TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Pacientų teisių gynimas virto farsu

2011 11 22 5:00

Teigiama, kad lietuviškasis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas yra antras pagal griežtumą Europos Sąjungoje (ES) ir suteikia didelių galimybių pacientams, o jo įbauginti medikai priversti iš anksto - net ir nieko nenutikus - ruoštis gynybai.

Lietuvos gydytojų sąjunga (LGS) praėjusią savaitę išplatino pareiškimą, kur nebe pirmą kartą siūlo keisti esamą žalos sveikatai atlyginimo modelį. Šiuo metu pacientai, norintys gauti kompensaciją, turi kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo (PSPŽN) komisiją, o ji sprendžia, ar žala padaryta dėl gydytojo kaltės. Ir tik ją nustačius, pacientas gauna išmoką. 

LGS duomenimis pernai šiai komisijai buvo pateikti 87 skundai, iš jų 54 - nepatenkinti. Nesutinkančiųjų su tokiu verdiktu laukia teismų maratonai, kur vėlgi reikia įrodinėti gydytojo kaltę. Tačiau pernai buvo patenkinti vos 2 ieškiniai iš 14 pateiktų. 

Draudimo bendrovės, draudžiančios pacientus Privalomuoju įstaigų civilinės atsakomybės draudimu, tik 18 įvykių iš 31 pripažino draudiminiais dėl žalos atlyginimo. 2010 metais pacientams iš viso išmokėta 384 842 litai. 

"Šiuo metu Lietuvoje galiojanti "ieškinio modelio" tvarka pacientų patirtai žalai atlyginti yra mažai veiksminga. Realią kompensaciją gauna ypač maža dalis nukentėjusiųjų", - teigė LGS prezidentas Liutauras Labanauskas. 

Apskritai, dėl žalos atlyginimo kreipiasi tik nedidelė dalis pacientų, nors manančiųjų, kad ją patyrė, yra gerokai daugiau. 

Kas trukdo  

"Pacientų teisės faktiškai yra reglamentuotos, bet realiai ne visada jomis pasinaudojama, nors Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas vertinamas kaip antras pagal griežtumą ES po Šveicarijos, - aiškino Seimo sveikatos reikalų komiteto (SRK) pirmininkas Antanas Matulas. - Pacientai nelaimi, o jei laimi, tai nedideles sumas. Yra labai mažai specializuotų šios srities advokatų - Lietuvoje tokių gal tik pora. Ir žmonės neryžtingi, nes vyrauja nuomonė, kad apskundus kokią nors įstaigą ar gydytoją galbūt vėl prireiks jų pagalbos, tada "ne taip" gydys. Esama tokių momentų, bet pats įstatymas suteikia galimybę pacientui efektyviai gintis."  

Pasityčiojimas iš teisių

A.Matulas gyrė minėto įstatymo numatytą paciento galimybę pirmiausia kreiptis į PSPŽN. Taigi ne teismo keliu, t. y. kur kas pigiau ir greičiau gauti kompensaciją už patirtą žalą. Tačiau realybė, regis, kiek kitokia.

Šią vasarą ir pats Seimo SRK svarstė skundus dėl šios komisijos ir jos pirmininkės - Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Teisės departamento direktorės - Nerijos Stasiulienės darbo. 

Vieno iš skundų autoriai - nuo pandeminio gripo Kauno medicinos universiteto klinikose (KMUK) mirusio paauglio tėvai Diana ir Rimantas Striogos. Žmonės jau antrus metus ieško teisybės. Dėl netinkamai atliktų pareigų jie kaltina ir KMUK I vaikų ligų skyriaus vedėją Birutę Pundzienę, KMUK vadovo sutuoktinę.

