TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Pandeminiai skiepai - abejonių sūkuryje

2010 02 02 0:00
Prof. A.Ambrozaičiui apmaudu, kad nepagrįstos sąmokslo teorijos metė šešėlį ant skiepų, kurie laikomi vienu didžiausių šiuolaikinės medicinos laimėjimų.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Dėl prieštaringų vertinimų pandeminės vakcinos atsidūrė po didinamuoju stiklu. Skiepų kampanijos daugelyje Europos valstybių patyrė nesėkmę - pasiskiepijo vidutiniškai 10 proc. gyventojų. Atrodo, ten link reikalai krypsta ir mūsų krašte. Tačiau ką iš tiesų žinome apie kone baubu virtusius skiepus?

Praėjusią savaitę vakciną nuo pandeminio gripo baigta išvežioti į gydymo įstaigas. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) iš Nyderlandų vyriausybės įsigijo iš viso 27 tūkst. dozių "Pandemrix" skiepų. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) vakar dar neturėjo duomenų, kiek žmonių pasiskiepijo. Tačiau gydymo įstaigų informacija rodo, kad nuslopus pandemijos bangai nemokamais skiepais nei medikai, nei pacientai pernelyg nesidomėjo.

Stiprėjant skepticizmui dėl vakcinavimo prieš porą savaičių viešai - apsupti filmavimo kamerų ir fotoaparatų - pirmieji pasiskiepijo žinomi gydytojai infektologai, mokslininkai, visuomenės sveikatos specialistai, valdininkai: Kauno medicinos universiteto profesorius Alvydas Laiškonis, Vilniaus universiteto profesorius Arvydas Ambrozaitis, epidemiologas, Vilniaus universiteto docentas Kęstutis Žagminas, SAM darbuotoja Loreta Ašoklienė, ULAC Imunoprofilaktikos skyriaus vyriausioji specialistė Greta Amasenkovaitė ir kiti. Pastaroji "Lietuvos žinioms" sakė nepajutusi jokios šalutinės reakcijos į skiepus, to esą nefiksuota nė vienam iš šios grupelės pasiskiepijusiųjų.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atstovas Lietuvoje Robertas Petkevičius viena iš vakcinų nuo naujojo gripo buvo paskiepytas dar praėjusių metų lapkritį per šios organizacijos susitikimą Ženevoje. Tiesa, prieš tai jis jau sirguliavo, tik nesityrė dėl ko. Taigi nežinia, ar negalavimų sukėlė pandeminis gripas. Medikas teigė dabar turėsiąs dvigubą apsaugą nuo galimų gripo atakų. R.Petkevičius prisipažino nesąs alergiškas, tvirtino nepajutęs jokios šalutinės reakcijos, kaip ir kiti kolegos iš PSO.

Nepageidaujamo poveikio baubas

Lietuvoje vakcina nuo pandeminio gripo pirmiausia siūloma medikams, kurie susiduria su sergančiais pacientais, šeimos ir priėmimo skyrių gydytojams, greitosios medicinos pagalbos darbuotojams, karo medikams. Tačiau daugelis nemato būtinybės skiepytis: esą nuolat bendraudami su ligoniais jie ir taip imunizavosi, stiprina atsparumą kitais būdais, nepasitiki naujosios vakcinos saugumu. Net imunologijos - mokslo, kuris yra teorinis vakcinų gamybos pagrindas, - atstovas, Lietuvos imunologų draugijos pirmininkas, Lietuvos mokslų akademijos narys prof. Vytas Tamošiūnas nenorėjo išsakyti nuomonės dėl skiepų nuo naujojo gripo. "Žinau tik viena: vakcinos per tokį trumpą laiką nesukuriamos. Jei sukuriamos daug greičiau - turi nepageidaujamo poveikio", - kalbėjo jis. Beje, profesorius nuo sezoninio gripo skiepijosi.

Reakcija - įvairi

Kaip sakė R.Petkevičius, PSO ir mokslininkų duomenys rodo, kad iš 100 tūkst. vakcinuotų žmonių tik vienam pasitaiko sunkesnė reakcija. Tačiau medikas buvo skaitęs ir apie paskiepytųjų mirties atvejus Kanadoje.

