TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Pacientai lengviau atsikvėpė

2014 10 07 6:00
Aikštelėje prie Nacionalinio vėžio instituto ligoniai bei jų artimieji automobilius dabar gali statyti nemokamai. Ritos Stankevičiūtės nuotraukos

Santariškėse įsikūręs Nacionalinis vėžio institutas siekia per teismus susigrąžinti jam priklausančią automobilių stovėjimo aikštelę, kurią prieš dešimtmetį perėmusi privati bendrovė, onkologams mokėjusi vos kelis tūkstančius litų per metus, nuo ligonių ir jų artimųjų už automobilių stovėjimą bandė lupti devynis kailius.

„Mes ne prokuratūra, todėl pagrindinis mūsų tikslas – atkurti teisingumą ir susigrąžinti turtą, o kartu užtikrinti, kad mūsų ligoniai ir jų artimieji būtų apsaugoti nuo panašių nemalonumų, kokius jiems teko išgyventi pastaruoju metu“, - „Lietuvos žinias“ tikino sostinės Santariškių ligoninių miestelyje įsikūrusio Nacionalinio vėžio instituto direktorius profesorius Narimantas Evaldas Samalavičius.

E. Samalavičius

Nuo pat 2013 metų pradžios, kai profesorius perėmė vadovavimą šiai mokslo ir gydymo įstaigai, Nacionalinis vėžio institutas siekia susigrąžinti jam priklausančią, bet dar 2003 metais pagal jungtinės veiklos sutartį privačiai bendrovei „Senasis sodas“ perduotą automobilių stovėjimo aikštelę. Ją teisiškai iki šiol valdanti bendrovė, prasidėjus ginčui su medikais, šią vasarą pacientus bei jų artimuosius, norėjusius prie instituto pasistatyti automobilius, pribloškė Vilniuje nematytomis kainomis: už 45 minutes stovėjimo reikalavo mokėti 5 litus.

Šiuo metu automobilių aikštelė prie Nacionalinio vėžio instituto – nemokama. Šios įstaigos vadovų iniciatyva teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kuriam laikui bendrovei „Senasis sodas“ užkirtusias galimybę rinkti didžiulius mokesčius. Tačiau kada privatininkų valdoma aikštelė grįš į ligoninės rankas, neaišku: nors pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad jungtinės veiklos sutartis su privačia bendrove turėtų būti nutraukta, apeliacinis procesas tebesitęsia.

Lėmė ūkvedžio žodis

Jungtinės veiklos sutartį Nacionalinis vėžio institutas (tuometinis jo pavadinimas - Vilniaus universiteto onkologijos institutas – red.) su bendrove „Senasis sodas“ pasirašė 2003-iųjų liepą. Pagal ją institutas įsipareigojo jungtinei veiklai perduoti beveik 200 vietų automobilių stovėjimo aikštelę, vertintą 298,3 tūkst. litų, o „Senojo sodo“ dalis, kaip nurodoma sutartyje, buvo „aikštelės valdymo ir eksploatavimo paslaugos". Pagal susitarimą, turėjusį galioti iki 2013 metų pabaigos, institutui kasmet turėjo atitekti 50 proc. bendrovės „Senasis sodas“ už aikštelės naudojimą gaunamo pelno.

Kaip aiškėja iš LŽ turimų dokumentų, sutartis su „Senuoju sodu“ buvo sudaryta ne viešo konkurso būdu, bet po kelių bendrovių apklausos, rekomendavus instituto tuometiniam Ūkio skyriaus vadovui. „Prašau gerbiamo direktoriaus sudaryti jungtinės veiklos sutartį su bendrove „Senasis sodas“. Visos trys bendrovės pareiškė norą dalyvauti sutarties sudaryme, tačiau minėta bendrovė „Senasis sodas“ įsipareigoja atlikti visus darbus palankiausiomis sąlygomis“, - nurodyta 2003-ųjų liepos 2 dieną instituto Ūkio skyriaus vadovo pasirašytame prašyme.

„Senasis sodas“ iš tiesų siūlė atlikti didžiausias investicijas: iš viso bendrovės indėlis į stovėjimo aikštelės sutvarkymą turėjo siekti 126 tūkst. litų. Apklausoje taip pat dalyvavusi Algirdo Matulionio individuali įmonė siūlė analogiškiems darbams išleisti 90 tūkst. litų, bendrovė „Gaviris“ – 88,1 tūkst. litų.

„Įrodymų, pagrindžiančių, kokios apimties investicijas (įnašą) de facto įnešė bendrovė „Senasis sodas“, nėra“, - jau 2013-ųjų kovą, Nacionaliniam vėžio institutui rengiantis teismams su privačia bendrovė, raštu konstatavo instituto direktoriaus padėjėja teisininkė Simona Virbickienė.

Pelnas - minimalus

Dar daugiau klausimų sukėlė bendrovės „Senasis sodas“ įsipareigojimas kasmet pervesti Nacionaliniam vėžio institutui (tuometiniam Vilniaus universiteto onkologijos institutui) pusę už aikštelės naudojimą gauto pelno. Kaip rodo oficialūs dokumentai, „Senasis sodas“ savo partneriams per metus atseikėdavo maždaug po 4 tūkst. litų, motyvuodamas didelėmis veiklos sąnaudomis ir finansiniais įsipareigojimais.