Kreipimesi į Seimo pirmininkę Ireną Degutienę D.ir R.Striogos rašo: "Nors po sūnaus netekties praėjo beveik pusantrų metų, kaskart siekiant teisingumo esame priversti iš naujo išgyventi buvusius skaudžius patyrimus, kadangi lig šiol nuolat susiduriame su didele neteisybe. Tai akivaizdžiai pajutome per 2011 metų vasario mėnesį vykusį PSPŽN komisijos posėdį, kai buvo "svarstytas" ir atmestas mūsų pareiškimas. Posėdį vertiname kaip pasityčiojimą iš pacientų teisių ir griaunantį pasitikėjimą valstybės institucijomis, kadangi mūsų pareiškimo nagrinėjimas vyko visiškai šališkai, neobjektyviai ir neteisėtai. Komisijos pirmininkė N.Stasiulienė, būdama KMUK stebėtojų tarybos narė, atsisakė nusišalinti nuo pareiškimo svarstymo, sudarė sąlygas kitiems nusišalinusiems komisijos nariams dalyvauti svarstyme, nepaisė komisijos kvorumo reikalavimo. Komisijos darbas buvo organizuotas taip, kad aplaidų KMUK gydytojų darbą vienašališkai vertino ir teisino tik Šiaulių ligoninės gydytojai. Svarūs argumentai buvo ignoruoti, o kompetentingų, sveikatos priežiūros įstaigas kontroliuojančių institucijų išvados, turėjusios tapti sprendimo pagrindu, nebuvo svarstomos. Komisijos posėdžio metu iš esmės svarstymo nebuvo, todėl sprendimo teisė faktiškai buvo perleista Šiaulių ligoninės gydytojams, arba tiems, kurie turi įtakos šiems gydytojams."

Į pasakojimą nereagavo

PSPŽN komisijos objektyvumu ir veiksmais abejoja ir plungiškė Jurgita Ukrinienė. Pernai moteriai gimė sūnus, kuriam buvo diagnozuota postihipoksinė encefalopatija, išsivysčiusi dėl deguonies trūkumo smegenyse. Gretutinės diagnozės - epilepsija, specifiniai mišrūs raidos sutrikimai, nustatytas ir cerebrinis paralyžius. Kreipimesi į Seimo SRK moteris detaliai dėsto, kaip jau patyrusi didelį emocinį sukrėtimą dėl tėvo mirties, nerimaudama dėl užsitęsusio nėštumo kreipėsi į medikus, pateko į Telšių ligoninę, nuolat rūpinosi dėl savo sveikatos.

Bet, pasak J.Ukrinienės, dėl ligoninės gydytojų neveiklumo, tinkamo gydymo neskyrimo, reikiamų tyrimų neatlikimo, jos visiškai išsivystęs, išnešiotas kūdikis gimė neįgalus. Dėl patirtos moralinės žalos moteris kreipėsi į PSPŽN komisiją. Čia atkeliavo ir SAM specialisto konsultanto, akušerio ginekologo Vlado Gintauto išvada.

Anot J.Ukrinienės, šis medikas teigė, kad gimdymo skatinimas tokiu būdu, kokį pasirinko Telšių ligoninės medikai, yra pasenęs ir šiuo metu nerekomenduojamas, o moters atvejis priskirtinas draudiminiams įvykiams. Plungiškė prašė, kad jos atvejis būtų nagrinėjamas tik gavus Valstybinės medicininio audito inspekcijos išvadą, tačiau šįkart komisija reikalo ėmėsi labai spėriai, net nelaukdama tokio svarbaus dokumento.

"Įėjus į kabinetą (aš, mano advokatas, VšĮ Regioninės Telšių ligoninės atstovas Z.Šapiro ir akušerijos ir ginekologijos skyriaus vėdėjas R.Mackevičius) komisijos pirmininkė paklausė, kokių turime pretenzijų išsakytai V.Gintauto išvadai. Mano advokatas pateikė keletą pastabų, į kurias komisijos nariai net nereagavo. Komisijos pirmininkė į mano advokato pasakymus net nereagavo, ji buvo užsiėmusi kitais darbais. Visą tą laiką ant kažkokių dokumentų dėliojo parašus, - rašo J.Ukrinienė savo rašte. - Komisijos posėdis truko 15-20 minučių. Po kelių minučių jie nusprendė mano pareiškimo ligoninei netenkinti. Manau, komisijos nariai iš anksto buvo nusprendę netenkinti mano pretenzijos regioninei Telšių ligoninei." 

Maratonas tebevyksta

"Niekam nereikalinga ta institucija, niekas mūsų ten neklausė, - LŽ telefonu kalbinama sakė J.Ukrinienė. - Jei prašytume keliasdešimties, na, tūkstančio litų, gal dar būtų kitas reikalas, bet jei kalbama apie dideles, beveik milijoną siekiančias sumas, tada jų politika tokia - nukreipti į teismus", - teigė moteris. 