Prof. A.Ambrozaitis tai formulavo itin korektiškai. Pasak jo, toje valstybėje po skiepijimo viena iš vakcinų buvo nustatyta, kad žmonės dažniau patiria nepageidaujamą poveikį, tad viena serija skiepų prevenciškai sustabdyta. "Nuo pandeminio gripo jau paskiepyta 150 mln. žmonių. Nėra nė vieno nelaukto pavojingo reiškinio, susijusio su vakcinomis. Negalima tvirtinti, kad mirštama nuo skiepų, bet tai gali būti susiję su vakcinomis", - pabrėžė profesorius.

Infekcinių ligų specialistus piktina vadinamieji antivakcininiai judėjimai, esą skleidžiantys tyčinę dezinformaciją. Mat pandeminės vakcinos buvo pagamintos pagal tą pačią metodiką, tų pačių sezoninio gripo skiepų gamintojų ir naudojant tas pačias sudėtines dalis, išskyrus vieną - pandeminio viruso antigeną.

Europoje centralizuotai registruotos trys vakcinos: "Focetria", "Celvapan", "Pandemrix". Pastarosios, kuri atkeliavo ir į Lietuvą, Europoje išplatinta daugiausia, naujausiais duomenimis, - apie 61,7

mln. dozių. 23,4 mln. jų jau suskiepyta, taip pat ir nėščiosioms,

vaikams. Per tą laiką Europos Sąjungos farmakologinio budrumo sistema EUDRA gavo 8580 pranešimų apie nepageidaujamą reakciją į vakciną. Dažniausi šalutiniai reiškiniai buvo galvos, sąnarių, raumenų skausmai, pakitimai injekcijos vietoje - sukietėjimas, patinimas, skausmas ar paraudimas, taip pat karščiavimas, nuovargis. Bet šie nedideli negalavimai per porą parų praeina savaime. Taip pat pranešta apie 6 paskiepytų žmonių mirties atvejus. Tačiau teigiama, jog 27, 77 ir 84 metų pacientai turėjo širdies, kraujagyslių ir inkstų ligų rizikos veiksnių, o 2 mėnesių kūdikis mirė skiepijimo dieną nuo H1N1 infekcijos. Kiti menkai aprašyti. Tarp vakcinuotų keliasdešimt milijonų žmonių užfiksuota ir nuo kelių iki keliolikos Guillain-Barre sindromo, neurito, polineurito, poliradikulito, neuropatijos, vaskulito bei kitų ligų atvejų. Tačiau atsakingos Europos institucijos ir toliau nurodo, kad minėtos vakcinos naudos ir rizikos santykis teigiamas. Vis dėlto daugelis trūkstamų tyrimų dar turės būti atlikti šią žiemą ir pavasarį. Tada naudos ir rizikos santykis bus vertinamas iš naujo.

Europoje pandeminėmis vakcinomis jau paskiepyta 30 mln. žmonių. EUDRA iki praėjusių metų pabaigos gavo per 11 tūkst. pranešimų apie galimą nepageidaujamą reakciją. Aiškinama, kad jų dažnis tėra 0,011 procento. Kaip išskirtiniai paminėti 11 išsėtinės sklerozės ir 19 Guillain-Barre sindromo atvejų, nustatytų po skiepijimosi. Tačiau tvirtinama, jog priežastinio ryšio tarp jų ir vakcinavimo neaptikta.

Kam tas gyvsidabris?

Specialistai įspėja, kad pandemine vakcina nederėtų skiepyti karščiuojančių ar ūmia infekcine liga sergančių pacientų. Kadangi "Pandemrix" kultivuojama ant kiaušinių, su ja turėtų būti itin atsargūs asmenys, alergiški kiaušinio baltymui. Tokius žmones po skiepų gali ištikti net anafilaksinis šokas. Jis paprastai pasireiškia per 30 minučių po injekcijos, tad paskiepytieji tiek laiko dar turi būti stebimi.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Dangutė Mikutienė pareikalavo iš atsakingų institucijų informacijos, ar Lietuvoje platinami skiepai nekenkia sveikatai. Parlamentarė nerimavo ir dėl juose esančio gyvsidabrio. Esą dar 2000-aisiais Europos vaistų agentūra EMEA kreipėsi į vakcinų gamintojus, kad šie pakeistų jose esantį gyvsidabrį kitu elementu. Tačiau milžiniškas lėšas valdančios kompanijos nereagavo į šią rekomendaciją.

