TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Pacientų eilių mažinimas: planai ir realybė

2014 02 10 17:06
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Praėjusią savaitę Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė eilių mažinimo planą, skirtą jai pavaldžioms gydymo įstaigoms – didžiosioms šalies ligoninėms. Kitoms sveikatos priežiūros įstaigoms, taip pat ir poliklinikoms, nurodyta parengti savus pacientų laukimo eilių mažinimo planus. Specialistų teigimu, iš tiesų sumažinti eiles nebus paprasta.

Galimas eilių mažinimo priemones ligoninėse pasiūlė patys šių įstaigų atstovai, tai ir tapo SAM plano pagrindu.

Ministerijos vardu pirmiausia nurodoma tobulinti pacientų registravimą bei patekimą į įstaigas. Štai, pavyzdžiui, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninė Kauno klinikos privalės efektyviau diegti išankstinio registravimo elektroninę sistemą, įsivesti vieno langelio/telefono principą.

Vilniaus universiteto ligoninė Žalgirio klinikai reikės pasirūpinti, kad apie apsilankymo laiką pacientams būtų priminta telefonu, SMS žinute, el.paštu, be to, bus informuojama apie eilėje atsilaisvinusį laiką. Tuo metu Klaipėdos jūrininkų ligoninei pavesta viename iš skyrių papildomai įrengti telefono liniją ligonių registracijai.

Kai kurioms įstaigoms, pavyzdžiui, Žalgirio klinikai, respublikinėms Kauno, Šiaulių ir Panevėžio ligoninėms nurodyta priimti papildomų darbuotojų, o Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei (RVUL) – įsteigti papildomą gydytojo paros postą Skubios pagalbos skyriuje. Šioje ligoninėje reikės ilginti darbo valandas planinės pagalbos skyriuje, o Respublikinėje Kauno ligoninėje – ilginti Konsultacijų poliklinikos darbo laiką, didinti gydytojų krūvius. Klaipėdos jūrininkų ligoninei rekomenduota prailginti gydytojų konsultantų darbo laiką 1 valanda, ambulatorinėms konsultacijoms nurodyta pasitelkti ligoninės specialistus.

Eilių mažinimo plane kalbama ir apie medicinos prietaisų naudojimo gerinimą ar trūkstamų įsigijimą. Didžiausi pirkiniai numatyti RVUL – ligoninė turėtų įsigyti magnetinio rezonanso tomografą, stacionaraus skaitmeninio rentgeno aparatą, kompiuterinį tomografą, rentgeno angiografinį aparatą.

SAM pavaldžioms ligoninėms nurodyta visą informaciją apie eiles pas specialistus nuolat talpinti savo interneto puslapiuose.

Pernai metų spalio duomenimis, maksimali eilė pas vaikų kardiologą buvo 120 dienų, gastroenterologą – 74-123 dienos, koloproktologą – 74-123 dienos, oftalmologą – 82-134 dienos, neurologą – 7-120 dienų, kardiologą – 60-120 dienų.

Mažiausiai teko laukti pas skubią pagalbą teikiančius specialistus – krūtinės chirurgą (ilgiausiai – 7 dienas), veido ir žandikaulių chirurgą (ilgiausiai – 4-13 dienų), onkologą-radioterapeutą (ilgiausiai – 4-25 dienas).

Kreipiasi dažniau

Prof. V.Kasiulevičius / LŽ archyvo nuotrauka

Remiantis SAM duomenimis, pas pirminėje sveikatos priežiūroje dirbančius terapeutą ir šeimos gydytoją pernai buvo galima patekti per 0-10 dienų. Panašios eilės buvo ir pas pediatrus: jų konsultacijų tekdavo laukti 0-8 dienas. Ministerijos nurodymu, poliklinikos ir kitos SAM nepavaldžios nacionalinės sveikatos apsaugos sistemos įstaigos iki balandžio 15 d. turės parengti savus eilių mažinimo planus.

VUL SK Šeimos medicinos centro vadovo, prof. Vytauto Kasiulevičiaus teigimu, greitai sumažinti eiles pirminės sveikatos priežiūros įstaigose bus žymiai sudėtingiau nei norėtųsi.

