TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Pagyvenusių žmonių sužalojimų prevencija ir sveikas senėjimas

2012 10 01 11:20
SMLPC nuotr.

Iki 2014 m. 33  proc. padidės vyresnių nei 80 m. žmonių skaičius.

Lietuvoje vyresni nei 60 m. gyventojai 1990 m. sudarė 16 proc., 2011 m. – 21,6 proc.; prognozuojama, kad 2030 m. tokie asmenys sudarys apie 27 procentus. Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 701,2 tūkst. pagyvenusių (60 metų ir vyresnio amžiaus) žmonių. Daugiausia jų yra Ignalinos (30,5 %), Anykščių (28,8 %), Alytaus (27,9 %), Varėnos (27,6 %) ir Zarasų (27,4 %) rajonų savivaldybėse, mažiausiai – Visagino (14 %) ir Neringos (15,2 %) savivaldybėse bei Mažeikių (18 %) ir Vilniaus (18,1 %) rajonų savivaldybėse.

Pagyvenusių žmonių daugiau gyvena kaime. Vyresnio amžiaus moterų yra 1,8 karto daugiau negu vyrų.  Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė šiuos metus „Sveiku senėjimu“ ir norint  supažindinti pagyvenusius žmones bei visuomenės sveikatos specialistus su dažniausiai senyvame amžiuje pasitaikančiais sužalojimais, jų prevencija, koordinacijos išlaikymo pratimais bei kitais sveikatos stiprinimo būdais 2012 m. rugsėjo 27 d. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centre surengė seminarą „Pagyvenusių žmonių sužalojimų prevencija ir sveikas senėjimas“.

Sveikatos ir mokymo ligų prevencijos centro direktorius Romualdas Sabaliauskas pasveikinimo seminaro dalyvius ir priminė, kad Pasaulio sveikatos organizacija yra parengusi rekomendacijas savivaldybių administracijoms, valstybėms ir nevyriausybinėms organizacijoms. Jose rekomenduojama parengti ir įgyvendinti projektus bei programas, apimančias vyresnio amžiaus žmones, itin daug dėmesio skirti „sunkiai pasiekiamoms“ grupėms. Įdiegti partneystės principą į sveikatos stiprinimo strategijas, įtraukti į jų rengimą vyresnio amžiaus žmones, mokslininkus ir praktikus. Rengiant ir įgyvendinant projektus, remtis moksliniais duomenimis ir įrodymais grindžiamu sveikatos stiprinimu. Informuoti plačiąją visuomenę apie sėkmingas vyresnių žmonių sveikatos stiprinimo priemones įvairiais sklaidos kanalais ir metodais. Sudaryti sąlygas ir galimybes vyresniems žmonėms reguliariai mankštintis, maitintis, užsiimti visaverte profesine ir kita veikla. 

Pasaulio sveikatos organizacijos atstovas Lietuvoje doc. dr. Robertas Petkevičius skaitė pranešimą apie Pasaulio sveikatos organizacijos sveikatos politikos problemas, aktualijas ir iššūkius pagyvenusių žmonių sveikatos atžvilgiu. Pagrindinius Pasaulio sveikatos konstitucijos sveikatos principai: sveikata yra suvokiama kaip visiškos fizinės, protinės bei socialinės žmogaus gerovės būsena, o ne tiktai padėtis kuomet nesergama jokia liga ar neturima jokios negalios; kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo jo rasės, religijos, politinių įsitikinimų, ekonominės ar socialinės padėties, turi visiškai lygias teises kartu su kitais įgyti aukščiausią įmanomą sveikatos lygį.

Pasak doc. dr. Roberto Petkevičiaus senėjimas paprastai apibrėžiamas kaip progresuojantis biologinių funkcijų praradimas, kartu su amžiumi mažėjantis vaisingumas ir didėjantis mirtingumas. Šis procesas paprastai parsideda jau po lytinio brendimo ir tęsiasi priklausomai nuo maksimalaus rūšies amžiaus ir vidutinės gyvenimo trukmės. Normaliu senėjimu yra laikoma be biologinės ar psichikos patalogijos. Optimaliu senėjimu – senėjimas specialiai pagal amžių pritaikytoje sveikatą skatinančioje aplinkoje ir priežiūroje, o pataloginiu – senėjimo procesas pilnai priklausomas nuo patologinių procesų. Lietuvos gyventojų senėjimą įtakoja: mažėjantis gimstamumas, gyventojų migracija, ilgėjanti vidutinė gyvenimo trukmė. Prognozuojama, kad 2025 m. Lietuvoje  gyvens 801 26,4 tūkst.  60 m. ir vyresnio amžiaus žmonių.

VŠĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojas ortopedas−traumatologas Giedrius Kvederas kalbėjo apie pagyvenusių žmonių osteoporozinius lūžius ir su jų gydymu susijusias problemas. Osteoporozinio lūžio tikimybė (50 m. žmonėms) viso gyvemino metu yra: 40–50% moterims, 13–22% vyrams. Osteoporoziniai lūžiai yra šie: dilbio kaulų, šlaunikaulio viršutinės dalies, stuburo slankstelių, žastikaulio, kitos šlaunikaulio vietos, šonkaulių, dubens kaulų, raktikaulis, mentė, krūtinkaulis, blauzdos kaulų ir dilbio kaulų. Virš 80 m. 50% moterų turi slankstelių lūžius. Per metus po pirmo slankstelio lūžio 16% įvyksta antras, esant  3 slankstelių lūžiams apie 50% patiria dar vieną lūžį.

Tik trečdaliui ligonių po šlaunikaulių lūžių pavykta sugrįžti į buvusią iki traumos  gyvenimo kokybę, tik 50%  žmonių gali judėti kaip iki traumos. Virš 70 metų pacientų, po  šlaunikaulių lūžių traumos, neišgyvena 22 procentų, nes šią traumą lydi ir kiti lėtinių ligų paūmėjimai. Gydytojas ortopedas−traumatologas rekomenduojama 50 – 60 metų žmonėms pasitikrinti kaulų tankį. Rekomenduoja ir fizinius pratimus vyresnio amžiaus žmonėms, kurie padidina kaulų tankį. Fiziniai pratimai reikšmingai sumažina vyresnio amžiaus griuvimo riziką. Osteoporozės profilaktikai turi įtakos pilnavertė mityba, kalcis ir vitaminas C. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjo pavaduotojas Remigijus Zumeras sakė, kad  nuo vaikystės sportuojančių žmonių kaulų tankis reikšmingai yra didesnis. Ir jis išlieka didesnis ir vaikams suaugus, todėl fizinis aktyvumas galėtų būti kaip prevencinė priemonė osteoporozei.

Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ pirmininkas Petras Ruzgus, kalbėdamas apie šios sąjungos veiklą sakė, kad  senjorų tikslas – sulaukus garbaus amžiaus išlikti geros sveikatos ir dalyvauti visuomenės gyvenime, jausti pasitenkinimą, būti nepriklausomais ir aktyviais Lietuvos piliečiais. Todėl šios sąjungos nariai Lietuvoje turi 209 padalinius, iš jų – 49 bendrijas, 33 skyrius, 16 sambūrių, 10 visuomeninių būrelių, 11 klubų ir 88 meno kolektyvus (dainavimo, šokių, dramos, poezijos, meninio skaitymo, paskaitų, rankdarbių, kulinarijos, turizmo, kelionių ir kt.). Ši sąjunga vykdo du tarptautinius projektus:  511 vyresnio amžiaus žmonių perkvalifikavo į daugiabučių namų administratorius ir beveik 4000 – išmokė kompiuterinio raštingumo. Šie projektai yra tęsiami ir jais norima kuo daugiau vyresnio amžiaus žmonių integruoti į aktyvų Lietuvos visuomenės gyvenimą. Kad labai svarbu vyresnio amžiaus žmonės užsiimtų širdžiai miela veikla (pavyzdžiui menine ir darbine veikla) patvirtino Trakų rajono pagyvenusių žmonių folkloro ansamblio „Radasta“ nariai, suorganizuodamirenginio dalyviams nuotaikingą pradžią.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokyklos direktorius Zenonas Javtokas sakė, kad žmogus turi rengtis nuo jaunystės gyventi nejaučiant amžiaus ir išmokti stiprinti savo sveikatą vyresniame amžiuje, pateikė sritis į kurias reikėtų atkreipti dėmesį (socialinė aplinka, psichologinis klimatas, oro tarša, mityba ir fizinis aktyvumas,  vaistų vartojimas, žalingi įpročiai ir kt.). Aktyvus dalyvavimas bendruomenės gyvenime, metimas rūkyti (epidemiologiniai tyrimai rodo, kad net 65–70 metų žmogui nustojus rūkyti, ankstyvos mirties grėsmė sumažėja perpus), užimtumas (nedarbas pripažįstamas sveikatos rizikos veiksniu), nusimanymas apie pagyvenusiems žmonėms svarbias psichikos sveikatos problemas gerina pagyvenusių žmonių dvasinę sveikatą.

