TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Pacientams taupyti nesiseka

2011 06 21 0:00
Dabar siūloma taupyti renkantis vaistus pagal monitoriuje pateikiamą informaciją.
Alinos Ožič nuotrauka

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pateikė įspūdingus skaičius, kaip, sumažinus vaistų kainas, šiemet sutaupė valstybė ir pacientai. Tačiau šie tikina to nepajutę.

Kaip sakė sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys, per pirmuosius keturis šių metų mėnesius vaistams iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto išleista net 11 mln. litų

mažiau, negu buvo numatyta. Per šių metų sausį-balandį tam išleista per 15,2 mln. litų mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai ir net 27,7 mln. litų mažiau negu užpernai.

SAM duomenimis, šiemet milijoninėmis sumomis sumažėjo ir pacientų priemokos. Per pirmuosius 4 šių metų mėnesius už kompensuojamuosius vaistus žmonės sumokėjo 4,7 mln. litų mažiau nei pernai ir net 23,4 mln. litų mažiau negu 2009-aisiais. Teigiama, jog gegužę įsigaliojus naujam kompensuojamųjų vaistų kainynui metų pabaigoje tiek valstybė, tiek pacientai sutaupys dar didesnes sumas.

Nauji reikalavimai

"Sutaupyti pavyko ėmus taikyti reikalavimą, kad konkretaus preparato kaina negali daugiau kaip 60 proc. viršyti mažiausios toje grupėje esančių vaistų kainos. Kitaip jis bus išbrauktas iš kainyno. Šiemet dar labiau paspaudėme, reikalavome, kad didžiausia vaisto kaina neviršytų mažiausios 50 procentų. Nors pernai kainynas buvo priimtas tik antrąjį pusmetį, per tą laiką valstybė sutaupė 43 mln. litų, o gyventojai, galėdami pasirinkti vaistą, kuriam taikoma mažesnė priemoka, - apie 48 mln. litų. Tuo laikotarpiu kompensuojamųjų vaistų vartojimas nesumažėjo, receptų daugėjo, nes žmonės nesirgo mažiau. Sutaupyti padėjo ir monitorių įdiegimas vaistinėse. Jame žmogus gali matyti priemokos dydį ir pasirinkti konkretų vaistą", - vardijo ministras.

Tačiau gyventojai pokyčių, regis, nepastebėjo. Jie sakė, kad anksčiau vaistinių tinklai taikydavo nuolaidas kompensuojamųjų vaistų priemokoms, ir apgailestavo, jog dabar tokios galimybės nebelikę. Priminus, kad preparatų, už kuriuos reikia mažiau primokėti, šiandien galima įsigyti panagrinėjus vaistinėse įrengtuose monitoriuose pateiktą informaciją, vyresnio amžiaus pirkėjai teigė, jog šia galimybe nesinaudoja, vis tiek perka tuos pačius, metų metus vartotus

medikamentus.

Kainų pokyčių nepajuto ir perkantieji nekompensuojamus vaistus. "Man tai kaip stebuklas. Parduotuvėje tikrai pastebiu, kad daržovės kainuoja mažiau, bet apie vaistus to negalėčiau pasakyti. Perku medikamentus nuo peršalimo, migrenos, galvos skausmo, tačiau tikrai nepajutau, kad jie būtų atpigę", - kalbėjo vilnietė Aldona Kazlauskienė.

Šiam teiginiui pritarė ir kita sostinės gyventoja Birutė Neverauskaitė. Moteris perka nedaug vaistų, jai prireikia tik tepalo nuo nugaros skausmo ir kraujagysles plečiančių nereceptinių preparatų. O sutaupo vilnietė taip: pasibaigus vaistams, plečiantiems kraujagysles, naujų medikamentų ji įsigyja ketvirtadieniais, kai vieno iš tinklų vaistinėje skelbiama nuolaidų diena.

Svarbu ne kaina, o kokybė

Tuo metu farmacijos specialistai tvirtina, kad vaistinės turėtų konkuruoti ne kainomis, bet aptarnavimo kokybe. "Vaistai - ne ta prekė, dėl kurios turėtume bėgioti iš vienos vietos į kitą ir ieškoti pigiausios arba su didžiausia nuolaida", - pabrėžė Lietuvos farmacijos sąjungos prezidentas profesorius Eduardas Tarasevičius.

"Deja, šiuo metu farmacinė veikla beveik vien komercinė, neatlieka sveikatinimo funkcijos. Taip susiklostė dar ir dėl to, kad nėra privalomo reikalavimo teikti farmacinės rūpybos paslaugą. Ši nuostata turėtų būti aiškiai įtvirtinta ir įgyvendinta SAM lygiu", - sakė Europos vaistų agentūros ekspertas profesorius Romaldas Mačiulaitis.

Reikia pagalbos

E.Tarasevičiaus manymu, Lietuvoje nustatomos per didelės medikamentų kainos, jei netrukus jas galima gerokai sumažinti.