Išgirdę neigiamą PSPŽN sprendimą, Ukrinai taip ir padarė. Kreipėsi į teismą, tačiau jis ieškinį atmetė. Sprendimą tėvai apskundė, šiai bylai galo nematyti. Medicininio audito išvados buvo neigiamos, tėvai jas taip pat apskundė teismui, bet šis ieškinys irgi buvo atmestas, Ukrinai vėl apskundė sprendimą. Taigi dabar vienu metu vyksta du teismo procesai, jau metai, kai šeima ieško teisybės. 

"Kaskart turi viską iš naujo išgyventi, nors jau galėtum užmiršti. Aišku, dabartinės situacijos nebepakeisi, bet tegu jie prisiima atsakomybę. Juk ne tik vaiko, bet ir mūsų, tėvų, gyvenimas suluošintas", - sakė moteris. 

Apie tai, kiek teko ir tenka patirti sūnų praradusiems Striogoms, žiniasklaida rašė jau ne kartą.     

Be suinteresuotųjų

PSPŽN komisijos darbą svarstęs Seimo SRK konstatavo, kad jos veikloje yra kompetencijos trūkumų, darbo organizavimo problemų, galimas viešųjų ir privačių interesų konfliktas, nepakanka dėmesio pacientams. 

"Jos veikla nėra labai efektyvi ir kartais "lenda ausys", kad komisija ne tiek gina pacientą, kiek įstaigą. Įžvelgiu tokią tendenciją", - pripažino Seimo SRK pirmininkas A.Matulas. 

Pasak jo, komisija kaip institucija galėtų egzistuoti, bet joje neturėtų būti suinteresuotų asmenų. "Manau, kad jos sudėtį reikėtų peržiūrėti iš esmės, kad joje dirbtų žmonės, turintys rimtus vardus, laipsnius, vertinami morališkai, etiškai, dalykiškai. Kad nekiltų įtarimų dėl jų suinteresuotumo, kaip nutiko nagrinėjant Kauno (Striogų) atvejį. SAM rekomendavome pakeisti komisijos sudėtį taip, kad į ją neįeitų gydymo įstaigų steigėjų atstovai", - aiškino A.Matulas. 

Pasiteiravus, ar SAM ėmėsi kokių nors priemonių, išgirdome ministro patarėjo Remigijaus Bielinsko atsakymą, esą šiuo klausimu kreiptasi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK). Ji turinti išaiškinti, ar N.Stasiulienės dalyvavimas komisijos veikloje ir buvimas steigėjų atstove atitinka reikalavimus. "Gavus konkretų atsakymą bus daromi atitinkami sprendimai", - teigė R.Bielinskas. 

Pasak VTEK atstovės Virginijos Mulvinaitės, minėtasis kreipimasis bus svarstomas lapkričio 29 dieną. 

Tapo formalus

Matyt, teisūs LŽ pašnekovai, teigiantys, kad pastaruoju metu nutilo pacientų organizacijų, turinčių ginti saviškių interesus, balsas. Jau daugelį metų tie patys asmenys įtraukiami į įvairias SAM komisijas, tarybas, kolegijas ir kitas institucijas, jie tapo tarsi etatiniais valdininkais, o pacientų teisių atstovavimas pavirto formalumu. 

"Anksčiau dažniau girdėdavome drąsesnę pacientų organizacijų atstovų nuomonę", - pripažino A.Matulas. Seimo SRK pirmininko nuomone, ir visuomeninių organizacijų atstovai įvairiose institucijose turėtų keistis ir būti rotuojami. 

Gynybinė medicina

Pacientai tyli, užtat LGS nepamiršta ginti savo narių. Štai dabar ji ir siūlo keisti esamą žalos sveikatai atlyginimo modelį. Savo siūlymams pagrįsti pateikia kartu su Mykolo Romerio universitetu (MRU) atlikto tyrimo duomenis. Jie rodo, kad baimindamiesi teisinio persekiojimo gydytojai imasi gynybos: 86,3 proc. jų siunčia pacientą pas kitus specialistus, 60,7 proc. skiria nebūtinus papildomus tyrimus, 66,6 proc. vengia rizikingų pacientų, t. y. sergančiųjų sudėtinga ar pavojinga liga, 59,9 proc. - vengia atlikti reikalingas, bet rizikingas procedūras, 40,3 proc. išrašo ne tik reikalingus, bet ir reikalaujamus vaistus, nes patiria paciento spaudimą. Beveik 70 proc. gydytojų mano, kad net nepagrįsto skundo atveju apsiginti nuo kaltinimo yra labai sunku. Tyrimo duomenimis, net 97,6 proc. gydytojų laikosi nuomonės, kad pacientai būna jais nepatenkinti, nors tik 4,1 proc. atvejo nepasitenkinimo priežastis priklauso nuo mediko.   

