TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Padės valdyti įtampą darbovietėje

2016 04 23 6:00
Jei žmogus gerai jaučiasi darbo kolektyve, jis mažiau serga, pasiekia geresnių darbo rezultatų. dplindbenchmark.com nuotrauka

Darbe patiriamas stresas gali pakenkti fizinei ir psichologinei žmogaus savijautai. Nuostolių neišvengia ir įmonės. Tačiau įtampą darbo vietose galima valdyti, ir tokią priemonę baigia rengti Higienos instituto tyrėjai.

„Jei žmogus gerai jaučiasi savo darbo vietoje, jis mažiau serga, pasiekia geresnių darbo rezultatų, – sakė Higienos instituto Profesinės sveikatos centro Tyrimų skyriaus vadovė dr. Birutė Pajarskienė. – Geriau ir įmonei, nes dėl streso darbe padidėja darbuotojų kaita, nelaimingų atsitikimų tikimybė, sumažėja darbo efektyvumas bei inovacijų. Galiausiai tai svarbu ir įmonės prestižui.“

Įtvirtinta teisiškai

Europos Sąjungos (ES) šalyse stresui darbe tarp kitų su darbu susijusių rizikos veiksnių – nelaimingų atsitikimų, kaulų ir raumenų sistemos pakenkimų, pavojingų medžiagų, triukšmo bei vibracijos – skiriama gana daug dėmesio. Pavyzdžiui, pagal numatytas procedūras, kaip atlikti psichosocialinės rizikos veiksnių valdymą, ES vidurkis yra beveik 30 procentų. Mūsų valstybėje įdėtos pastangos sudaro tik 6 procentus.

Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, įtvirtinta teisė dirbti saugioje ir sveikatą tausojančioje aplinkoje. Psichosocialinės rizikos, kaip ir kitų rizikos veiksnių, valdymas darbo vietose numatytas teisės aktuose, tačiau problema ta, kaip pabrėžė dr. B. Pajarskienė, kad įmonės neturi laisvai prieinamų priemonių. Jos priverstos samdytis ekspertus iš šalies. Paslaugos daug kainuoja, todėl mažos ir vidutinės įmonės negali jų užsisakyti.

ES tyrimų duomenimis, stresorių darbo vietose požiūriu Lietuva pernelyg neišsiskiria iš kitų valstybių. Pavyzdžiui, 2005 metais užfiksuota kur kas blogesnė padėtis dėl pasikartojančio užgaulaus elgesio, dar vadinamo ujimu, mobingu, ir priekabiavimo. Vėlesni tyrimai tokios išskirtinės padėties neberodė.

„Tačiau žinome, kad dažnai dėl įtampos darbe situacija tampa nevaldoma. Pasitaiko įvairių konfliktų, nesusipratimų. Vieni kitus neteisingai suprantame, neišsikalbame, būname įsitikinę, kad geriau patylėti, ir viskas susitvarkys savaime, – kalbėjo projekto vadovė. – Mūsų visuomenėje nėra įpročio dirbti darbo grupėse – ne tik vykdant kokį nors specialų užsakymą, bet ir dėl to, kad mums būtų geriau. Naujasis įrankis stresui valdyti suteiks tokią galimybę pasirūpinti ir savo, ir kolegų gerove.“

Dr. Birutės Pajarskienės vadovaujamas projektas skirtas parengti įrankiui, leidžiančiam darbo vietose valdyti įtampą./Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Septyni punktai

Higienos instituto darbuotojai Lietuvos įmonėse taikys Jungtinės Karalystės sveikatos ir saugos agentūros (Health and Safety Executive – HSE) parengtus streso valdymo standartus – kaip įrankį savarankiškai vertinti ir valdyti stresą darbo vietose. Dr. B. Pajarskienė patikslino, kad psichosocialinės rizikos valdymas yra organizacinės priemonės, kurių imamasi bendru darbuotojų ir vadovo sutarimu. Vertinamas ne atskiras žmogus, o darbo vietos psichosocialinė rizika. Pavyzdžiui, prie konvejerio toje pačioje darbo vietoje pamainomis gali dirbti keli žmonės. Ką jie visi patiria? Ar toje darbo vietoje situacija labai įtempta?

„Yra daug veiksnių, kuriuos reikia valdyti, kad atitiktų standartus. Tarkime, įtampą gali sukelti darbo reikalavimai, jei žmogui sunku juos atitikti. Arba tokia padėtis, kai nuo darbuotojo mažai kas priklauso, jis jaučiasi esąs menkas sraigtelis, ne asmenybė savo darbo vietoje. Todėl labai svarbi tiek vadovo, tiek kolegų parama, tiek savo vaidmens įmonėje suvokimas“, – aiškino dr. B. Pajarskienė.

HSE streso valdymo standartai apima septynias psichosocialinių rizikos veiksnių grupes. Tai – darbo reikalavimai (darbo krūvis, darbo organizavimas ir darbo aplinka), darbo kontrolė (kiek įtakos organizuojant darbą turi pats darbuotojas, galimybė kontroliuoti savo darbą, pasirinkti metodus, teikti siūlymus), vadovo parama ir suteikiami ištekliai, kolegų parama ir padrąsinimas, darbuotojo vaidmuo (jo aiškumas), darbuotojų santykiai (konfliktai, nepriimtinas elgesys darbe kaip priekabiavimas, įžeidinėjimas, ujimas ar normali socialinė aplinka, kurioje žmogus jaučiasi gerbiamas) ir pokyčiai (kad darbuotojai būtų iš anksto informuojami apie juos ir jaustųsi įtraukti).

„Siekiama, jog visos šios sritys atitiktų standartus, kaip turėtų būti, ir darbuotojams nekiltų problemų. Procesas nėra paprastas. Reikia, kad ir įstaiga tikrai norėtų, ir patys žmonės aktyviai dalyvautų. Juk tai ne triukšmas ar koks nors cheminis veiksnys – neįjungsi įrangos ir objektyviai nepamatuosi“, – pažymėjo projekto vadovė.

Prieinamas visoms įmonėms

Problemoms visose septyniose srityse atskleisti adaptuotas klausimynas. Dvylika visuomenės sveikatos biurų iš visos Lietuvos apklausė dirbančius žmones, atsirinktus pagal ekonominės veiklos sričių pasiskirstymą. Per tyrimą išsiaiškinta, ar klausimynas tinka Lietuvos populiacijai. Dar bus pasiūlytas „Excel“ formato duomenų analizės įrankis su nuorodomis, kaip juo dirbti. Siekiama, kad psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimas būtų ne vienkartinis, kaip daro mokamų paslaugų teikėjai, o atliekamas periodiškai, nes stresas darbe nuolat kinta.

Taip pat rengiama mokymo programa. Jei kils sunkumų, Higienos instituto darbuotojai patys rengs ir mokymus jau kitais metais.

HSE įrankiu negalima naudotis komerciniais tikslais. Higienos instituto svetainėje jis bus nemokamai prieinamas visoms įmonėms, kurios norės pačios vertinti ir valdyti įtampą darbo vietose.

„Šis įrankis geras ir įdomus tuo, kad ne specialistas nurodo, ką reikia daryti. Žmonės susirinkę patys ieško sprendimų, kaip pakeisti padėtį, kad problemų nebeliktų“, – sakė dr. B. Pajarskienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"