Ministras R.Šukys pripažįsta problemą. "Daugelyje šalių gamintojai deklaruoja didesnes vaistų kainas, o paskui jas mažina konkrečiai valstybei, taiko individualias nuolaidas. Tai priklauso nuo šalies rinkos dydžio", - aiškino jis.

Ministro teigimu, atskiros valstybės neturi teisinių svertų situacijai pakeisti, todėl tam tikrų veiksmų galėtų imtis Europos Komisija. "Norint, kad kainos valstybėse narėse būtų realios ir neiškraipomos vėliau taikomomis nuolaidomis, turėtų veikti bendras europinis reglamentavimas ir kontrolė. O dabar lieka tik derybos su gamintojų atstovais, galimybė lyginti situaciją kitose šalyse ir reikalauti, kad Lietuvai būtų taikomos adekvačios ir ne didesnės kainos nei 8 mūsų pasirinktose Europos valstybėse", - kalbėjo R.Šukys.

Mažino nevienodai

Gyventojų išlaidas, tenkančias nekompensuojamiems vaistams, siekta mažinti ir nustatant vaistinių bei tiekėjų nurodomų antkainių ribas. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos naujausio tyrimo duomenys rodo, kad vaistinėse parduodamų medikamentų santykinė mažmeninė kaina - 12,7 proc. mažesnė nei joms maksimaliai leista. Ir tai padaryta, nors būta išankstinių priekaištų, esą vaistinių antkainiai ir taip labai maži.

Tiesa, ne visoms vaistinėms teko susispausti. Pasak sostinės "Šimto metų vaistinės" farmakotechnikės Violetos Navickienės, čia antkainiai nė anksčiau neviršijo dabar nustatyto dydžio, tad nebuvo ko ir mažinti.

Reikia nacionalinės programos

LŽ primena, kad antkainių ribojimas ir kitos kainų mažinimo priemonės taikomos vykdant SAM patvirtintą Vaistų prieinamumo gerinimo ir jų kainų mažinimo priemonių planą. Tačiau, anot R.Tarasevičiaus, Lietuvai pagaliau reikėtų priimti ir Nacionalinę vaistų politikos programą, galiosiančią 10-15 metų. Tada, artėjant eiliniams rinkimams, politikai negalėtų žaisti vaistų korta.

Kad už kompensuojamuosius vaistus tektų primokėti mažiau:

* klauskite gydytojo, kokia medikamentų kainos dalis apmokama PSDF biudžeto lėšomis - 100, 90, 80 ar 50 procentų. Gydytojas paaiškins, kokios galimos priemokos. Esant 100 proc. kompensavimui 312 naujojo kainyno vaistų galima įsigyti be priemokos, už 104 preparatus gali tekti primokėti nuo 1 cento iki 1 lito. Dar 671 vaisto priemoka gali būti nuo 1 iki 5 litų, o 308 medikamentų - nuo 5,01 lito iki 10 litų. Pacientams nereikia primokėti už tokius populiarius vaistus kaip klopidogrelis, nevibololis, simvastatinas, perindoprilis;

* vaistinėje išsiaiškinkite, kokia kaina parduos jums išrašytus vaistus. Mat vaistinės turi skirtingų gamintojų, bet tos pačios veikliosios medžiagos medikamentų. Jų kainos gali skirtis net 50 procentų. Todėl paprašykite vaistininko monitoriaus ekrane parodyti visus tos pačios veikliosios medžiagos preparatus. Sąraše rasite vaistą, kuriam nustatyta mažiausia priemoka. Jei tądien nebūtų pigiausio medikamento, vaistinė privalo jį užsakyti ir pristatyti: mieste - per 2 darbo dienas, miesteliuose ir kaimuose - per 4 darbo dienas.

Apie kompensuojamuosius vaistus: skaičiai ir faktai

* 2010 metais kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones vartojo 1,15 mln. pacientų;

* Receptų jiems pernai išrašyta už 11,6 mln. litų;

* Kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms apmokėti iš PSDF lėšų 2010 metais išleista 653 mln. litų. Savo lėšomis pacientai sumokėjo penktadalį pirkinių kainos;

* 354 mln. litų išleista pensinio amžiaus žmonių vaistams apmokėti, 264 mln. litų - darbingo amžiaus asmenų vaistams apmokėti. Vaikai ir jaunimas iki 18 metų suvartojo mažiausiai medikamentų - už 36 mln. litų (6 proc. metų sumos);

* 2010-aisiais vienam pacientui buvo kompensuojami vidutiniškai 569 litai;

* Kompensuojamuosius vaistus vartoja 79 proc. pensinio amžiaus moterų, 61 proc. pensinio amžiaus vyrų, 53 proc. vaikų ir jaunimo. Mažiausiai jų vartoja darbingo amžiaus vyrai (17 proc.) ir moterys (19 proc.).

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"