"Pandemrix" turi gyvsidabrio junginio tiomersalio. "Jis naudojamas kaip konservantas. To reikia, kad skiepai ilgiau būtų tinkami vartoti. Tiomersalio yra daugelyje vakcinų, taip pat ir tose, kuriomis skiepijami ką tik gimę kūdikiai. Bet jo esama labai nedaug. Kol kas neįrodyta, kad tiomersalis kenksmingas - kitaip jis būtų uždraustas. Tačiau dabar firmos stengiasi gaminti vakcinas be šio komponento", - aiškino A.Ambrozaitis. Profesorius pridūrė, kad vakcina gyvsidabrio turi kur kas mažiau, nei gauname jo su užterštomis jūrinėmis žuvimis, kurias valgome nė nesusimąstydami.

ULAC specialistė G.Amasenkovaitė patikino, kad Lietuvoje platinamuose skiepuose yra minimalus kiekis gyvsidabrio, jis neturi įtakos sveikatai. Be to, pavojingi esą gyvsidabrio garai, o ne jo kietosios dalelės.

Klausimai dėl adjuvanto

Šiuo metu pasaulyje naudojamos įvairios vakcinos: imuninės sistemos stimuliavimo medžiagų neturinčios (nonadjuvanted) negyvų virusų vakcinos, tokios, kuriose esama imuninę sistemą stimuliuojančių medžiagų (adjuvanted), taip pat gyvų modifikuotų virusų, negalinčių sukelti ligos, vakcinos (live attenuated vaccine).

"Pandemrix" turi adjuvanto, o jame yra skvaleno. Tai gamtinis aliejus, kurio esama visuose augaluose ir gyvūnuose. Skvaleno, gaunamo iš ryklių riebalų ar kai kurių augalų, dedama gaminant kosmetikos priemones ir maisto papildus. Tačiau pasaulyje populiaraus antivakcininio judėjimo nariai teigia, esą jis, naudojamas skiepuose kaip imuninio atsako aktyvintojas, gali neigiamai veikti nervų sistemą. Šios medžiagos būta vakcinoje, kuria skiepyti Persijos įlankos kare dalyvavę JAV kariai. Vėliau jie kentėjo nuo neurologinių pažeidimų, apibūdinamų kaip Persijos įlankos karo sindromas.

Tačiau G.Amasenkovaitė tvirtino, kad dėl skvaleno baimintis nereikėtų - juk vakciną, turinčią šio komponento, leista registruoti ir platinti visoje Europoje. O štai, pavyzdžiui, britų infekcinių ligų produktų rinkos analitikė Hedwiga Kresse mano, jog pandeminiai skiepai įgijo blogą vardą dėl to, kad Europoje pasirinktos vakcinos, kuriose esama adjuvantų. Kadangi ši technologija nėra gerai ištirta, tai sukėlė daug neigiamos reakcijos Europoje, įžiebė nepasitikėjimą ir prisidėjo prie įtarimų, kad farmacijos kompanijos manipuliavo vyriausybėmis bei tarptautinėmis agentūromis.

Pranešimų apie pavojus negavo

"Daug kas priklauso nuo nusiteikimo. Jei įsivaizduosi, kad vakcina - kažin koks siaubas, jau vien dėl to gali pasireikšti neigiamų pasekmių", - kalbėjo G.Amasenkovaitė. ULAC specialistė patikino, kad galimas nepageidaujamas poveikis įdėmiai stebimas. Informacijos apie jį gavę šeimos gydytojai ar skiepiję medikai turi surašyti specialius protokolus. Šiuos duomenis privalu perduoti ULAC ir visuomenės sveikatos centrams, o paskui jie patenka į Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą (VVKT). G.Amasenkovaitė teigė, jog pranešimų dėl nepageidaujamo pandeminės vakcinos poveikio ULAC negavo. "Dėl paprasto patinimo žmonės nesikreipia į gydytojus, tai daro, kai reakcija - neįprasta", - sakė epidemiologė.

VVKT atstovė Ramunė Visockytė patvirtino, jog pranešimų dėl nepageidaujamo pandeminės vakcinos poveikio negauta. Tačiau ji pritarė, kad registravimo sistema Lietuvoje neveikia taip, kaip turėtų, - gydytojai nepraneša net apie labai pavojingus sveikatai atvejus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"