietuvoje yra žinomos. "Deja, modernų gydymą mūsų pacientams galime taikyti tik per tam tikras programas ir klinikinius tyrimus. Tačiau džiugu, kad jau ketvirtus metus Lietuvoje vyksta toks gydymas. Puikiai žinome, kad naujausios technologijos yra labai brangios, todėl daugelis šalių, ne tik Lietuva, negali sau leisti jų kompensuoti ir įtraukti į standartinį metastazavusios melanomos gydymą. Bet jeigu vykdant ligos profilaktiką pavyktų sumažinti metastazavusių melanomų atvejų, sutaupytume lėšų, kurias galėtume skirti labai sunkiomis ligos formomis sergančių pacientų vaistams", – sakė A.Česas.

Ministras V.P.Andriukaitis pripažino, kad Lietuvoje kyla daug problemų dėl naujų medikamentų kompensavimo. Tačiau, ministro teigimu, šių metų kovą speciali komisija jau priėmė sprendimą dėl vieno modernaus vaisto, skirto tiksliniam melanomos gydymui, įtraukimo į kompensuojamųjų vaistų rezervinį sąrašą. Apskaičiuota, kad 20 pacientų gydymui reikės 2,2 mln. litų.

"Esame numatę tuos pinigus, tikimės, kad trečią šių metų ketvirtį juos jau galėsime skirti", – sakė V.P.Andriukaitis.

Jis priminė, kad galimybės kompensuoti modernius medikamentus priklauso nuo Privalomojo sveikatos draudimo fondo turimų lėšų. Todėl esą būtina diskutuoti apie įmokas į jį. Kita vertus, dar reikia sukurti tam tikrus mechanizmus, kuriuos taikant inovatyviūs medikamentai galėtų pasiekti šalies pacientus.

Odos vėžio požymiai vertinant pigmentines odos dėmes:

* jos keičia dydį, spalvą ir (ar) formą;

* atrodo kitaip nei kitos;

* yra asimetriškos;

* šiurkščios ir pleiskanojančios;

* kelių atspalvių;

* didesnės negu 6 mm;

* kraujuoja arba šlapiuoja;

* yra perlamutrinio atspalvio;

*atrodo kaip žaizdos, bet negyja.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"