„Iš bendrovės ataskaitų matyti, kad tas sandoris bent jau mūsų institutui nebuvo pelningas: neaišku, kokiais pagrindais ir kokiu būdu buvo didinamos įmonės sąnaudos, dėl to mažėjo pelnas, o kartu ir institutui oficialiai pervedama dalis. Nuo 2013 metų, kai prasidėjo ginčas dėl sutarties nutraukimo, „Senasis sodas“ pinigų institutui apskritai nebemokėjo, bet, to nepaisydamas, savo veiklos neapribojo“, - LŽ teigė S. Virbickienė.

Nors „Senojo sodo“ išmokos partneriui buvo greičiau simbolinės, o pačios bendrovės finansinė padėtis kasmet prastėjo (kaip rodo LŽ gauta Registrų centro informacija, pagal naujausius pateiktus duomenis – 2011 finansinių metų ataskaitą – „Senasis sodas“, deklaravęs pardavimo pajamų už 427,6 tūkst. litų, grynojo pelno tegavo 10,6 tūkst. litų; kitas pajamas greičiausiai surijo finansiniai įsipareigojimai, kurių deklaruota 363,9 tūkst. litų per metus), tai nesustabdė tuometės instituto vadovybės 2005-aisiais papildyti sutartį.

Tais metais institutas ir „Senasis sodas“ sutarė iki 2012-ųjų parengti aikštelės rekonstrukcijos projektą, ją išplečiant. Planui įgyvendinti institutas žadėjo gauti Europos Sąjungos paramos lėšų, o privati bendrovė savo lėšomis parengti investicinį projektą bei jį įgyvendinti. Jei europinė parama nebūtų skirta, „Senasis sodas“ žadėjo darbus atlikti savo lėšomis: už jos įnašą, pasibaigus sutarčiai, bendrovei turėjo būti išmokėta finansinė kompensacija.

Tuo pat metu institutas ir „Senasis sodas“ pratęsė bendradarbiavimo laiką net iki 2025-ųjų. Institutas, susisaistęs su privačia bendrove, tarsi neišgirdo vos po metų, 2006-ųjų balandį, paskelbtos finansinį auditą atlikusios Valstybės kontrolės ataskaitos, kurioje aiškiai nurodyta: valstybės turtą patikėjimo teise valdančios įstaigos, taigi, ir Nacionalinis vėžio institutas, jam naudoti negali sudarinėti jungtinės veiklos sutarčių, todėl sandoris su „Senuoju sodu“ turi būti nutrauktas. Netrukus, tų pačių 2006-ųjų rugpjūtį, Seimas pataisė Valstybės ir savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą, griežtai nurodydamas: jungtinės veiklos sutartys draudžiamos. Tačiau institutas ir toliau laikėsi jam mažai naudingų susitarimų.

Ginklų nesudeda

„2013-ųjų vasarį, pradėjęs vadovauti Nacionaliniam vėžio institutui, kaip įprasta, atlikau įstaigos veiklos auditą. Atlikę tik pirminę apžvalgą, radome bene 15 sutarčių, kurias reikėjo optimizuoti. Daugelį jų peržiūrėjome taikiu būdu. Susitarti taikiai bei nutraukti neteisėtą sutartį siūlėme ir „Senajam sodui“, tačiau bendrovė atsisakė. Tada kreipėmės į teismą“, - LŽ sakė N. E. Samalavičius.

Šių metų rugpjūčio viduryje Vilniaus apylinkės teismas konstatavo, kad Nacionalinio vėžio instituto siekis susigrąžinti turtą – automobilių stovėjimo aikštelę – yra teisėtas, todėl jungtinės veiklos sutartį pripažino negaliojančia ir nurodė taikyti vienašalę restituciją.

„Senasis sodas“ šį sprendimą apskundė apeliacine tvarka, o valdomoje aikštelėje automobilių pastatymo kainą kilstelėjo net iki 5 litų už 45 minutes. Tik tada, kai Nacionalinis vėžio institutas teismo paprašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir bendrovei buvo laikinai uždrausta naudotis aikštele, pacientai ir jų artimieji sulaukė galimybės automobilius statyti nemokamai.

„Senojo sodo“ vadovė Svetlana Žilinskienė vis dėlto nežada sudėti ginklų: prieš kurį laiką ji žiniasklaidai tvirtino, esą bendrovė į aikštelę prie Nacionalinio vėžio instituto investavo milijonus litų, todėl toliau bylinėsis ir iš valstybės reikalaus kompensuoti investicijas bei patirtus nuostolius.

Sužinoti, kokios pozicijos „Senojo sodo“ vadovė laikosi šiuo metu, LŽ nepavyko: oficialiai skelbiami S. Žilinskienės telefonai arba išjungti, arba jų niekas nekelia. Informaciniuose kataloguose nurodoma, kad „Senasis sodas“ yra įsikūręs Santariškių g. 1, t. y. Nacionaliniame vėžio institute, bet ten privačių verslininkų tikina nematę jau pusantrų metų.

„Mus pastaruoju metu labai skaudino viešumoje vykusios diskusijos, esą Nacionalinis vėžio institutas išnaudoja ligonius ir jų artimuosius, versdamas brangiai mokėti už automobilių statymą prie mūsų įstaigos. Norime pasakyti: tai netiesa. Ankstesnių instituto vadovų su privačia bendrove pasirašytoje sutartyje nebuvo numatyta jokių svertų, kaip galėtume paveikti nustatomas kainas. Tikimės, kad mūsų turtas pagaliau mums sugrįš ir tada galėsime padaryti viską, kad mūsų pacientai ir jų artimieji nepatirtų nepatogumų“, - LŽ sakė prof. N. E. Samalavičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"