"Nuolatiniai teisiniai konfliktai tarp gydytojų ir pacientų virto "gynybine medicina": pacientas pateikia skundą, o gydytojas atsiriboja gynyba. Taip atsiranda pacientų ir gydytojų tarpusavio nepasitenkinimas ir nepasitikėjimas", - dėstė LGS prezidentas L.Labanauskas.  

Pacientai neieškotų kaltų

Pašnekovo teigimu, perėjus prie žalos atlyginimo be kaltės modelio gaunančių išmokas pacientų skaičius gerokai padidėtų. Netgi patys gydytojai padėtų surinkti reikiamus dokumentus, - juk nagrinėjant paciento prašymą, pirmiausia rūpėtų ne mediko kaltės įrodymai, bet žalos dydžio įvertinimas. Tad gydytojams nebeliktų priežasčių slėpti nesėkmes, atsirastų reali nepageidaujamų įvykių prevencija.  

LGS siūlomą žalos atlyginimo modelį taiko skandinavai. Pacientas privalo įrodyti žalą, bet jam nereikia ieškoti kaltųjų. Jei žala įrodoma, pacientui atlyginama iš specialaus fondo, o kaltojo ieško sveikatos priežiūros įstaiga. Jei gydytojas iš tikro kaltas, įstaiga gali išsiieškoti tuos pinigus iš jo. Bet jei manoma, kad įvyko netyčinė klaida - į mediko kišenę nesidairoma. 

Idėja įstrigo

Seimas dar pernai priėmė protokolinį sprendimą dėl žalos atlyginimo be kaltės modelio įgyvendinimo, bet reikalai nepajudėjo. "Problema ta, kad Lietuvoje nesutariama, iš kokių šaltinių suformuoti tą fondą žalai atlyginti. Manau, jog panorėjus tą finansavimo šaltinį  galima rasti. Pavyzdžiui, jį sudarytų pačių įstaigų, ligonių kasų lėšos, į jį patektų dalis draudimo sistemos lėšų", - mintimis dalijosi A.Matulas. 

Taigi Seimo SRK pirmininkas pritaria kitokiam žalos atlyginimo modeliui. Jis priimtinas ir SAM. Pasak sveikatos apsaugos viceministrės Noros Ribokienės, SAM pernai parengė Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo įtvirtinamas žalos pacientams atlyginimo be kaltės modelis. Tačiau derinant projektą su kitomis ministerijomis gauta pastabų, sutrukdžiusių toliau idėjai skintis kelią. 

Žvilgsnis iš šono 

Anglijoje dirbančio kardiologo Audriaus Šimaičio klausėme, ką jis mano apie Lietuvos pacientų galimybes išsireikalauti žalos sveikatai atlyginimą ir ar tą numatantis įstatymas išties toks "žiaurus", kaip kalba mūsų medikai. Juolab įdomu palyginti Lietuvos ir Anglijos situacijas. 

"Žalos pacientams atlyginimo modelis Lietuvoje, sakyčiau, yra tik pradinėje raidos stadijoje. Nors pats faktas, kad jis egzistuoja, pagirtinas ir labai svarbus. Nemanau, kad įstatymas yra žiaurus, tačiau visada yra dalykų, kuriuos galima gerinti ir tobulinti.

Palyginti su Vakarų valstybėmis, pacientai Lietuvoje nėra labai aktyvūs, todėl gydytojai neturėtų labai skųstis. Toks skundimasis galbūt susijęs su tuo, kad lig šiol medikai jautėsi tarsi neliečiamieji, kurių veiksmai neginčijami.