Ligonių kasų statistika liudija, kad pacientų kreipimosi į gydytojus dažnis kasmet vis didėja, nors pats šalies gyventojų skaičius mažėja.

"Paradoksas, jog kuo geriau pavyksta išaiškinti sveikatos problemas, tuo daugiau reikia jų gydyti. Ir kuo daugiau problemų sugeba spręsti medicina, tuo labiau žmonės kreipiasi į medikus", – vardijo V.Kasiulevičius.

Išgelbėtų slaugytojos

Anot jo, pacientų, kurie labai dažnai lankosi pas gydytojus, yra tikrai gausu.

"Tuos žmones, kurie kreipiasi daugiau nei 14 kartų per metus, manyčiau, reikėtų apmokestinti kad ir nedideliu, simboliniu mokesčiu. Juk mūsų sveikatos sistemos ištekliai – ne begaliniai. Valstybė turi garantuoti sveikatos priežiūrą ir tiems žmonėms, kurie niekada nesikreipia į gydytojus, nes vengia pas juos eiti dėl kitų pacientų sudarytų eilių", – pabrėžė V.Kasiulevičius. Nemaža dalis dažnai besilankančių pacientų yra lėtiniai ligoniai, kuriuos iš tiesų galėtų konsultuoti tam tikrą specializaciją turinčios slaugytojos. Pavyzdžiui, išmanančios širdies ir kraujagyslių ar onkologinių ligų specifiką.

"Situacijos, kai gydytojo konsultacijos iš tiesų nereikia, yra tikrai dažnos. Pavyzdžiui, žmogui reikia pasitarti, kaip išvengti pragulų, vartoti vaistus ir kt. Skandinavijos šalių šeimos medicinos centruose panašiais klausimais ir konsultuoja specializaciją įgijusios slaugytojos. Tačiau Lietuvoje jos negali savarankiškai priimti sprendimų, nes yra tik gydytojų padėjėjos. Apie šią problemą kalbame gal jau dešimt metų, bet viskas ir baigiasi kalbomis. Visgi kito kelio mažinant eiles nei pasitelkus pagalbon slaugytojas aš nematau", – teigė V.Kasiulevičius.

Daugiau pacientų – prastesnė kokybė

Jo nuomone, būtų galima mažinti ir prisirašiusių pas gydytojus pacientų skaičių. Tačiau tai įmanoma tik didžiuosiuose miestuose, bet ne rajonuose, kur yra medikų trūkumas.

V.Kasiulevičius taip pat sakė, jog reikėtų reglamentuoti šeimos gydytojų darbo krūvius – kiek pacientų per dieną šie specialistai gali priimti.

"Kokia gali būti darbo kokybė, kai per dieną konsultuojama net 40 pacientų? Be to, turėkime omenyje, kad maždaug pusę konsultacijos laiko rašomi kompensuojamųjų vaistų receptai", – pabrėžė LŽ pašnekovas.

Jis sutiko, kad laikotarpio, kuriam išrašomi kompensuojamųjų vaistų receptai, ilginimas yra tinkama eilių mažinimo priemonė. "Tačiau problema neišsispręs, kol Lietuvoje nebus įvesti elektroniniai receptai", – teigė V.Kasiulevičius.

Eilės – tik pas populiariausiuosius

Kita vertus, didelių eilių problema aktuali ne visur. Štai Kauno Dainavos poliklinikos atstovė Aura Mažuolytė tikino, kad šioje įstaigoje pas šeimos gydytojus ir pediatrus iš anksto užsiregistravus galima patekti per 3-4 dienas, o esant ūmiam atvejui patenkama tą pačią dieną, per vieną valandą. Taip pat ir pas daugumą specialistų galima patekti tą pačią dieną.

"Visiškai nėra eilių pas akių gydytojus, reabilitologus, alergologus, darbo medicinos specialistus, pulmonologus ir kt. Vizito pas tam tikrus specialistus, pavyzdžiui, kai kuriuos reumatologus, endokrinologus ir urologus gali tekti palaukti ir apie 10 dienų, tačiau tai reti atvejai. Mat šie gydytojai poliklinikoje dirba tik vieną ar keletą dienų per savaitę, yra vertinami kaip labai geri specialistai, daugelis nori patekti būtent pas juos, todėl ir eilės susidaro didesnės", – teigė A.Mažuolytė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"