Pokalbiai su pagyvenusiais žmonėmis rodo, kad daugelis jų baiminasi su amžiumi susijusių pokyčių, pvz., prastėjančios sveikatos, mylimų žmonių mirties, depresijos ir užmaršumo. Psichikos sveikatos problemos nėra neišvengiama senėjimo proceso dalis, tačiau dažnai ir specialistai, ir patys pagyvenę žmonės mano kaip tik taip. Ko gero, depresija yra labiausiai paplitusi liga, kuria serga maždaug vienas iš septynių65 m. ir vyresnių žmonių. Nors rūkyti dažniausiai pradedama jaunystėje, mirtį ir neįgalumą rūkymas daugiausia sukelia vyresnio amžiaus asmenims. Pagyvenusių žmonių piktnaudžiavimas alkoholiu gali sukelti sunkią ligą, pabloginti sveikatą, nederėti su skiriamais vaistais ir labai pabloginti gyvenimo kokybę.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus vedėjo pavaduotoja Viktorija Andreikėnaitė norėtų atkreipti pagyvenusių žmonių dėmesį į jų patiriamas traumas  buityje ir patarė kur buste turėtų būti įrengti elektros jungikliai, kokie turėtų būti laiptai, ir kiliminė danga, kaip patogiai susidėti pastovaus vartojimo daiktus, koks turėtų būti patalpų apšvietimas, slenksčiai, ką dar būtų gerai papildomai įsirengti vonioje ir tualete ir kt.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjo pavaduotojas Remigijus Zumeras seminaro dalyviams kalbėjo, kad pagyvenusių žmonių fizinis aktyvumas gali pasireikšti pagrindinėse gyvenimo srityse: laisvalaikio praleidime, profesinėje veikloje, namų ruošoje, mobilumo (transporto), sporto.  Pasak Remigijaus Zumero – kiekvieno žmogaus senėjimą dideliu laipsniu nulemia genetiniai faktoriai, mityba, socialinės sąlygos, aplinkos veiksniai ir įvairios ligos. Sveikas gyvenimo būdas gali būti rekomenduojama kaip veiksminga priemonė lėtinių neinfkecinių susirgimų prevencijai, o kai kuriais atvejais ir jų gydymui.  

Remigijus Zumeras pabrėžia, kad ypač naudingas sveikatai raumenų jėgos, aerobinės ištvermės, judesių koordinacijos ir pasiausvyros treniruotės gali atstoti įvairių rūšių šokiai. Jie teigiamai veikia pagyvenusių asmenų kūno kompoziciją, širdies ir kraujagyslių sistemų būklę, kasdienio gyvenimo funkcinius gebėjimus ir sumažina griuvimo riziką. Be to, šokiai skatina socialinę sąveiką, bendravimą, pagerina sutelktumo jausmą vietos bendruomenėje. Šokių instruktoriai ar mokytojai, bendraudami su kvalifikuotais kineziterapeutais, su įvairiomis pagyvenusių asmenų nevyriausybinėmis organizacjomis, sėkmingai galėtų taikyti šią fizinio aktyvumo rūšį.

Jogos akademijos instruktorės Inga Urbonavičienė ir Izolda Jakuševa savo pavyzdžiu patvirtina, kad jogos pratimus galima pritaikyti vyresnio amžiaus žmonėms. Galima jogos pratimus pritaikyti žmonėms sergantiems osteoporoze ir tuo pagerinti sergančiojo bendrąją būklę, jogos pratimais galima sustiprinti pagyvenusio amžiaus žmogaus koordinaciją,  bendrą savijautą ir kitas su sveikata susijusias problemas. Tačiau su kiekvienam  žmogui jogos pratimų kompleksas turi būti pritaikomas individualiai.

O svarbiausia, kad dalyvavimas aktyvioje ir sielai mieloje veikloje stabdo senėjimą, verčia plačiau žvelgti į gyvenimą, išmokti pasirūpinti kitais ir savimi, leidžia objektyviai įvertinti įvairių profesijų, pomėgių ir pažiūrų žmones.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informacija

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"