Deja, daugumoje medicinos specialybių Lietuvoje dar trūksta aiškių gydymo ir paslaugų teikimo algoritmų, kuriais remdamasis gydytojas galėtų apsiginti, o pacientas pajėgtų įrodyti, kad veiksmai jo atžvilgiu buvo netikslūs. 

Anglijoje yra specialus, valstybės inicijuotas pacientų patirtos žalos atlyginimo fondas, iš kurio jiems mokamos kompensacijos. Be to, žalos atlyginimo procese ir bylos eigoje gydytojas faktiškai nedalyvauja. Jis tik parašo paaiškinimą ligoninės advokatui dėl savo veiksmų. Bylinėjamasi ne su gydytoju, o su įstaiga. Ir bylinėjasi advokatai. Todėl ir pacientams, ir gydytojams šis procesas labai palengvintas. Tik vėliau, kai ligoninė pripažįstama kalta, ji gali imtis veiksmų dėl gydytojų. Gali būti inicijuotas ir valstybinių įstaigų, atsakingų už gydytojų kompetenciją bei registraciją, tyrimas. Šiuo atveju sprendžiama dėl gydytojo kompetencijos ir tinkamumo tęsti karjerą. Tačiau tai atsitinka labai retai. Dažniausiai ne tada, kai padaroma klaida, o tada, kai yra akivaizdaus aplaidumo požymių.

Anglijoje labai dažnai bylos nepasiekia teismų, nes žala kompensuojama abiem pusėms susitarus. Šios sumos dažniausiai būna santykinai nedidelės - nuo 10 tūkst. iki 50 tūkst. svarų. Taip abi šalys laimi laiko, išvengia nereikalingų išlaidų, nes bylinėjimosi procesai labai brangūs. Ypač skausmingais ir sunkiais atvejais bylos pasiekia teismą. Kiek žinau, viena didžiausių pacientams išmokėtų sumų siekė apie 12 mln. svarų.

Vieni dažniausių atvejų, kai beveik visada laimi pacientai, yra hospitalinės infekcijos (auksinio stafilokoko ir kt.) - tai yra infekcijos, kuriomis užsikrečiama ligoninėje." 

Nei taip, nei anaip

Lietuvos pacientų atstovų organizacijų atstovų tarybos pirmininkės Vidos Augustinienės teiravomės, ar LGS siūlomas žalos sveikatai atlyginimo modelis bus naudingas ir pacientams.

- Jie jau seniai tą siūlo, dar nuo tada, kai buvo kuriamas Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas. Gydytojams visada atrodo, kad tik pacientai juos puola, nenori jokios atsakomybės už nieką. Nors galbūt susiklosto situacijos, kai gydytojai viską padaro, bet nelaimė įvyksta, tarkim, dėl aparatūros, jie tikrai nekalti. Nesu visiškai išnagrinėjusi šio klausimo, bet jei LGS sąjunga to siekia - galbūt tai ir teigiamas dalykas.      

- Kokios esate nuomonės apie Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos darbą?

- Toje komisijoje yra ir du mūsų pacientų organizacijų atstovų. Aš pati niekada nesu dalyvavusi tuose posėdžiuose, bet jie sako, ten labai detaliai išnagrinėjami klausimai ir ieškoma objektyvesnių variantų, kad būtų apgintas pacientas. Nors kartais tie žmonės, kurie kreipiasi į komisiją, sako, jog ji gina tik gydytojus.   

Damoklo kardas

Tik vienam iš penkių JAV pacientų, apskundusių gydytojus, yra atlyginama, teigiama žurnale "New England Journal of Medicine". Reikalavimai kompensuoti žalą dėl medicininių klaidų kasmet pateikiami 1 iš 14 gydytojų. Daugelis gydytojų ir realiai kiekvienas chirurgas per savo karjerą bent kartą turi atsakyti už padarytas medicinines klaidas. Dažniausiai žalos atlyginimas priteisiamas neurochirurgams ir kardiochirurgams - kasmet 19 proc. visų šių specialybių atstovų. Mažiausiai ieškinių teikiama pediatrams - tik 3 proc. šių specialistų. Tačiau iš jų išieškomos didžiausios sumos - vidutiniškai 520 tūkst. dolerių. Bendras išieškomų sumų vidurkis JAV siekia 275 tūkst. dolerių. 

Pagal www.mednews.lt

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"